Kultūra
09.26. Kviečia paskaitų-diskusijų ciklas „Impresijos Vilniaus senamiesčio tema“ Vilniaus Rotušėje
Kultūros paveldas yra svarbus veiksnys, galintis praturtinti ir pagerinti šalies piliečių gyvenimo kokybę. Iki šiol kultūros paveldo objektai buvo laikomi tautos vienybės simboliais, kylančiais iš bendros praeities. Tačiau, šių dienų realijos parodė, jog jį galima traktuoti kaip žymiai platesnį fenomeną, gebantį įtakoti politinius veiksnius, ekonominę gerovę ir socialinį gyvenimą. Paskaitoje bus kalbama apie besikeičiantį kultūros paveldo reikšmės suvokimą tvarioje visuomenėje, siekiančioje darnaus vystymosi ekonominiame, socialiniame ir paveldosauginiame lygmenyje.
Projektas „Impresijos Vilniaus senamiesčio tema“, prasidėjo rugsėjo 12 d. dr. Karolio Kučiausko paskaita „Estetika ar funkcija? Vilniaus urbanistika 1936–1939 m.“. Joje pasakota kaip po ilgų urbanistinių diskusijų ir vėlavimo vystyti miestą, 1936 m. sušauktam Vilniaus savivaldybės Urbanistikos biurui iškelta užduotis suderinti senojo miesto estetiką ir šiuolaikinio miesto poreikius. Lektorius nušvietė pagrindinius prieškario Vilniaus urbanistikos bruožus, jų ištakas ir įtakas. Diskusijoje aiškintasi, ar aštuoniasdešimties metų senumo receptai vis dar veiktų gydant šiandienos Vilniaus žaizdas.
Spalio mėnesį dar numatomos paskaitos:
spalio 10 d. 18 val. „Legendinės Vilniaus vietos“.
Lektorius – Stanislovas Žvirgždas, fotografijos istorikas, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Paskaitoje „Legendinės Vilniaus vietos“ fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas pasakos apie legendomis apipintas Vilniaus senamiesčio vietas: Gedimino pilies kalną, Vilniaus požemius, Kardinaliją, Šv. Kazimiero, Šv. Stepono ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčias, Trys Kryžius ir Bekešo kalną, Radvilų rūmus Vingio parke ir Puškornioje.
Klausytojo ir žiūrovo žvilgsniui paskaitos autorius pateiks per 160 iliustracijų: fotografijų, piešinių ir graviūrų.
spalio 24 d. 18 val. „Viešoji erdvė kaip (politinis) pasakojimas: Rotušės aikštė“. Lektorė – dr. Rasa Antanavičiūtė, dailėtyrininkė, knygos „Vilniaus paminklai. Kaitos istorija“ bendraautorė
Centrinės miestų aikštės jau kelis šimtus metų yra ne tik prekybos ir susirinkimų vieta, bet ir politinės ideologijos raiškos tribūnos. Statydami paminklus, keisdami aikščių išvaizdą, paskirtį ir pavadinimus miesto šeimininkai viešojoje erdvėje pasakoja savas istorijos versijas. Laikams keičiantis Rotušės aikštė tarnavo kaip kantrus pergamentas, ant kurio vis iš naujo buvo rašomos skirtingos istorijos. Vilniaus tyrinėtoja dr. Rasa Antanavičiūtė, spaudai rengianti antrąją knygą apie meno ir politikos raišką Vilniaus viešojoje erdvėje, apžvelgs Rotušės aikštės istoriją ir papasakos apie joje rašytus (politinius) pasakojimus.
Atgal
.jpg)
(1).png)
