Kultūra
10.14. „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“
Spalio 17 d., antradienį, 14 val. įvyks vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios parodos „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“atidarymas.
Renginyje dalyvaus: Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Kauno Švč. Sakramento bažnyčios rektorius kun. Jonas Stankevičius, restauratorius Daugis Bumbulis, muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, menotyrininkė Raimonda Norkutė.
„Nukryžiuotasis su angelais“. Nuotrauka Sauliaus Danilevičiaus
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomas daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs vienas vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. XIX a. pab. garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Sankt Peterburgo dvasinės akademijos kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv. Jono, šv. Morkaus ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko šv. Mato Evangelisto vitražas ir S. Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.
Paroda pasakoja apie menišką retos ikonografijos vitražą, apie trapaus kūrinio kelią, apie unikalaus paveldo objekto sugrįžimo svarbą. 2016–2017 m. aukščiausios kategorijos restauratoriaus Daugio Bumbulio ir Dalios Mulevičienės (III kategorija) restauruotame kūrinyje išliko daug autentiškų „Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių, matomi ir S. Ušinsko tarpukariu restauruoti fragmentai. Vitražui kontekstą parodoje kuria vertingi sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai.
Projektas „Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
Atgal
.jpg)
