VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

08.08. „Gyvenimas – ne pramogų sūpuoklės“

Birutė Silevičienė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, valdybos narė

Džiaugiuosi LKRS išleista antologija „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą...“ Didžiulis nuopelnas – pirmininko, rašytojo, knygų leidėjo, žurnalisto Kosto Fedaravičiaus – nepaprasto darbštumo žmogaus, kurio dėka turime šią knygą. Jo meilė artimiesiems, tėviškei įaugusi į širdį ir mintis. Kartais užtenka jo pasakyto vieno prasmingo sakinio, kad suprastum apie ką bus kalbama.

„Lietuvos aido“ skaitytojams pateikiu pluoštelį K.Fedaravičiaus eilėraščių iš šios antologijos.

„Gyvenimas – ne pramogų sūpuoklės“, - rašo Kostas.

***

Tas vakaras buvo svaigus,

Ruduo ant delno žydėjo.

Mirgėjo žvaigždėm dangus –

Palaima visų Atpirkėjo.

 

Buvai tu šalia manęs,

Aš tavo pirštus lytėjau,

Tas valandas sidabrines

Man davei, Atpirkėjau!

 

Ir buvo taip geraširdy,

Kaip niekada mannebuvo.

Ir žodžiai, kuriuos girdi,

Už gomurio man nekliuvo.

 

Lig šiol tavo ranką jaučiu –

Tų pirštų virpančią odą.

Nors taurę pelynų karčių

Man likimas paduoda.

 

***

Iš vasarų mūs abiejų

Tiktai pagrėbstai liko –

O žodžiai, penėti krauju,

Nuvyto be laurų vainiko.

 

Ir tu be vainiko kol kas –

Be laurų gyvo vainiko –

Ruduo tau užlaužė rankas,

Joms tik pagrėbstai liko.

 

Ant jų jau šoka šalna –

Nuoga rudeninė deivė.

O meilė, erškėčių pilna,

Gyvenimo neišblaivė.

 

Koks buvo jis, toks yra,

Padavęs teisėjui ranką –

Ir byra iš žodžių siera,

Ir akys nuo jos apanka.

***

Dangus plikas, šaltas, nuobodus,

Rikiuojas debesys tarsi į karą.

Šalnos surytas liepžiedžių medus,

Ilgi šešėliai basakojai šnara.

 

Nors pasikark - tolybės klaikuma,

Išblyškę smilgos bijo difterito –

Saulė slepiasi už miško rausdama,

Lyg būtų išbučiuota vyro kito.

 

Toj vakaro silpnėjančioj regoj

Triukšmingai atsidaro žirnių ankštys,

Tik bulvių jau išknaisiotoj vagoj

Dar ieško paukščių vasaros žebenkštys.

 

Bet paukščių vasaros tenai seniai nėra,

Tik lietūs juodi dulkes nuo kelio valo,

Ir žybčioja debesio pašonėj elektra,

Barstytojo perkūnijos sunkaus metalo.

***

Gyvenimas - ne pramogų sūpuoklės,

Ne vasara, pražydusi dilgėlių ežia –

Gyvenimas - tai kasdieninės duoklės

Su neapykanta ir su širdim gražia.

 

Nors tos širdies gyvenimas pagaili,

Nors tos širdies gyvenime mažai –

Nors iš širdies kas dieną lošia kvailį

Visų kvailybių kvapnūs padažai.

 

Vis tiek širdies aš ieškau atsibudęs

Po intrigų, po pasakų, po melų ---          

Bet išlenda iš vakaro peludės

Gyvenimas su antspaudu: „Vėlu ".

 

 

 

 

 

 

 

Atgal