Kultūra
09.26. Regėjime baltų kraštų likimas
Vytautas Baškys
Kasmet rugsėjis prasideda mokslo ir žinių diena. Rugsėjo 22-oji – dienos ir nakties pusiausvyra, – Čiurlionio gimtadienis. Dailininkas prieš šimtą metų – 1907-aisiais nutapė Zodiako ženklų ciklą, kuriame savita mintimi ir jausmu perteikė nepaprastus laikmečio dalykus. Paveiksle Saulė eina Svarstyklių ženklu žavi ypatinga erdvės bei prasmine jūrinio kraštovaizdžio būsena, kuri ano laikmečio dvasioje primena baltų kraštų likimą.
Rugsėjyje Europos paveldo dienomis Lietuvoje dėmesys skiriamas piliakalniams, panoraminiams vietovių vaizdams, jų sąsajoje su istoriniu laiko atspindžiu. Šia prasme Čiurlionio Svarstyklių ženklo paveikslas primena XX a. pradžios ypatingą lietuvių tautos pakilumą laisvei, atsiskleidžia ypatingas Baltų likimo atgarsis – Rugsėjo 22-oji baltų vienybės diena, kuri jo vaizduotės ir mąstysenos monumentalumu aitrina atmintį.
Jo kūrybos akordais atsiveria neregėtas meno pasaulis. Kuo įdėmiau gilinantis, tuo labiau priartėji prie paties kūrėjo dvasios. Vienoje iš dinamiškiausių kompozicijų – dviejų laivelių vaizdas nuteikia mąstyti apie baltų kraštų likimą, pagal J. Basanavičiaus ir J. Šliūpo „Aušroje“ puoselėtas mintis. Čiurlionio paveiksle ypatingas laiko jūroje tvyrantis istorijos paveldas. Peizažas susijęs su lietuvių ir latvių baltiškuoju paveldu ir įvykiais yra stulbinantis, bet tam perskaityti reikia jausminio ir prasminio ryšio su savitumu. Vydūnas Antrojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje, sužavėtas regėtais ciklo paveikslais, įvertino juos kaip „įstabų regėjimą“.
Saulė eina Svarstyklių ženklu.M.K. Čiurlionis. Zodiako ženklų paveikslų ciklas. 1906–1907
Regėjime šėlstanti jūra, kurioje tarp milžiniškų bangų greta vienas kito du laiveliai. Virš jų aukštų stiebų Svarstyklių ženklas, tarsi laiveliai būtų bendra baltų kraštų vienybės atsvara. Tačiau laiveliai be burių, tarsi dreifuoja audringos jūros erdvėje. Žemiau jų regisi nerimastingi tamsūs šešėliai paryškina bangų tūžmą, kitu požiūriu tai laivelių atspindys ar amžių gelmėn nuskendusios baltų kiltys. Ryškiausias – senojo Prūsų krašto šešėlis, kurį su Lietuvos ir Latvijos įvaizdžių laiveliais potėpių štrichai jungia praeities atgarsiai. Jungia ir amžių grėsmės, kurios pavaizduotos aršios bangos ketera tamsiais štrichais primena audrų ir vėjų blaškomą Baltų kraštų likimą.
Paveiksle viskas lig potėpio yra svarbu. Įspūdingas vaizdas kaip regimas baltų odės paminklas, kuris jaudina, kurio – nepamirši. Marinistinis jūros siužetas beveik magiška dvasia ir nuotaika leidžia pajusti istorinį baltų likimą, audringoje jūroje tvyrantį amžių kraštovaizdį.
Paveiksle saulės dar nematyti, tik brėkšmos, tik palei horizontą blykčiojančios nuauksintos bangelių keteros. Bet Saulei, saulėtekiui Čiurlionio kūryboje skirtas išskirtinis dėmesys, simbolizuoja šviesą ir laisvę. Tai jausmas, kuriuo atsigręžus į Baltų vienybės dieną, jos istorinį turinį – atgyja 1236 m. įvykęs Šiaulių Saulės mūšis. Tų metų rugsėjo 22 d. lietuviai ir latviai pergalinga kova pasiekė istorinę pergalę, kuri tapo baltų vienybės stiprybės simboliu. S. Daukantas atsparai prieš nutautėjimą iškėlė valstybės istorine raida pagrįstą, etnografinę tautos savitumo pasaulėžiūrą. J. Basanavičius 1914 m. „Gintarinėje deklaracijoje" tautos teisę į nepriklausomybę grindė etniškumu ir karaliaus Mindaugo nuopelnais. J. Rainis aptarė suvienytą vieno kraujo tautą, kuri yra nepalyginamai stipresnė nei dvi atskiros: „Viena tauta mes esam - Tai kraujas mūsų sako, Viena tauta mes būsim – Lai protas mums atsako".
1916 m. sausio 6 d. Lietuvos bei Latvijos atstovų suvažiavime buvo paskelbtas postulatas jog lietuviai ir latviai sudaro tautinę grupę, visiškai atskirą nuo slavų ir germanų tautų tiek savo kalba, tiek istoriška praeitimi. Nutarime deklaruota: „reikalauti abiem toms šalims drauge pilnos nepriklausomybės". J.Šliūpas apibrėžė tautos geopolitinę orientaciją ir idėjinę valstybingumo raidos užduotį lietuvių-latvių vienybei. 1930 m. Rygoje vykusioje Latvių-Lietuvių Vienybės Draugijos susirinkimui jis pateikė lietuvių bei latvių sąjungos projektą, tautinio identiteto (padermės) savisaugos pagrindą. 1918 m. Stokholme išleido rinkinį „Lietuvių - Latvių Respublika ir Šiaurės tautų sąjunga".
1936 m. jubiliejiniame minėjime buvo nužymėta Didžiosios pergalės reikšmė tautinėje sąmonėje. Saulės pergalės iškilumas lėmė, jog mūsų laikmetyje rugsėjo 22-oji Lietuvos ir Latvijos parlamentų 2000 m. buvo įtvirtinta atmintinų dienų sąraše – Baltų vienybės diena, tačiau baltų vienybė tebėra Čiurlionio pavaizduoto saulėtekio lygmenyje.
Atgal
.jpg)
