VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

07.04. „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą…”

Birutė Silevičienė

„Dobilo” leidyklos Jonavoje išleistą antologiją “Ginkime kalbą, žemę, jos būdą…” sudaro 59 LKRS autorių kūryba: eilėraščiai, proza, publicistika. Knygos sulaukėme birželio 17-ąją.

Antologijos „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą…” viršelis

Per kūrybą išreiškiame meilę gimtajai žemei, ištikimybę mūsų maitintojai. Jeigu ją saugosime, neapleisime - duonelės visuomet turėsime. Kaimo žmogus tarsi žemės kurmis: purena žemę nuo aušros iki vėlumos, atiduoda savo jėgas, ir džiaugiasi, kuomet pilni aruodai grūdų, tada pakanka ir maistui, ir sėjai.

Knygoje daug minčių apie gimtąją kalbą, jos kultūrą, gyvenimo praeitį ir dabartį.

Džiaugiuosi LKRS pirmininko, garbaus poeto, publicisto, rašytojo, žurnalisto Kosto Fedaravičiaus prasmingomis mintimis.

Kaip visada malonu skaityti mūsų šauniosios Elenos Dekaminavičienės eiles, monografijas, kurias jau paminėjau liepos 1-osios „Lietuvos aido“ puslapiuose.

Nuoširdžios Vidos Sereikienės – puikios poetės – eilės. Istorijos žinovė, domisi ir praeities kartų gyvenimu, ir dabartimi. Jai svarbi gimtoji kalba, žmonių nuoširdūs santykiai. Aukščiausiu balu vertina gerus žmonių darbus.

Valentina Jakateriničeva (Fatejeva) – puiki poetė, nuolat ieškanti naujovių savo kūryboje, šiai antologijai pateikė pasaką „Be draugo“.

Poetė, pedagogė, alpinistė Birutė Gaučienė – mūsų antologijoje naujokė. Puiki dainų autorė, renginių spindinti švieselė. Savo eiles skiria Lietuvai, Vasario 16-ąjai, tėviškei – kas brangiausia kiekvienam lietuviui.

Poetė Onutė Kulbokienė šiai antologijai pateikė gražius, prasmingus savo kūrybos eilėraščius „Kalba – kasdieninė duona“, „Maironiui“, „Žemė tyli...“

Visada miela spaudoje, knygose  skaityti Redos Kiselytės prasmingas mintis.

Dainingos Alfredo Naktinio, Vilijos Kalvaitytės-Mickienės ir kitų LKRS narių eilės.

Visi verti didelio AČIŪ už nuoširdžias, gražias mintis, didžiausių gyvenimo vertybių – kalbos, žemės, jos  būdo įvertinimą. Mes suprantame gimtosios kalbos svarbą, ją turime branginti ir ginti. Kalba ir gimtosios žemės grožis – štai, kas svarbiausia.

„Lietuvos aido“ skaitytojams pateikiu pluoštelį LKRS narių kūrybos ir naujosios antologijos „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą...“

 Išėjai

Albina Jefimenko, Jonava

Ta vėjinga nakčia

išėjai paslapčia

skausmo mano tu

negirdėjai. Į pravertas

duris įsiveržęs šiaurys

įžūliai į akis man

žiūrėjo. Siautulinga

naktis blaškė mano

mintis, sustabdyt ji

tavęs negalėjo. Išėjai

paslapčia, tada

švietė delčia, kur eini,

aš žinot neturėjau.

 

Gyvenimo kelionė

Alma Jociuvienė, Kėdainiai

Gyvenimas - tai medžiai,

Gyvenimas - tai upės du krantai,

Gyvenimas - tai žmonės -

Jie draugai - ne priešai,

Kartu vis ieškantys likimo upėje brastos,

Kad nukeliaut į laimės krantą,

Kur auga dideli, šakoti

Svajonių ąžuolai.

Gyvenimas - tai tu, tai aš, tai mes

Amžinoje ieškojimų, vilčių

Ir išsipildymų kelionėje...

 

Lietuvių kalba

Jolanta Juodinytė, Rokiškis

Galbūt gimei kartu su žmonija,

Brandindama gimtosios žemės vaisių.

Tu mums vienintelė vienintelė tokia,

Kuri gaivina sielą nuo kadaise.

Tu lopšine esi sava.

Tu šienpjoviųdaina tėvelio žodį saugai.

Tu žemėje tarp daugelio viena,

Su tėviške ir manimi suaugus.

Skambėk skambėk ir niekad nepasenk!

Netapki svetima ir nemadinga.

Turtų tavojo lobio neišsemt.

Tu savovaikui visad reikalinga.

 

Mylėkime savo žemelę

Marijona Birutė Navakauskienė, Betygala, Raseinių r.

Graži mūsų šalis,

kur Nemunas teka vis.

Čia protėvių žemė šventa,

legendom ji apgaubta.

Jei žalvario raktą paimsi,

gilią senovę atrakins.

Ten papročiai, kalba,

išmintis, protėvių drąsa.

Mylėkime žemę šventą,

nes ji to verta.

 

Atgal