VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

10.24. Lietuva siekia prisijungti prie „Faro konvencijos“

Šių metų lapkričio 15–16 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Europos Tarybos sumanymu, Lietuvoje vyks tarptautinis renginys – „Faro konvencija ir vietovių kultūros paveldo išsaugojimo strategija“.

Spalio pradžioje Gruzijoje įvyko Europos Tarybos rengti, Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijai skirti darbiniai susitikimai, kuriuose dalyvavo šį dokumentą pasirašiusios ir ratifikavusios Europos šalys, siekiančios geriau suprasti jos pritaikymą, bei valstybės, besidominčios Faro konvencijos principais.

Darbiniai susitikimai

 „Machkaani“ bendruomenė 1899 m., šalia teatro

 „Machkaani“ teatras

„Machkaani“gyvenvietė

Siekiant geriau suprasti Faro konvencijos pagrindinius sumanymus, lankytos istorinės Gruzijos gyvenvietės ir jų vietos bendruomenės, rengti kūrybiniai užsiėmimai. Susirinkimų metu buvo pabrėžta, kad Faro konvencija – tai žmonės ir jų įtraukimas į paveldo apsaugą, gyventojams svarbios vietos, pasakojimų įvairovė ir, svarbiausia, visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas. Lietuvai,

kuri žengia prisijungimo prie Faro konvencijos keliu, susitikime atstovavo Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Europos Tarybos eksperto Prosperio Vanerio (Prosper Wanner) teigimu, Faro konvencija pabrėžia visų suinteresuotų šalių – valstybinių įstaigų, vietinių valdžios organų ir vietos bendruomenių – bendradarbiavimą bei dialogą, o ne tik visuomenės įtraukimą į paveldosaugos veiksmus. Kaip visuomenė turi būti įtraukta, kaip turėtų būti didinimas jos sąmoningumas paveldo srityje? Norint visuomenę įveiklinti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokia yra bendruomenė, kokie žmonės joje gyvena, kokia yra jos demografinė struktūra, kaip bendruomenė supranta ją supantį paveldą.

Siekiant demokratiniais principais grįsto dialogo, nevalia išskirti nė vienos žmonių grupės nei religiniu, nei tautiniu pagrindu – kiekviena jų turi teisę į kultūros paveldą ir savo identitetu paremtą pasakojimą apie jį. Ekspertas savo teiginius parėmė Gruzijos Kultūros ministerijoje pristatydamas Prancūzijos daugiakultūrinio Marselio miesto atvejį, kur gerbiant įvairius paveldo supratimus, kultūrinis palikimas galimas kaip tvarios plėtros ir gyvenimo kokybės gerinimo išteklius.

Apie paveldo galimybes, gerinant gyvenimo kokybę, kalbėjo ir Europos Tarybos ekspertas-urbanistas Filipas Steinas (Philip Stein), pristatydamas Europos Tarybos prižiūrimą COMUS projektą. Pagrindinis šio sumanymo tikslas – skatinti tvarią socialinę ir ekonominę plėtrą istoriniuose miestuose kultūros paveldą suprantant kaip pagrindinį tvarios plėtros požymį bei pabrėžiant visuomenės dalyvavimą ir visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą.

Projekte dalyvavo 9 istoriniai Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos miestai. Dalyvaujančioms šalims suteikti įrankiai ne tik dialogui šalies viduje, tačiau ir galimybė dalintis gerąja patirtimi su kitomis valstybėmis.

Kūrybiniuose užsiėmimuose bandyta atsakyti į dalyvių bendru sutarimu užduotą klausimą – su kokiais iššūkiais susiduriama norint visoms suinteresuotoms šalims padėti suprasti, kaip kultūros paveldas gali palengvinti socio-ekonominę plėtrą, sulaukta net 31 atsakymo.

Visų šalių dalyviai nutarė, kad didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduriama – tai gerosios bendradarbiavimo patirties pavyzdžių trūkumas, nežinojimas, kas yra paveldas, žinių trūkumas visuomenėje apie paveldo vadybą, vietos gyventojų bejėgiškumo jausmas, imonių prioritetai, kurie dažnai yra sutelkti ne į paveldo apsaugą, o, pavyzdžiui, į verslo sektoriaus poreikius.

Visuomenės bejėgiškumo aspektas buvo itin matomas apsilankius Gruzijos „Machkani“ istorinėje gyvenvietėje (Kakheti regionas, Sighnaghi savivaldybė), kurios populiacija sparčiai mažėja, architektūra nyksta, nėra jokios infrastruktūros, vyrauja didelė bedarbystė ir skurdas, o vietovės gyvybingumą palaiko tik likusių vietinių gyventojų kasdienė, nematerialaus Gruzijos palikimo dalimi pripažinta veikla (vyno, nacionalinių patiekalų gamyba, tautinės dainos, šokiai) bei pilietinio sumanymo dėka vykdoma gyvenvietės istorijos sklaida ir bandymai atgaivinti kultūrinį gyvenimą 1899 m. pastatytame teatre.

Dėl savo svarbos vietos gyventojams teatras buvo vienintelis kultūrinis pastatas, išvengęs grobstymų 1990 m. ir atvėręs duris „naujam gyvenimui“ 2015 m. Nors darbinių susitikimų dalyviai pabrėžė, kad yra būtina kelti „Machkani“ gyventojų sąmoningumą dėl vietovės išsaugojimo, džiugu pastebėti, kad vykdomi sumanymai remiasi Faro konvencijos principais. Tarptautinio teatro šventės rengimas, knygos apie kaimelio istorijos išleidimas, kultūros paveldo objektų žemėlapio sukūrimas vykdytas pilietinio sumanymo nariams bendradarbiaujant su vietiniais gyventojais, vietos savivalda bei meno grupėmis.

Kokį būdą galima pritaikyti vietovėms, kurios išgyvena pokyčius? Paveldo komisijos atstovė Justina Ūsonytė dalyviams pristatė Lietuvoje (autoriai – laimikis.lt) sukurtą sumanymą išsaugoti sparčiai besikeičiantį medinių Šnipiškių rajono paveldą, jį dokumentuojant ir į šią veiklą įtraukiant vietos gyventojus. Anot Europos Tarybos ekspertų, Urbingo miesto žaidimas-gidas yra ne tik pagirtinas sumanymas, tačiau ir glaudžiai susijęs su esminiais Faro konvencijos principais.

Žaidimas apima besikeičiančių Šnipiškių vietų fiksavimą, įvairių suinteresuotų gyventojų dalyvavimą žaidime bei visiems dalyviams suteikia galimybę kurti savo istorijas, prisiminti jas iš skirtingų laikmečių ir jas įamžinti žaidimo kortelėse. Urbingo žaidimas suteikia įrankius bendradarbiauti ir, kas svarbiausia, įveiklinti vietos gyventojus. Pastebėta, kad Urbingo žaidimas gali būti puikus įrankis migrantams prisitaikyti prie miesto, pažinti jo istoriją, susipažinti su kitais miesto gyventojais.

Europos Taryba, siekdama demokratijos įtvirtinimo bei visuotinio žmogaus teisių laikymosi, 2005 m. Faro mieste Portugalijoje pakvietė valstybes nares pasirašyti Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei konvenciją. Faro konvencija jau pirmajame straipsnyje įtvirtina neatsiejamą piliečių teisę į kultūros paveldą bei teisę pripažinti individualią ir kolektyvinę atsakomybę už kultūros paveldą.

Paveldas, kaip pabrėžė Gruzijoje vykusio susitikimo dalyviai, yra darnios plėtros resursas, gyvenimo kokybės stiprintojas, o Faro konvencija pirmiausia rūpinasi žmonėmis, kurie saugo savo artimoje aplinkoje išlikusį paveldą. Lietuva „mažais žingsniais“ žengia link šio dokumento pasirašymo.

 

Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Atgal