Kultūra
07.15. Panakačio saulėtekių odisėjų kūrėjas
Birutė Silevičienė
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys, dramaturgas, lyrikas Virginijus Bielskis savo kūryboje, kaip ir gyvenime, labiausiai vertina gėrį, meilę, atvirumą, supratingumą, dieviškumą, nes be jų žmogus – bevertis.
Nuoširdžiai bendraujantis, itin vertinantis ne tik savo knygas, bet ir jam kolegų atsiųstas. Radęs progą, Varniuose, Telšių r. mielai paskaito ištraukas iš atsiųstų knygų. Virginijus vaidina kaimo spektakliuose, sulaukia teigiamų vertinimų. Varnių bibliotekoje vykstantys jo knygų pristatymai sulaukia šilto kolegų dėmesio. Virginijus visuomet randa pamokančių, pozityvių minčių paaugliams, jaunimui, yra gerbiamas ir vertinamas jų tėvų. Jo mintys tarsi upės vanduo išsilieja iš sielos gelmių ir bėga, užpildydamos baltus popieriaus lapus. Į knygas sugula saulėti gamtos vaizdai, saulėtekiai, vandenėlio gaivus bėgsmas, raminantis kūną ir teikiantis minčių lengvumą. Tos mintys paruošia rašytoją darbui: naujų knygų kūrimui.
Knygos „Panakačio saulėtekių odisėjos 3“ viršelis
Štai ir naujausioji, 19-oji, Virginijaus knyga „Panakačio saulėtekių odisėjos“ (3). Tai laiškai, kūryba, sveikinimai, ištraukos iš Virginijaus Bielskio Panakačio kaimo metraščių.
Dalis kūrybos jau buvo skelbta kitose knygose, šįkart nemažą dalį užima laiškai, nuotraukos iš renginių, įamžinti draugai, įvairiomis progomis gauti atvirukai. Viskas autoriui brangu, saugoma asmeniniame archyve: ir gražiausių LKRS renginių nuotraukos, grąžinančios prisiminimus, ir išvykų po Lietuvos gražiausias vietas fiksavimas. Ir šilti susitikimai su LKRS pirmininku Kostu Fedaravičiumi, kai drąsiai visi kartu skaitėme savo eilėraščius ar prozą. Puikios literatūrinės pamokos gamtoje, bendravimas leido Virginijui nepadėti plunksnos. Visi tobulėjame, augame, mokomės gyvenimo meno.
Gaila, jog per 23 metus, kai vyksta kasmetiniai LKRS narių susitikimai, daugiau nei 100 jau išėjo Amžinybėn.
Virginijus visada teigiamai prisimena išėjusius savo kolegas, pristato tų žmonių kūrybą ir LKRS antologijose, ir savo knygose. Sunku pamiršti tuos, kurie buvo šalia, sėjo gėrio daigelius mūsų širdyse. Jie išlieka mūsų atmintyje ir tęsia gyvenimą išsaugota kūryba.
Virginijus visuomet apsuptas gerų draugų ir bičiulių, kolegų. Saugo jų laiškus, nuotraukas, dovanotas knygas. „Tai – vertybės, kurios man yra labai brangios“, - sako Virginijus.
Gaila, kad naujausios knygos sutiktuvių nesulaukė neseniai išėjęs Amžinybėn Virginijaus tėvelis. Knygą autorius paskyrė garbingam motulės Liudgardos 90 metų jubiliejui ir mylimam tėveliui Zigmui. 2008 metais jie šventė auksinių vestuvių jubiliejų, ir kiek mažai tereikėjo iki 60-ųjų bendro gyvenimo metinių...
Laikas negailestingas žmonių norams. Atėjus lemtingai valandai, tenka palikti šį pasaulį, nes tokia Aukščiausiojo valia, kuriai nepasipriešinsi...
Tačiau mums gyvenimas tęsiasi, privalome dorai jį gyventi, mylėti žmones ir tėviškės nuostabius kampelius, puošti, gerbti ją ir tausoti.
Virginijau, netekties skausmas praeis, tekės nauji saulėtekiai Tavo Panakačio odisėjose. Tikiu, sulauksi jų dar gražesnių, žavesnių ir ne kartą nustebinsi savo draugus ir bičiulius puikiomis knygomis. Tau to ir linkiu iš visos širdies.
Atgal
.jpg)
(1).png)
