Kultūra
10.03. Dvarų keliais. Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešiniai 2007–2017
Naujajame Lietuvos nacionalinio muziejaus arsenale, Vilniuje, atidaryta Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešinių, sukurtų 2007–2017 m., paroda.
Po dešimties metų pertraukos, Lietuvos nacionalinis muziejus pristato architekto Arūno Eduardo Paslaičio sukurtus dvarų piešinius. Su šiuo ypatingu žinomo architekto pomėgiu, visuomenė galėjo susipažinti 2006 metais surengtoje parodoje, kurioje buvo galima pamatyti visą jo kūrybą, pradedant ankstyviausiais darbais. Pastarojo dešimtmečio kelionės po Lietuvos dvarus tapo dar dažnesnės nei anksčiau.
Arūnas Eduardas Paslaitis gimė 1942 metais, Tryškiuose (Telšių r.), mokytojų šeimoje. Pabaigęs mokyklą Joniškyje, gana netikėtai nusprendė studijuoti architektūrą. 1966 metais, po studijų Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas), buvo paskirtas Akmenės rajono architektu. 1968 metais persikėlė gyventi į Vilnių ir įsidarbino Miestų statybos rengimo institute.
Nuo 1992 metų, dirba „Jungtinėse architektų dirbtuvėse“, yra įkūręs savo rengimo biurą. Žymiausi architekto rengti objektai yra Lietuvos Respublikos Seimo viešbutis Gedimino prospekte Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas Konstitucijos prospekte (kartu su Tadu Balčiūnu, Gediminu ir Arūnu Paslaičiais ir kt.), Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracinis pastatas Vilniuje ir daug kitų. Už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus architektūrai, A. E. Paslaitis 2017 metais buvo įvertintas Vyriausybės kultūros ir meno apdovanojimu.
Pauslajo (Kušleikiškio) dvaras. Kėdainių r. 2014. Popierius, tušas, 69,6×49,3 cm.
Petešos dvaras. Vilniaus r. 2012. Popierius, akvarelė, tušas, sausas tušas, 71,6×51,8 cm.
Vilkiškių dvaras. Šalčininkų r. 2012. Popierius, akvarelė, tušas, 69,2×49,7 cm.
Kurėnų II dvaras. Ukmergės r. 2014. Popierius, tušas, 71,4×51,2 cm.
Mitriūnų dvaras. Panevėžio r. 2011. Popierius, akvarelė, tušas, sausas tušas, 51×71 cm. lnm.lt nuotraukos
Šalia savo pagrindinio užsiėmimo, A. E. Paslaitis, jau beveik penkis dešimtmečius keliaudamas po Lietuvą ir buvusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes, piešiniuose įamžina praeities įvykius. Daugiausia savo žvilgsnį kreipia į architektūros paveldą. Kūrybos pradžioje, piešiniuose vyravo šventos architektūros bruožai – bažnyčios, koplytėlės, koplytstulpiai. O nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio, pagrindiniu susidomėjimo objektu tapo dvarai.
Dvarai piešiniuose vaizduojami kaip didingos praeities liudytojai. A. E. Paslaitis jiems grąžina didybę ir ypatingą aurą, net jei iš jų likę tik griuvėsiai. Būdamas architektas, autorius į pirmą planą iškelia dvaro struktūrą, eksterjero puošybą ir kitas architektūrines dalis. Jis pritaiko dvarą į gyvą, gal šiek tiek iškreiptą kraštovaizdį, dažnai pasitelkia didelius dangaus fono plotus.
Piešiniuose išryškėja romantiško dvaro vaizdinys. Sudarinėdamas kelionių maršrutus ir ieškodamas naujų, dar neaplankytų, dvarų, autorius dažnai vadovaujasi XX amžiaus pradžioje išleistais vokiškais Lietuvos žemėlapiais – „Karte des westlichen Russlands“. 2007–2017 metų laikotarpiu, A. E. Paslaitis nuotraukose ar piešiniuose įamžino apie 100 dvarų sodybų, vis sugrįždavo prie savo mėgstamiausių ar patogiausių pasiekti Merkinės (Šalčininkų r.) ir Raudondvario (Vilniaus r.) dvarų.
Pastaraisiais metais, daugiau dėmesio architektas skyrė Sūduvos (Užnemunės) regionui. Paskutinę architekto A. E. Paslaičio kūrybą, galima vadinti brandžiuoju A. E. Paslaičio kūrybos laiku.
Paroda veiks iki lapkričio 19 d. Parodos prižiūrėtoja – Evelina Bukauskaitė, parodos dailininkė – Giedrė Narbutienė.
Atgal
.jpg)
