VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

06.13. Jonas Laurinavičius: knyga veja knygą

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Dar visai neseniai,  balandžio 25-ąją, Žurnalistų namuose buvo pristatyta žurnalisto ir rašytojo Jono Laurinavičiaus knyga „ŽURNALISTAI“. Atsiminimai, biografinės apybraižos, interviu, straipsniai, skirta  žurnalistams, su kuriais J.Laurinavičius dirbo arba artimai bendravo.

„Žurnalistika – tai nuolatinis kopimas į kalną, kur kiekvienas žingsnis vis sunkesnis, sudėtingesnis, tačiau su kiekvienu žingsniu atsiveria vis platesni horizontai, vis toliau matyti. O tai gražu, kilnu, prasminga. Tai sudaro būties esmę“, - teigia autorius knygoje.

„ŽURNALISTUS“ pasivijo nauja Jono knyga „PAMIŠKĖS SODYBA“. Tai trečioji beletristinių eskizų knyga: pirmoji „Tolimosios atodangos“ (2011), antroji „Vidunakčio pašvaistė“ (2013). Autorius tęsia savo pasakojimus, prisiminimus apie karo ir pokario metų negandas, apie kaimo žmonių išgyvenimus, dramatiškus likimus. Tai jaudinantys vaizdai.

Plačiau ši knyga bus pristatyta kolegės dr. Reginos  Norkevičienės kitame „Lietuvos aido“ numeryje.

Naujausios J.Laurinavičiaus knygos

Jonas juokauja, jog nebegali savęs sustabdyti, mintys nesustoja, užpildydamos vis naujus ir naujus puslapius, nebesupranta, kas su juo vyksta, retoriškai manęs klausdamas, ar tai – normalu?..

Atsakau: mielas kolega, puiku, nesustokite, lai mintys būna greitesnės už Jūsų plunksną, lai pirštai būna miklūs, o minčių srautas te nepaliaujamai srūva į būsimas knygas. Mielai jas sutiksime ir kartu pasidžiaugsime.

„Laikykit saują –/Aš noriu įberti jums/Po gerą žodį...“ – sako Jonas.

Nepailstantis rašytojas „Lietuvos aido“ skaitytojus šį kartą pamalonina šviežiais trieiliais „NESUSKAIČIUOTOS ŽVAIGŽDĖS“, berdamas jas šviesiomis mintimis, patarimais ir pamąstymais:

*

Keturiom rankom –

Padėję jas ant lopšio –

Groja lopšinę...

*

Kai širdim tapai –

Net vaivorykštės spalvų

Būna per maža.

*

Ar mūsų ainiai

Tik iš gmail.com sužinos,

Kur Lithuania?

*

Tartum ašaros

Nuo nuogų šakų krenta

Lašai į žemę...

*

Jau siaubo filmų

Nereik žiūrėt: užtenka

Vakaro žinių.

*

Sutrešęs lopšys

Guli pakraigėj tuščias.

Vaikai paseno...

*

Sudužusio laivo

Artimiausias uostas

Ant jūros dugno.

*

Bumbsi kaštonai.

Vaikučiams iš mokyklos

Rudens dovana.

*

Ilgai gyvensi,

Jei taikiai sugyveni

Su savo būtim.

*

Žiema ištirpo

Ir nemunais plačiausiais

Gurgia į jūrą.

*

Kaip gali sekti

Paskui žmogų, jei nuolat

Jis mėto pėdas!

*

Visą dieną

Vaikų sulaužyti žaislai

Verkia: jiems skauda.

*

Kiekvienas dirba

Darbą, kurį geriausiai

moka. Mes geriam!..

*

Pirmiau nei rūbus

Ji vestuvinį žiedą

Prieš  jį  nusimovė.

*

Ranka – pasveikint,

Petys – kitą paremti,

Akys – pamilti...

*

Praeitis moko.

Bet reikia dar proto turėt,

Kad išmoktum.

*

Glostau raukšleles...

Nes man tie tavo skruostai

Rožėmis žydi.

*

Per sunkymetį

Ir paukščiai migruoja.

Po to sugrįžta.

*

Gyvenimas – kaip...

Loterija – vienas laimi,

O tūkstančiai – ne.

*

Žmogus tarytumei

Laikrodis: stabteli – ir

Dainelė sudainuota.

*

Tai bent pagirdė –

Kaip baisiai ištroškusį –

Sausas šulinys!

*

Patirties skalė:

Kiekgi pats savo pirštus

Esi nudegęs?!

*

Parišt sermėgą

Tinka Strazdelio pantis, -

Ne aukso juosta.

*

Šypsos obelys

Tartum baltos nuotakos

Vestuvių dieną.

*

Tavo žvilgsnyje

Glūdi žiežirbos šviesioms

Mano svajonėms.

*

Gyveni – mokais.

Bet kam tos tavo žinios,

Jei jau vaikėji?!

*

Kur šuo pakastas,

Jei eini į nuodėmę

Tarsi į šventę?

*

Virpa gandriukas

Ant lizdo  krašto laukdams

Pirmojo skrydžio...

*

Stenkis kaip nori,

Bet prieš saulę tau savo

Šešėlio nemest...

*

Mėgsta atvirą

Žmogų, bet  abejoja,

Kiek juo patikėt!

*

Tavo šypsnyje

Rojaus sodo obuoliu

Gundanti Ieva.

*

Skaičiavom žvaigždes,

Bet nieko nepavyko –

Per trumpa naktis.

*

Virėjo dalia:

Puikiai virti, bet ne vien tai,

Kas pačiam gardu.

*

Savo šaknim

Pažinimo medis siekia

Šventąjį Raštą.

*

Būsiu atviras,

Tik leisk man prabilt

Ezopo kalba.

*

Kūryba – duona

Kasdienė. Bet kaipgi iš

Jos išgyventi?!

*

Joninių naktį

Paparčio žiedą rado

Viens kito lūpose.

*

Kaip ir jaunystėj –

Nori uždrausto vaisiaus,

Bet dantų nebėr...

*

Laikykit saują –

Aš noriu įberti jums

Po gerą žodį...

*

Skėtį skleidžiame

Ne tik nuo sniego, lietaus,

Bet ir nuo saulės.

*

Vėliava žydi

Virš Gedimino kalno

Trispalve gėle.

*

Skaičiau – ir vynas

Liūdesį neša, kai vienas

Vienatvėj geri.

*

Ainiai, perduodam

Jums Meilės, Tikėjimo

Ir Vilties genus!..

*

Ašaros krenta

Ir džiaugsmo, ir skausmo,

Ir meilės žvaigždėm.

*

Jei obuolį imt,

Tai ne bet kaip, o tik

Iš ponios Ievos.

*

Laimingas žmogus:

Jam iš lietuviško  medžio

Lopšys, ir karstas...

*

Ne tik žydėti

Norim, bet ir rugsėjį

Kristi obuoliais.

*

Eini pakraščiu,

O vis tiek reik saugotis:

Purvais aptaško.

*

Ar ne stebuklas,

Kad dar rūpintis gali

Vaikų... senatve?!

*

Jie dviese ėjo.

Bet pėdos vieno: jis ją

ant rankų nešė.

*

Melsvos žibuoklės

Per naktį baltai baltai...

Snaigėm pražydo.

*

Laimink, Dieve,

Kurie gimę šeimose

Iš meilės naktų.

*

Niekas iš mūsų

Neatima tiek laiko

Kaip gyvenimas.

*

Aukštai neskraidyt,

Jei neišmokai tvirtai

Žemėje stovėt.

*

Tik į kapines

Savo kryžiaus nešt nereik –

Kiti jį neša.

*

Šventieji irgi

Sutinkami pagal rūbus.

Patraukliau – dėvėtus...

*

Kaip lėtai tiksi

Laikrodis, kai mamulė

Laukia vaikų...

*

Meilė išduoda

Žvilgsnis į žvilgsnį: žiūrėk –

Neužsimerki!

*

Kaip sunkiai gimsta

Gražiausios idėjos, kai...

Nieko netrūksta.

*

Kodėl tu vaikštai

Be baltosios lazdelės,

Akloji meile?!

*

Graži, maloni,

Turtinga, betgi man ne...

Pagal kišenę.

*

Kokią muziką

Užsako - galim spręst,

Kas užsakovas.

*

Kuo gi darbštuoliai

Pavirstų, jei kepti balandžiai

Į burną kristų?!

*

Laimingas kraštas,

Jei jį simbolizuoja

Kuriantys vaikai.

*

Išeidamas miškan,

Būk geras jo bičiulis:

Pamiršk kirvį.

*

Nieks taip nelaukia

Parskrendančio paukščio

Kaip tuščias lizdas.

*

Planai rytdienai?

Jie sunkiai  įgyvendinami –

Išsipagirioti...

*

Sąžiningų daug.

Bet dar daugiau norinčių

Būti  turtingais.

*

Atstumia ranką...

Tačiau tu būk geras jai –

Nepaklausyki...

*

I

Per lauko kupras

Į tėviškę vingiuoja

Užžėlęs kelias.

II

Baigiančią pūti

Kelio rodyklę suku

Kapinių pusėn.

*

Rojuje gimęs

Šventuoju netapsi,

Ten nėr kur paslysti...

 

Atgal