Kultūra
07.11. „Dūžtanti tyla“
Birutė Silevičienė
Mano rankose – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės poetės Aldonos Maksvytienės nauja knyga „Dūžtanti tyla“, ją man padovanojo pati autorė Jonavoje. Esu sužavėta jos poezija. Minčių bėgsmas – upelis, šaltinio versmė, kuri gaivina sielą, leidžia geriau pažinti poetę, supantį pasaulį ir jos meilę gimtam kraštui, Lietuvai, artimam žmogui.
Knygos „Dūžtanti tyla“ viršelis
Čia surasime ir gėrį, tylą, kurią poetė mėgsta stebėti, ir jūros saulėtekį, meldus, ramų vandens paviršių ir mėlyną dangų. Poetė tyloje rašo:
Pasislėpsiu tyliai
Į bespalvę tylą
Ir slapta klausysiu,
Kaip tyla prabyla...
Nuraškysiu tyliai
Palaimingą tylą.
Dovanosiu tau ją –
Lai širdy sušyla...
Gėrėjausi knygos iliustracijomis, kartu su poetės mintimis buvau kelis vakarus ir džiaugiausi širdies ir minčių atvirumu.
Tad ir laikraščio „Lietuvos aidas“ skaitytojams pateikiu paskaityti poetės Aldonos Maksvytienės posmų.
Su dėkingumu ir geriausiais linkėjimais mielai poetei linkiu nepadėti plunksnos, o rasti minčių naujoms knygoms.
Būkite laiminga!
Šešėlis
Aš noriu apkabint šešėlį –
Jo visada labai gailėjau.
Paklusniai, tyliai šalia ėjo,
Gyvenimo keliuos lydėjo.
Reikėjo - vandeniu jis slinko
Ir kojų nesušlapo.
Reikėjo - šliaužė, žeme vilkos,
Neužkliudydamas nė šapo.
Per akmenis, prieš skaudų vėją...
Jis niekad niekur neskubėjo.
Pavargdavau - kartu ilsėjos,
Stiprybės man kely linkėjo.
Aš noriu apkabint šešėlį –
Vienintelį ir ištikimą draugą –
Kaip saulė bando dangaus mėlį
Bekrašte šiluma apgaubti...
Tereikia tik...
Tereikia tik... mintim nuplaukti,
Nueiti per dienų užgesusias žaizdras,
Vaikystę tyliai pasišaukti
Į pievoj verkiančias rasas. –
Čia tavo valandos, sekundės,
Akimirkų gausi liūtis
Ir nesėkmės, kuriom tu skundeis, -
Užglostė jas Mamos šypsnys.
Tereikia tik... pašaukti tyliai –
Mama, vaikyste tavo vedina,
Prisiminimų lieptais grįš nebyliai
Iš ten, kur dūžta skambanti tyla.
Duona
Rugių laukai pakvimpa duona,
Rugiagėlių delnuos brandinta.
Grūdai byrės greit į aruodą...
Rugių laukai pakvimpa duona,
Saulės kaitra ji apdalinta...
Rugių laukai pakvimpa duona,
Rugiagėlių delnuos brandinta.
Atgal