VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

09.23. Vilniaus Tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ poetinė popietė

Birutė Silevičienė

Spalvingą rugsėjo 11-ąją sutikome naują „Vingis“ būrelio narės Loretos Pladienės poezijos knygą „Prisilietimai“ ir jos autorinę fotografijos parodą.

„Mes čia susibėgome visi kaip šeimos nariai prie stalo: atsigerti šaltinio vandens, atsilaužti duonos gabalėlį bendravimui, jausti sotumą, gerumą, stiprybę.

Į „Vingį“ ateiname laisva valia, kad geriau pažintume vieni kitus, atsivertume eilėmis, pasigrožėtume meniškais dirbiniais ir išeitume dvasiškai praturtėję. O šiandieną savo kūrybą mums pristato Loreta Pladienė“, – kalbėjo būrelio pirmininkė Onutė Kulbokienė.

L.Pladienė mokėsi Kauno Dailės mokykloje, studijavo Vilniaus Dailės akademijoje. Čia įgijo dailininkės, grafikės specialybę. Ilgą gyvenimo laikotarpį liejo akvareles, dabar tapo akrilu, piešia nedidelio formato piešinėlius, iliustracijas ar zodiako ženklus, raides.

 Knygos „Prisilietimai“ viršelis

Gausus popietės dalyvių būrys

Lietuvos dailininkų sąjungos, Aqua-12 narė, pedagogė, poetė Loreta yra surengusi 5 asmenines akvarelių bei 2 iliustracijų parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Jos poezija publikuota almanache „Poezijos spalvos“, internetiniuose puslapiuose.

Ši  Loretos fotografijų paroda mieste – pirmoji. Jos  akvarelių bei tapybos kūrinių yra įsigiję Lietuvos kultūros fondas, Dailės muziejus, Lietuvos ir užsienio kolekcininkai bei privatūs asmenys.

„Fotografuoju ne tam, kad priminčiau, kaip atrodo pasaulis, tačiau norėdama parodyti savo jausmus, kuriuos išgyvenu čia ir dabar“, - sako Loreta. – Gyvenu susikurtame, mistifikuotame ar romantizuotame pasaulyje, kuriame sklandau, stebėdama nakties ir dienos, ryto ar vakaro stebuklus. Žvelgiu į gamtos esančius objektus, išgrynindama ir atrasdama netikėtus žiūrėjimo taškus.  Suradau simetriją, kaip tikro grožio apraišką. Patenka smulkios detalės, verčiančios į kūrinį pažiūrėti iš arčiau, o kartais atsitraukti ir stebėti iš toliau...

Mano žvilgsnyje sutalpintas medžio, gėlės, gyvūno grožis, akių kontaktas su virtualiu pasauliu. Svarbi spalva:  kartais monochroniška, ištirpstanti smulkmenose, kartais sustiprinta, net rėkianti... fotografijose svarbios detalės, kompozicija, šviesa... arba tamsa...“

Loretą domėtis fotografija paskatino tėvo fotografijos darbai, kantriai mokėsi šio gražaus meno, vis labiau juo  žavėdamasi.

Pristatydama savo eilėraščių knygą „Prisilietimai“ poetė sakė: „Rašyti pradėjau mokykloje, tai vis lietuvių kalbos mokytoja prašydavo rašyti noveles. Gal čia ir buvo pradžia į poezijos pasaulį“.

Vakaro dalyviams Loreta paskaitė  eilėraščių iš savo pirmosios knygos, o kolegė Birutė Gaučienė, taip pat pedagogė, Loretos eilių žodžiais atliko keletą dainų, atskleisdama dar vieną jos svajonę: „greitai ji išleis ir romaną“.

Autorės eilėraščiai išnešioti širdyje, kiekviena eilutė išgyventa. Žavu, miela jų klausyti.

Būrelio „Vingis“ pirmininkė O.Kulbokienė pasidžiaugė, kad almanachas „Vingis-7“ jau spaustuvėje. Padėkojo rašytojui, būrelio nariui Jonui Laurinavičiui, poetei Valentinai Šeremetjevai ir Vladai Kursevičienei už  almanacho korektūrą.

Onutė padėkojo šių eilučių autorei už straipsnius „Lietuvos aide“, kuris rugsėjo 6-ąją paminėjo garbingą šimto metų sukaktį, įteikė gėlių puokštę.

Ačiū visiems už puikų renginį, šeimininkėms – už gausų rudens gėrybių stalą ir kvapnią arbatą.

Atsisveikindama iki kitų susitikimų, siūlau laikraščio skaitytojams keletą L.Pladienės posmų.

***

Jau nieko negalėjau perdalinti,

Juk Dievo viskas sudėliota.

Paleisti, išnaikinti ar ištrinti

Nepavyksta, nes tai yra Likimas.

 

Jei iš dangaus pabers baltučio sniego,

Net meilės aistros taps visai nekaltos,

Tiktai ugninis žirgas dangumi praskries,

Sujauks jausmus, ir vėl tolyn nulėks.

 

Ir niekada po lygiai nedalinta –

Vienam daugiau, kitam mažiau.

Gerai, kad žemės amžinybėj viskas kinta,

Galbūt kada ir man atseikės tuputį daugiau.

 

Svarbiausia – gėrį širdyje nešioti ir dalinti,

Tada nebūsime prie kryžiaus prikalti...

 

Aušroj

Aušros pirmieji spinduliai,

Nurausvino dar tamsų dangų.

Išsklaidė sapną taip švelniai,

Ir išlydėjo per atvertą langą.

 

Plaukai pasklidę, išsidraikę,

Apglėbę pagalvėlę rankos.

Rudens sapnuos gal išsilaikę,

Nuklydusios į tolį aistros.

 

O ratas sukasi, dar sukas ratas.

Iliuzijos it ryto rūkas nyksta.

Aušroj dar spinduliuoja laimės takas,

Sapne žiedai žydėję - vysta...

 

 

Atgal