Kultūra
10.14. Karališkas Vasaros sonatos aukštis
Vytautas Baškys
Spalyje vasaros vaizdai dar nesibaigia,– tai laikas, kai rudens spalvos vainikuoja vasaros pabaigą. Ruduo, laiko vėjas atverčia kalendorių: spalio 11-oji – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Ringaudo, o spalio 14-oji – karaliaus Mindaugo vardo dienos. Lietuvos karaliai ir debesys primena Čiurlionio1908 m. nutapytus „Vasaros sonatos“ ciklo paveikslus.
Prieš šimtmetį suskambo jautriausios pakilumo laisvei dvasios stygos. Čiurlionio įspūdžiai, lydimi jo muzikos garsų,liejosi Vasaros sonatos vaizdais.Kalvų, liepsnojančių aukurų,Platelių ežero salų bei gelmės įvaizdžiai primena menininko Žemaitijoje patirtuskraštovaizdžio įspūdžius. Sonatos peizažųapogėjuje vizijos pakyla į padangę.Ketvirtoje, finale dalyje, saulės šviesos ir debesų erdvės iškilmingame aukštyje iškelta valdovo didybė. Fantastiška vizija virš žemiškų aistrų debesijos poezijoje atsiveria istorinis Lietuvos karalystės sosto regėjimas.
Valdingai pakelta karaliaus ranka sveikina žemiškąjį pasaulį. Jis žemiškai didus ir pasakiškai galingas, jo dėmesys Lietuvai, mūsų istorijai, kurią permąstydami kartu su genijaus idėja pakylame iki auksinio mūsų istorijos puslapio, iki karalystės kūrimo pamatų, ikiistorinės gairės į valstybės suverenitetą. Istorinio lūžio metu įvaizdžiai iš praeities kupini sklindančios emocinės energijos tautos laisvės vizijoms ir lūkesčiams sutelktiems valdovo didybės asmenybėje.
Karaliaus siluetas, tarsi gynybinės pilies siena, sudarytas iš tamsiai raudonos spalvos struktūros. Jo karūna primena pilies bokšto kuorą. Įspūdingas didybės įvaizdis, kylančios mintys vaizdais pasakoja apie įprasmintą amžių paveldą. Paveikslo siužetas reikalauja atidos, jo siužete iškalbinga kiekviena detalė. Dangaus erdvėje debesų aplinka pasakoja apie gaudžiantį amžių paveldą. Debesų properšose priešais karalių prasižvelgia karalienės Martos (Mortos) veido fragmentas primena, jog ji buvo rūmų šeimininkė, čia atvykusius svečius ji sutiko „meilingai žengusi į menę“.
Vasaros sonata. Finale. M. K. Čiurlionis. 1908 m.
Kompozicijos vizijų turinys plėtojasi už karaliaus sosto atramos; iškilus šventovės bokštas primena 1251 metais įvykusį krikštą. Greta ir kitas bokštas, prie jo karaliaus Mindaugo tėvo Ringaudo silueto vizija, gynybinės sienos fragmentai primena pirmtako valdžią. Virš Ringaudo debesų migloje galima įžvelgti senovėje garbinto dievo Rūko įvaizdį, kuris primena buvusią tautos pasaulėjautą. Aptardamas Lietuvos krikštą Daukantas pabrėžė Mindaugo vidinį įsitikinimą: „Vienok širdyj tikybą bočių savo godojo ir garbino savo namų dievus". Ypatinga istorine žinia slavų metraštyje yraperteikta vertinga informacija: „Suderinęs su kurija, prigimtinio tikėjimo neatsisakė nei pats Mindaugas, nei jo kariai, minėję ties Vozviagliu Dievą Rikį (Diveriks) ir Angdievį (Angdievas)“.
Toje dvasioje, kitoje debesų properšoje prie rūmų fragmento tarsi karalaičio Ruklio-Gerstuko veido siluetas. Prisiminkime, jog jam buvo skirta karalystės ateitis. Karaliaus 1254 m. kovo 8 ir 12 dienos laiškuose rašytuose į Romą pažymėta, jog Išmintingųjų tarybai sprendžiant valstybės reikalus aktas sudarytas, dalyvaujant ir pritariant sūnums, jų apgalvotu patarimu ir pritarimu. Kadangi raštas jautriu karūnos tęstinumo klausimu buvo skirtas popiežiui, jame negalėjo būti krikščionybei nepriimtinas baltiškos pasaulėjautos Ruklio vardas, nes Rūkas reiškė gamtos galių dievinimą. Apatinėje paveikslo dalyje galima įžvelgti abstraktų karalaičio Rupeikio atminimui skirtą fragmentą, jam skirtą rūpestį žemiškais dalykais.
Garsas apie Lietuvos karalaičius pasklido po Europą. Popiežiaus Aleksandro IV bule 1255 m. kovo 06 d. patvirtino Lietuvos sosto paveldėtojo titulą. Taip karalius Mindaugas rūpinosi tautos ateitimi, nacionalinės dinastijos tęstinumu. Karaliaus Mindaugo dinastijatvirtino Lietuvos karalystės pamatus ateičiai. Semiotikas Julius Greimas knygoje „Tautos atminties beieškant" išskyrė oficialųjį karaliaus Mindaugo giminės panteoną. Nutylint šį mūsų valstybės istorinį paveldą, iškeliant vėlesnį LDK laikmetį ir kunigaikščių kultą, sumenkinama tautos valstybingumo pamatinės vertės, lietuvių valstybės įtvirtinimo istorijoje ir Europos žemėlapyje precedentą.
Laikmečių bėgyje daug kas keitėsi, bet karaliaus Mindaugo giminės panteonas neliko prieblandoje. Didieji vardai lingvistinėje archeologijoje atsako į eilę klausimų. Tai ir ČiurlionioVasaros sonatos vizijų vaizdai, jų apmąstymas padeda išlaikyti vertinimų orumą, išsaugoti atminimo pilnatį žmogui, kuris galės išgirsti ir suprasti, ką mums iš praeities byloja Vilniaus sostas.
Meno kūrinyje glūdintys istoriniai akcentai, išplėtotos nuomonės, kartais prieštaringos, bet pajaustas perteiktos minties grožis įtakoja pasakyti tai, kas jaudina. Gamtos niuansais ir praeities įvykių atgarsiu atsiveriantys paveikslai primena tai, kas yra tikra ir kas atgimusiu regėjimu žadina vaizduotę ir suvokimą, ilgesį kažko didelio, reikšmingo. Dailininko tapybos drobėje įvaizdžiai prakalba siužetu, vaizdų spalva, linijomis; perteiktame sonatos kraštovaizdyje glūdi tautos dvasia, istorinė atmintis ir bendro likimo pajauta. Todėl neįvertinus Čiurlionio vizijų, tai likti be jo talento pasišventimo Lietuvai suvokimo. Spalyje tam ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Ringaudo bei karaliaus Mindaugo vardo dienos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
