Kultūra
08.05. Gėlynus prižiūri ir gandras
Julius Norkevičius
Mano svečiai džiaugėsi: butas skęsta gėlėse. Ir tai tiesa!Įdomios įvairiaspalvių žiedų kompozicijos ant rašomojo stalo, televizoriaus, sekcijos atbrailos ir kitur, kur galima pastatyti vazą. Pasipuošta be jokios progos ar šventės. Gėlės dovanotos ir primena smagią popietę darbščios, didelės gamtos mylėtojos Janinos Čeplinskienės sodyboje.
Sodybą pasiekėme sėkmingai: įsiminėme šeimininkės instrukciją. Žinojome, pamatę Musninkų kryžkelės kryžių, privalome sukti į kairę, po trijų maršrutinio autobuso stotelių jau į dešinę ir vieškeliu iki miškelio. Vėliau ties kryžkele prie gražaus, rudai dažyto namo vėl į dešinės pusės įkalnę. Pamačius gandralizdį, žvalgytis, ieškoti puošnumu neišsiskiriančių pastatų. Užtat išskirtinė aplinka. Visur vyrauja tvarka ir gėlės, gėlės. Širvintų rajono Kalnynų kaime yra ir modernių, šiuolaikiška išore neprimenančių valstietiškų namų. Augintojos, kaip save pristato Janina Čeplinskienė, sodyboje senoviniai pastatai, bet vyrauja tvarka. Ir gėlės, gėlės...
Janina Čeplinskienė
Įvairiaspalvių žiedų grožis
– Pataikėte į ramunių žydėjimą, – sveikindamasi pasidžiaugė gėlininkė ir mostelėjo ranka pušynėlio pusėn.
Iš tolo baltavo kelios vešlios žiedų kupetos. Ko gero, toks vaizdas paskatino žemaičius šias gėles baltagalvėmis pakrikštyti. Akis glosto jų baltumas. Priėjęs pamatai, kokie skirtingi žiedai. Vieni smulkučiai, kiti stambūs. Dar kitų smulkučiai žiedlapiai, sukibę į šerdį keliom eilėm, perklojantys vienas kitą.
Gėlininkė ragina neužsibūti prie ramunių: ir kituose didesniuose ar mažesniuose ploteliuose yra kuo pasidžiaugti. Pirmą kartą kai čia lankėmės patekome į pinavijų klestėjimą. Žavėjo spalvų margumas. Žiedų įvairumas – lietuviški, japoniški, du kinietiški žiedai ant vieno stiebelio. Neįmanoma įsiminti ir papasakoti pinavijų įvairumo, spalvingumo. Kaip ir dabar apžiūrint ilgas lysves, suskirstytas metro–dviejų sklypeliais. Kiekvienoje vis kitos rūšies gėlės, žolynai, kuriuos mintyse pavadinau puošniomis smilgomis. Nors iš aiškinimo supratau: kiekviena turi savitą lotynišką ir net lietuvišką vardą.
– Labiausiai patinka šie žolynai, juos savotiškai myliu, mėgstu, – prisipažįsta šeimininkė. – Tik pažiūrėkite, kokie jie švelnūs, nuo mažiausio vėjelio pūstelėjimo grakščiai banguoja, svajingai linguoja. Nepaprastai jautrūs šviesai. Jos pokyčiai išryškina plačią, ne visada pastebimą spalvų gamą, – neskubėdama vardijo žolynų (smilgų) grožio ypatumus.
Nedidelių sklypelių pradžią rodo į žemę įbesti balti žymekliai. Su gėlės, kito augalo lotynišku pavadinimu. Gėlininkė ir be jų žino, kas kur auga. Ir gali kiekvieną išsamiai apibūdinti: kada žydi, kaip krauna žiedus ar ilgai jie puošia sodą, kaip brandina sėklas. Kokia augalo, gėlės kilmė, kur jo gimtinė, kaip atkeliavo į šią sodybą – pirko ar dovanota. Ir pasakoja vaizdžiai, su meile, praeidama pro šalį kiekvieną švelniai paglostydama. Todėl įdomu ir nepabosta jos klausyti. Net ir patiems mažiausiems lankytojams, mokiniams, kurie ne tokie reti svečiai šioje sodyboje.
J. Čeplinskienė gėlininkystės, daržininkystės įgūdžius, patirtį kaupė nuo vaikystės, augdama Sauguose. Iš mamos mokėsi darbštumo, rūpestingumo. Vėliau, baigusi miestelio vidurinę, mokėsi Žemės ūkio akademijoje. Svajojo su aukštojo mokslo diplomu gauti ir paskyrimą dirbti Vilniaus daržininkystės ūkyje, sukiotis po jo šiltnamius. Deja, atsirado autoritetingų tėvų kandidatė. Darbinę veiklą jai teko pradėti Rietavo pašonės kolūkyje. Čia prabėgę metai jaunos specialistės nenuvylė: įgijo visapusiškos patirties, kuri labai pravertė pradėjus darbuotis Babtuose, Sodininkystės–daržininkystės mokslo tyrimo institute. Čia atliko stebėjimus, tyrimus ir parengė disertaciją mokslo laipsniui gauti ir sėkmingai ją apgynė.
– Štai dar viena mano mylima gėlė, – nutraukė mintis šeimininkė ir atkreipė dėmesį į žiedą, besislepiantį tarp vešlių žalumynų, todėl mes praėjome jos nepastebėję. – Traukia žvilgsnį tikras žiedo mėlynumas.
Besidomėdami sodybos gėlynais, kita augmenija, po keleto valandų vėl grįžome į kiemą šalia tvenkinio, kurį puošė žydinčios vandens lelijos. Atkreipė dėmesį ir šalia stūksantis šiltnamis. Nei labai didelis, nei mažas, automatiškai reguliuojantis šilumą ir auginantis keliasdešimt rūšių pomidorų. Skaičiai nenustebino: Janina Čeplinskienė mokslų daktare tapo už darbą apie rudeninių pomidorų auginimą žieminiuose šiltnamiuose. Vadinasi, nepamiršo ir, ko gero, tęsia, jaunystėje vykdytus tyrimus, stebėjimus.
Gardžiuojantis ypatingo skonio lazanija, vėl mus nužvelgė, žemai, neskaičiavome kelintą kartą virš galvų praskridęs gandras. Žvalgėsi jis į gėlynus ir, įsitikinęs, kad svečiai nepavojingi, nutūpė į kiemo gale augantį medį. Čia jo laikini namai: jaunikliams paaugus lizde jam nebeliko vietos. Gandras iš čia atidžiai stebėjo, kas vyksta kieme, džiaugėsi, kad daržuose triūsia jau devyniasdešimtmečio metus pradėjusi skaičiuoti sodybos šeimininkės mama. Gėlynų priežiūros darbuose mokslininkei nuoširdžiai talkina ir sūnus Giedrius, kuriam patikėti visi vyriški darbai. Ir medelių, kitos augmenijos saugojimas nuo stirnų. Vaikinas vos ne kiekvieną lapelį, šakelę aptepa specialiais vaistais, apjuosia retu metalo tinklu. Taip apsaugo nuo graužikų.
– Apsilankykite, kai pradės žydėti jurginai. Tai bus po mėnesio, kito, – atsisveikindama kviečia maloni šeimininkė.
Ne taip paprasta įsivaizduoti, koks tai bus grožis, kai nuo mažyčio vėjelio linguos įvairiausių spalvų jurginų žiedai. Jų bus ne taip jau mažai: visa sodyba, galima sakyti, skęs žieduose, nes mokslininkė pasodino įvairiausių rūšių šešis šimtus gumbų. Tiesa, nelauktai praūžusi didžiulė liūtis apsėmė vieną nemažą plotelį, kuriame augo jurginai. Lietingos, apyšaltės dienos taip pat gerokai sulėtino jų augimą. Bet rūpestinga šeimininkė įsitikinusi, kad paskutinės vasaros dienos grąžins skolą, ir jie išstyps iki įprastinio ūgio. Ir margaspalvių žiedų jūra džiugins mokslininkę, kuri nemažai dėmesio, meilės skiria jurginams. Šį išskirtinį gėlių augintojos dėmesį išduoda ir vizitinė kortelė. Šį suvenyrą puošia gražus jurgino žiedas. Mokslininkės ypatingą dėmesį pelnę jurginai ir kitos gėlės su meile auginamos Širvintų rajono Kernavės seniūnijos, Kalnynų kaime. Norintiems pasigrožėti šią ypatingą sodybą surasti nesunku. O svarbiausia svečiai čia visuomet laukiami.
Atgal
.jpg)
(1).png)
