VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

10.21. “Praeitį atsimenu vaizdais“

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

“Negaliu prisiminti, kada pradėjau rašyti, tik gerai prisimenu – netraukė manęs mokslai. Matematika, o siaube. Geriau žvejyba. Ką parašydavau, čia pat ir suplėšydavau. Rašydavau „laiškus“ niekam, gaudavau atsakymus iš nieko. Labai norėjau būti jūrininku, bet Baltijos jūra toli nuo Marijampolės. 

Knygos „Stockholmo eskizai“ viršelis

Baigiau gimnazijos ketvirtą klasę, toliau – Kauno dailės mokykla, Dailės institutas. Kaldamas skulptūras, su savo darbais būdavau venas, tada ir "kurdavau" eilėraščius. Turiu novelių, atsiminimų ir netgi romaną. Viską užrašiau atmintyje, daugelis eilėraščių išsitrynė, pasimiršo. Ką atsimenu, bandau užrašyti. Praeitį atsimenu vaizdais, iki dalelyčių...“ – prisistato žinomas skulptorius Petras Deltuva savo knygoje „Stockholmo eskizai“.

Ši knyga, tai literatūrinis P.Deltuvos debiutas: lyriniai apmąstymai istorijos, emigracijos, kūrybos ir meilės temomis, iliustruota autoriaus kūriniais.

 Knygos apipavidalinimui panaudoti autoriaus kūriniai (1962-1963)

Vietoj įžangos – Tau

Nenoriu sapnuoti blogų sapnų, geriau gražius, pavasariu žydinčius sodus, jūros veidrodį, žuvėdrų klyksmą ir smėlio kutulį į jautriausią pado tašką Palangoje, o gal Nidoje. Nenoriu matyti blogų žmonių, - geriau matyti skraidančią baleto plaštakę, retsykiais stovinčią ant pirštų galiukų; noriu girdėti Sibelijaus ir Grygo muziką, žavėtis Tarkovskio filmų personažais. Matyti tik nelauktus ir nestandartinius, ne štampuotus vaizdus su vadinamuoju žmogišku šablonu. Paklydau savo mintyse... Ne, netelpa į vaizdo kvadratą mano mintys, lieka tuštumoje. Kuo daugiau sugriebiu ir bandau standartizuoti idėjas - mintis, jos išslysta, nuteka nuo mano mąstymo kamieno, nuskrenda drugeliu ar kvapu. Norėti ir galėti fantazuoti, ar valgyti košę su auksiniu šaukštu, o gal aliuminis šaukštas keis tos košės skonį? Ir dar kotas susuktas kaip propeleris?.. Geriau žiūrėti pro langą, nuolat matyti Dievo stebuklą — krištolinį miestą, medžius ir obuolius, nupudruotus šerkšnu, - su sniego krištolėlių atspindžiu jie tapo brangakme­niais. Koks turtingas sodas - milijardais įkainuotas (nespėsi jų susirinkti). Geroji fėja užbūrė ir leido džiaugtis ir svarstyti kas laimingesnis - kompozito­rius ar dailininkas? Ką pasirinktum: svajingą Šopeno muziką ar ispano (graiko) El Greko ištęstus, nepap­rastai gražius šventuosius? Įdomu, ar galima melstis prie tokio paveikslo? O gal Dievui reikėtų kitokios maldos? O gal čia bedievystė - melstis medžiams, šerkšnu padabintiems? Galima ir reikia. Malda yra skaidraus ir gaivaus šaltinio vandens gurkšnis karštą vasarą, tai kalba su Dievu ir dieviškuoju stebuklu, jei sugebi pajusti ir moki džiaugtis gyvenimu ir šokiu, muzika, spalva, forma, karštais pirštų galais užčiuopti-paliesti-pajausti prasmę. Viskas sutelpa į Dievui sakomus žodžius, padėkos ir maldos prašymą. Visa­galis ir suteiks atleidimą - išrišimą ar palaiminimą tai dienai, minutei ar sekundei, kuri Tau suteikė didelį turtą - gyvenimo džiaugsmą.

Stockholmo eskizai

Geltoni pašto vagonai pilnu greičiu

Pradingo tamsioj tunelio kiaurymėj.

Stoties perono grindinys su impulsais ar traukuliu,

Žemė po kojom pajudėjo.

Žemės drebėjimas nebūtinas Stockholmui,

Praūžus pašto traukiniui su mokesčių kvitais,

Pranešimais, laiškais...

Nusinešė mūsų mintis elektrovežis

Į Švedijos pietus, o gal į šiaurės pusę,

Palikęs skersvėjį iš po žemių - tunelio juodos angos,

Šaltą, žiemos - įšalusio metalo nemalonų šaltį,

Pakėlęs nuo pabėgių prišniaukštas nuorūkas ir

Suniekintas išgerto alaus burkas...

„Metro" laikraštis pakibo ore - planiruoja.

Žinios - sensacija - informacija nemokama

Su vėjeliu atskrido į Central Station

Pendelton - Nyniashamn kryptim.

Išstūmė keleivius - kaip dantų pastą į perono

Skruzdėlyną,

Prarijo kitą margąją - spalvotą minią

Metalo dėžė...

Skuba visi, o kur anie nuskubėjo

Per tą skubėjimą?

Pašto traukinys neša geras žinias per Švediją, o gal ir

Džiaugsmą.

Stockholme žemės drebėjimo nėra...

Užtat visi ir skuba.

 

* burka - alaus skardinėlė

***

Prūsija. Seni kapai

Neįskaitau vardų ir datų,

Ištrinta laiko - samanų ir karo.

Apžiūriu kapo tvorelės liekanas,

Šalimais ir kryžius metalinis mėtos.

To pačio kalvio braižas.

Klevais, beržais apaugus buvusi alėja,

Prikritę lapų, prižėlę krūmų.

Rudeninis vėjas blaško

Kryžiaus mūką metalinę,

Per stebuklą išlikusią

Ant rūdžių sugraužtos vinies.

Čia dvaro šeimininko

Panteonas ar šeimos rūsys.

Karstų net nepaliko...

Išniekino atėjūnai,

Vis aukso ieško...

Einu buvusia alėja ar taku.

Kaip pavadinti tą griuvėsių sąvartyną?

Kalbu tik maldą.

Rudeninis vėjas

Negroja Šopeno gedulingo maršo.

Pakalbinu čia besiilsinčius,

Uždegu visiems vieną žvakę.

Maža švieselė nuneš manas mintis

Prie Jūsų ramybės ir amžinos šviesos,

Kurią paskyrė Jums ponas Dievas.

 

Kybartai, Eitkūnai, Stalupėnai Pakeliuiį Tolminkiemį

Brydė rugiuose

Paslėps ir pėdų pėdsakus rugiagėlių mėlyna spalva.

Žalioje rugių jūroje tu - vienišas svajotojas.

Ant buvusio kadaise tako matai javų viršūnių

siūbavimą,

bangas ir debesėlį baltą baltą.

Tava svaja tenai?

 

Žalią uždangą praskleidęs, stebėjai kelią, dulkėtą

vieškelį ir arklius, ir kaimyno varomas avis.

Brydžių nebėra.

Ten stovi blokiniai namai ir dūsta tarp cementinių

statinių šaligatvių civilizacija.

Išvesk save ir brydę rugiuose, ir rugiagėlę, ir baltą

baltą debesėlį į šventus

spalvingus prisiminimus.

***

Man skirta dovana - Visatoj būti...

Kaip aš išgyvenau mele, apgaulėj?

Keisčiausia, kad bijaus draugų.

Bičiulių „meilė" dar išdurs akis,

Regėjimo galiu netekti.

Melu niekada negyvenau,

Geriau jau vienišoj sodyboj

Įšokti į šulinio bedugnę.

Tenai manęs tikrai neras

Ilgi, pavydo susukti liežuviai.

Melu ir ašarom kitų negyvenau

Ir negyvensiu. Man Dievo dovana duota

Gyventi - būti šioje žemėj.

Dėkingas jam už viską ką turiu.

***

Mano medžiai įspausti dangaus fone

Lipdau skulptūros formas

Ir neregio žvilgsniu liečiu vien pirštais jas

Ištekinsiu - iškalsiu

Žiedus ir saules

Bus atspindys

Ir jausmo šilumos

Ir skausmo -

Šauksmas

Jų sąžinės veiduos.

Atgal