VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

08.08. Tautodailininkės Irenos Suveizdienės šviečiančių paveikslų paroda

Lidija Veličkaitė

„Kiekvieną mėnesį Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė pasipuošia vis kitomis spalvomis, nes turime tris sales, kur visą laiką stengiamės pasikviesti kokį nors įžymesnį dailininką, kuris galėtų save pristatyti, taip pat norime, kad mūsų kariai, tai matydami, gal ir patys norėtų užsiimti kokia nors veikla. Ano laikmečio kariuomenėje buvo labai daug žmonių, kurie piešė, rašė eilėraščius. Tad karyba ir menas labai gražiai susiderina. Šiandien jau kelioliktą kartą  eksponuojame tautodailininkės Irenos Antaninos Suveizdienės kūrybą ir kiekvieną kartą jos kūriniai nesikartoja,“ – atidarydamas parodą kalbėjo Vilniaus įgulos karininkų ramovės l. e. viršininko pareigas Gaudentas Aukštikalnis.

Labai šiltą 2017 m. liepos 27 d. į Vilniaus įgulos karininkų ramovės salę susirinko nemaža dalis tautodailininkės Irenos Suveizdienės gerbėjų pamatyti jos naujų darbų parodą. Tautodailininkė  apie 10 m. buvo Vilniaus dizaino mokymo centro Menų kampo senjorų studijos narė. Turėdama gausią tapybos kolekciją, yra surengusi daugiau kaip 20 personalinių parodų, skaitlingai dalyvavo bendrose parodose ir pleneruose Lietuvoje ir užsienyje.

Irenos Suveizdienės mokytoja dailininkė Vija Tarabildienė, daug kartų mačiusi Irenos parodas, bet niekada nemačiusi taip šviečiančios salės nuo tautodailininkės darbų. Skaidriai atrodanti paroda sužadino ir pačią Viją Tarabildienę šioje salėje surengti savo parodą. Su Irena  dailininkė pažįstama jau keliolika metų, pirmą kartą ją sutikusi Juodkrantėje vykusiame parodų plenere. Tada ją labai sužavėjo Irenos pirmosios akvarelės, nes ir pati dailininkė Vija Tarabildienė  meistriškai jas lieja. Tačiau, pasirodo, Irena yra liejusi akvareles ir anksčiau, viena pirmųjų gana gera akvarelė puikuojasi ir šioje parodoje. Mokytoja priminė jų įdomias keliones į Zeliona Gura, Neriją, Trakus, taip pat Sicilijos salą (Italija), kurioje jų paroda susižavėjo iš Airijos atvykę senjorai vyrai.  Kaip nekeista iš Lietuvos atvyko vien moterys. Tad airiai nufotografavo visus lietuvių darbus ir sakė pasipuoš savo studiją, mat jie užsiima tik skulptūra. Kaip gryna šiaulietė, gimusi ir augusi Šiauliuose, Vija Tarabildienė pasveikino Ireną nuo Šiaulių senjorų klubo (jų atstovai dalyvavo atidarant parodą), kurie įpareigojo ją pasakyti, kad Irena yra labai aktyvi jų narė.

Dailininkas Rimtas Tarabilda, taip pat Irenos mokytojas, papasakojo vieną kalambūrą – „Sušokam į šaltą vandenį, mokam plaukti, ar nemokam, bet plasnojame sparneliais, banga pakyla, išmeta į viršų.“

Dailininkas sako, kad taip yra ir su daile, Irena nuostabiai sparneliais plasnoja, jos parodos visada yra labai įdomios. Rimtas Tarabilda yra padėjęs paruošti šiandieninę ekspoziciją ir sveikina, ir džiaugiasi  Irenos energija.

Tautodailininkė Irena A. Suveizdienė

 Irenos A. Suveizdienės tapyba. "Amarilė", guašas 

Irenos A. Suveizdienės tapyba. "Ežeras Molėtuose", akvarelė

Irenos A. Suveizdienės tapyba. "Nidoje", akvarelė 

Vilniaus dizaino mokymo centro Menų kampo atstovės su buvusia gydytoja, docente, mokslų daktare Vida Domarkiene sveikino savo narę Ireną apipildamos ją gėlėmis. Vida Domarkienė visada pabrėžia, kad Irena yra joms šviesulys ir pavyzdys, nes ji suruošusi daugiausia parodų už jas visas, tad linki jai išlikti energinga ir stipria. Vida, kaip Irena, yra karininkų dukra, abi priklauso Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungai. Irenos dukra Saulė yra puiki smuikininkė, mokiusi Vidos anūkę groti smuiku.

Bajorų sąjungos vado pavaduotoja Elona Varanauskienė džiaugėsi ir didžiavosi savo sąjungos nare tokia produktyvia ir visur suspėjančia: buvusi inžinierė, gidė, dabar rašytoja, dailininkė ir vis dar nenustygstanti keliautoja.

„Kultūros naktį nemiegojome ir šešias valandas vaikščiojome su Irena po Vilniaus senamiestį ir Antakalnį, lipome į visus bokštus ir tik po 12 val. nakties atsiradome namuose. Džiaugėmės, kad visai nepavargome,“ – kalbėjo Irenos draugė inžinierė, aktorė, rašytoja Birutė Serapinienė.

Parodos atidaryme dalyvavusi viena jauniausių dalyvių, atvykusi iš Estijos ir dabar jau pusantrų metų gyvenanti Vilniuje, dailininkė keramikė Katharina Aus pasveikino Lietuvos tautodailininkę Ireną ir pagyrė jos darbus. Grupė Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Vilniaus skyriaus narių su valdybos pirmininke Irena Burokiene sveikino savo sesę Ireną linkėdamos daug energijos, sveikatos ir turėti dar daug stiprybės rengti parodas. Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos narė poetė Violeta Zabielskienė džiaugėsi tokia darbščia sąjungos nare ir, nuoširdžiai ją sveikindama, palinkėjo dar nenuleisti rankų, nes kol darbuojasi, tol ir bus stipri.

Surinkęs visą istoriją apie Lietuvos karininkus ir išleidęs apie juos 10 tomų, pastarosios sąjungos pirmininkas Vytautas Zabielskas priminė, kad ir Irenos tėvelis Antanas Staronis (Staranevičius), buvo karininkas, kuris 1941 m. birželį suimtas Vilniuje, išvežtas į Rusijos lagerius ir 1944 m. žuvęs. Pirmininkas pranešė, kad šiais metais Kaune, vėlai rudenį bus pastatytas paminklas, skirtas Lietuvos kariuomenės sovietinės ir nacistinės okupacijos aukoms. Paminklą sudarys penkios stelos su išvardytais visais žuvusiais Lietuvos kariuomenės karininkais nuo generolo iki atsargos jaunesniojo leitenanto. Tai bus apie 900 pavardžių, iš kurių bus matyti, kokia žala buvo padaryta Lietuvai, kaip sunaikintas jos genofondas. Iš Lietuvos generolų tik vienas buvo vyresnis, 50–ties metų, o visi kiti jaunesni.

Laukęs savo eilės Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas apgailestavo, kad nė vienas kalbėtojas nepasakė, kad Irena Suveizdienė yra Tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narė nuo 2008 m. ir 2014 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija jai suteikė Meno kūrėjo statusą. Pirmininkui, kaip ir Vijai Tarabildienei, ši paroda turi kažkokią keistą šviesą. Jis  teigė, kad Tautodailininkų sąjunga su šiais rūmais draugauja ir parodos dažnai vyksta visose salėse ir laiptinėse.  Šioje parodoje pirmininkui, kaip menininkui, patiko ir jį nustebino Irenos koliažai – toks mąstymo įdomumas ir susikaupimas. Koliažo kompozicijos jau yra toks pilotažas, kai jau reikia kažką sugalvoti, gamtą pertvarkyti ir komponuoti. Pirmininkas jau žvelgia į 2018 m., kai minėsime valstybės šimtmetį, ir laukia iš autorės kūrinių valstybės jubiliejaus tematika. Tautodailininkų sąjunga tam jau ruošiasi ir planuoja renginius. Leidžia leidinį „Tautodailės metraštis“, padalija bibliotekoms, taip pat leidinys pasiekia Australiją, Kanadą, kartais ir anglų kalba išleidžiamas. Tad pirmininkas dėkoja Irenai Suveizdienei Tautodailininkų sąjungos vardu už nuopelną tautodailei, menui ir Lietuvos kultūrai.

Tautodailininkė Irena Suveizdienė džiaugėsi, kad žmonės domisi menu, ateina į parodas. Gal kai kam atrodo, kad nupiešti paveikslą labai paprasta, tačiau tautodailininkė sako, kad tai didelis kūrybinis darbas, reikalingi ir dažai, ir popierius, ir rėmai.

Nors ir sulaukus garbaus amžiaus, tautodailininkei Irenai Suveizdienei darbų užtenka. Ji jau iškabino naują darbų parodą Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Netrukus išveš tapybos darbus į Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešąją biblioteką.

 

Atgal