VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

07.08. Žurnalisto ir tautotyrininko viešnagė pas aukštadvariečius

Julius Norkevičius

Aukštadvario (Trakų r.) bendruomenė, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys ir vietos biblioteka surengė susitikimą su Lietuvos žurnalistų sąjungos nariu, Tėvynės pažinimo draugijos pirmininku, knygos „Tremtiniai" autoriumi kraštiečiu Jonu Lurinavičiumi.

Gausiai susirinkusiems aukštadvariečiams, daugiausia tremtiniams, svečią pristatė bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė. Ji pažymėjo, kad Atgimimo pradžioje J. Laurinavičius, tuo metu dirbęs Kaišiadorių rajono laikraščio redakcijoje, vieną po kitos išleido tris knygeles tuo pačiu pavadinimu „Tremtiniai". Tai pasakojimai apie 1941-1952 metais iš Kaišiadorių krašto į Sibirą ištremtus valstiečius, tarnautojus, mokytojus, dvasininkus, vaikus ir senelius, tarp jų buvo ir ant neštuvų į priekinį vagoną įnešta šimtametė Marijona Bliujienė iš Kietaviškių valsčiaus ir buvęs Aukštadvario mokyklos direktorius prieškario laikais kun. Stanislovas Pupaleigis. Pastaruoju metu autorius šiuos pasakojimus sudėjo į vieną knygą ir ją išleido „Naujojo lanko" leidykla Kaune.

Svečias papasakojo, kaip rinko medžiagą jai. Jis susitiko su dešimtimis buvusių tremtinių,

politinių kalinių, priminė šiurpiausius jų išgyvenimų epizodus, pabrėždamas jų tvirtą tikėjimą

sugrįžti į Lietuvą, sulaukti jos nepriklausomybės. Jų godos išsipildė. Deja, šiuo metu beveik visi knygoje aprašyti žmonės jau mirę. Beje, iš Lavoriškių kaimo kilusi pedagogė, Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras" narė Liongina Sirevičiutė-Šovienė tremtinių kančioms atminti perskaitė savo eilėraštį.

Ji prisiminė ir savo mokytoją aukštadvarietį Marijoną Babilių, ištremtą į Sibirą. Susitikime  dalyvavo jo dukra o bibliotekininkė Aldona Šumskienė.

Biblioteka surengė J. Laurinavičiaus knygų parodėlę. Ją svečias papildė tik ką išleistu savo beletristinių eskizų rinkiniu „Pamiškės sodyba". Knyga apie žiaurų pokarį - trėmimus, partizanų kovas. Kai kurie aprašomi epizodai iš Aukštadvario ir jo apylinkių. Štai pirmame knygos eskize pasakojama, kaip 1941 m. birželio 14 d. kareiviai atvykę tremti Maksimaičius, bet sodyboje jų neradę, nes jie buvo krikštynose Aukštadvaryje, nušovė nespėjusį pasislėpti jų kurčnebylį sūnų.

Susitikimo metu Visuotine tylos minute (projekto „Misija Sibiras" iniciatyva) buvo pagerbtas

J.Laurinavičius yra monografijos „Aukštadvaris" (sudarytojas dr. Kazys Račkauskas)  bendraautoris, jis taip pat parengė ir Tėvynės pažinimo draugijos gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties leidinį „Tautotyros metraštį" (VI T.). Metraštyje yra ir parengėjo atsiminimai „Aukštadvaris, Šv. Stanislovo atlaidai". Knygą svečias padovanojo miestelio bendruomenei.

Po susitikimo bendruomenės namuose pokalbis su kraštiečiu buvo pratęstas Aukštadvario gimnazijos muziejuje, kurį įsteigė ir juo rūpinasi matematikos mokytojas Kazys Venckus. Muziejus turi daugiau nei du tūkstančius eksponatų: senų rankraščių, knygų, vadovėlių, žurnalų, numizmatikos, kitų rinkinių, jo lankytojų knygoje įrašai ne tik lietuvių, bet ir anglų, lenkų, rusų, net japonų kalbomis. Aptarti muziejaus entuziastų ir „Tautotyros metraščio" redakcinės komisijos bendradarbiavimo reikalai.

Tokie pat bendradarbiavimo klausimai buvo aptarti ir su Aukštadvario regioninio parko direkcija. Apie parko veiklą svečiui papasakojo direkcijos vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūtė.

Atgal