Kultūra
11.21. Literatūrinis ruduo po 10 metų
Birutė Silevičienė
Lietuvos pašto literatų klubo „Laiškas“ renginys „Literatūrinis ruduo“, prabėgus dešimčiai metų, šiemet minčių sūkuriu įsisuko Kretingos bibliotekoje.
Poezijos, prozos pėdsakais
Iš knygos „Jie kūrė Lietuvos paštą“
Būrelio „Laiškas“ pirmininkas Vytautas Viskantas rašo: „Prieš trisdešimt metų Nidoje vyko Lietuvos profsąjungų organizuotas seminaras kultūros klausimais. Jame teko dalyvauti ir man, tuometiniam Ryšių darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto sekretoriui. Seminaro pabaigoje Nidos kultūros namų scenoje pasirodė meno kolektyvai. Mažeikių ryšių mazgo darbuotoja N. Aleknienė skaitė keletą savo kūrybos eilėraščių. Į Vilnių grįžau kartu su Medikų profsąjungos respublikinio komiteto darbuotojais. Jie papasakojo apie veikiantį medikų literatų klubą. Pagalvojau, o kodėl mes negalėtumėm įkurti ryšininkų literatų klubą. Vieną literatę mačiau scenoje, per zoninį ryšių darbuotojų susitikimą Klaipėdoje, girdėjau iš tribūnos eilėmis kalbantį Kretingos ryšių mazgo viršininką Pranciškų Šerną, Birštone teko klausyti tuomet dirbusį laiškininką Povilą Kulvinską. Mintimis apie tai, kad ryšių sistemoje yra darbuotojų, neabejingų poezijai ir prozai, pasidalinau Respublikiniame komitete. Tačiau atsakymas buvo "neišsigalvok, nieko nebus". Vis dėlto paskambinau Kretingos ryšių mazgo viršininkui P. Šernui. Pranciškui ši idėja patiko ir pasikalbėję nutarėme ieškoti ryšininkų literatų.
Knygos „Literatūrinis ruduo. Po 10 metų“ viršelis
Parašėme laiškus ministerijai ir Ryšių darbuotojų profsąjungos respublikiniam komitetui. Manėme, kad laiškas pateks ministro pirmajam pavaduotojui A. Vaisai, kuris šią idėją parems, nes jis visada rėmė dvasinį darbuotojų tobulėjimą. Tačiau laiškai pateko pas tuos, kurie literatų susitikimo nerėmė ir manė, kad rašančių tarp ryšininkų nėra.
Atrasti ryšininkus literatus ir juos suburti draugėn buvo nelengva. 1987m. į Ryšių darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto darbo planą įtraukėme priemonę, numatančią išryškinti rašančius darbuotojus ir jiems atsiliepus surengti literatūrinį vakarą. Jį praktiškai realizuoti Kretingoje pažadėjo P. Šernas. Ledai pajudėjo.
Į ryšių įmones išsiunčiau laiškus, informuoti apie rašančius darbuotojus, besidominančius darbuotojais poezija, prozos kuriniais ir paprašėme atsiųsti parašytų kūrinėlių. Savo kūrinius atsiuntė Povilas Kulvinskas, Marytė Aleknienė, Virginijus Sultangarejevas, Laima Ruginienė, Pranciškus Šernas, Janina Kvietkuvienė, Liongina Grietnickienė, Regina Vileniškytė.
1988 m. rudenį Kretingoje kraštotyros muziejuje įvyko pirmasis literatūrinis vakaras. Vakaro metu savo kūrinėlius skaitė šeši ryšininkai. Skaitovų klausėsi Kretingos pašto darbuotojai ir literatūrinių žanrų kūrėjai. Vakaro pabaigoje Klaipėdos TTS viršininkas pažadėjo padėti organizuoti kūrybinę stovyklą Nidoje. Antrasis vakaras įvyko Klaipėdoje, Liepų g. esančiame kraštotyros muziejuje.
Prieš vakarą atvykę į Klaipėdą literatai susitiko su miesto ryšių mazgo darbuotojais. Kadangi literatai neturėjo didelio kūrybos bagažo, tai dominavo P. Kulvinsko artistiškai skaitoma poezija apie meilę, motiną, tėvynę.
Vėliau, man jau nedirbant Ryšių darbuotojų profsąjungos respublikiniame komitete, ryšininkų literatų lyra nutilo ir atrodė, kad ji tylės, nes nauji vadovai jų nepalaikė. Bet 1995 m. ruošiantis paminėti Pasaulinę pašto dieną, "Lietuvos pašto" renginių plane atsirado priemonė - surengti pašto darbuotojų literatūrinį vakarą. Jis įvyko spalio 13 d. Kretingos kultūros namuose. Vakare dalyvavo Žemaitijos krašto spaudos atstovai, elitinė Kretingos visuomenė bei "Lietuvos pašto" eksploatacijos direktorė Albina Knurienė. Į renginį atvažiavo 7 paštininkai literatai.
Pamaniau, kad reikėtų daugiau skaitančių. Išsitraukiau jau keletą metų nešiotus tris pirmus savo kūrybos eilėraščius, kuriuos buvau parašęs paskaityti vidurinės mokyklos 15 metų baigimo proga klasės susitikime.
Juos parašiau, grįžtant iš Vladimiro visasąjunginių ryšių darbuotojų profesinių sąjungų kursų. Įlipęs į traukinį, išgirdau per radijo mazgą transliuojamą dainą "Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus". Pamaniau, kad klasės susitikime galėčiau paskaityti savo kūrybos eilėraštį. Taip gimė eilėraštis "Svajonė", kuris nieko bendro neturėjo su mano praeitimi. Laiko iš Maskvos į Vilnių buvo daug. Taip atsirado trys eilėraščiai, kuriuos mintinai moku iki šiol:
Mes išeikime vakarą tylų
Pasivaikščioti parko taku.
Aplankysime senąjį šilą,
Kur kadaise buvojom abu.
Mes čia rasime svaiginančią tylą,
Rudenėjančių metų kely,
Čia jaunystė iš naujo prabyla
Svaigulingam gamtos sūkury.
Vakaras labai patiko. Albina Knurienė visiems pažadėjo, kad jei bus kitas renginys - būtinai dalyvaus. Vėliau prie manęs priėjęs Kretingos banko valdytojas su spaudos atstovais pagyrė mano kūrybą. Jie pasakė, "tai tikras Maironis". Tai mane paskatino tolesnei kūrybai.
Literatų gretos augo. Sekančiais metais literatų vakaras vyko Klaipėdos kavinėje-galerijoje "Pėda". Savo kūrinius skaitė I. Adomaitienė iš Klaipėdos, N, Cižikienė, S, Jokūbaitis, B.Silevičienė, V. Viskantas iš Vilniaus, J. Liutkevičienė iš Pakruojo, N.Katelynienė iš Šilalės, P. Kulvinkas iš Birštono, R. Ožeraitienė iš Kauno, R. Tamulienė iš Kėdainių ir P. Šernas iš Kretingos.
Vakarui parengėme Kretingoje vykusio pirmojo literatų susitikimo dalyvių skaitomų kūrinių rinktinę. Tai buvo "Literatūrinio rudens"gimimas. Pavadinimą kartu su "Lietuvos pašto" kalbininke Nijole Čižikiene parinkome pagal renginio sezoną. Renginyje dalyvavo Lietuvos pašto generalinis direktorius J. Šalavėjus.
Kasmet literatų daugėjo. Buvo išleistos jų kūrybos knygos. Kaimo rašytojų sąjungos nariai tapo P. Šernas, B. Silevičienė, A.Jankeliūnienė, N. Katelynienė, V. Viskantas, D. Juzeliūnaitė. Ilgą laiką laikraščio "Akistata" puslapiuose buvo talpinamos S. Jokūbaičio novelės, rajoniniuose laikraščiuose P. Šerno, N. Katelynienės, B. Silevičienės, M. Arcimavičiaus, V. Jagelienės, R. Ožeraitienės, V. Viskanto, J. Kvietkuvienės, P. Kulvinsko kūryba. P. Šernas išleido 7 prozos knygas, B. Silevičienė – 21 (autorės pataisa), V. Viskantas - 8, A. Jankeliūnienė - 4, D. Juzeliūnaitė ir P. Adomaitienė - po knygą.
Noriu paminėti Kauno ACP literatus V. Kokarevą, M. Martinavičienę, K. Kuprį, P. Adomaitienę, Panevėžio ACP laiškininkę V. Jagelienę, Pakruojietį M. Arcimavičių, Šiaulių ACP darbuotojus S. Pelenienę, J. Žakytę, raseiniškę J. Kvietkuvienę, klaipėdietę I. Adomaitienę, A. Jankeliūnienę iš Kalvarijos ir daugelį kitų..
Literatus jungia atjauta vienas kitam, gyvenimo gėrio puoselėjimas, pašto profesijos reklamavimas. Pakeliui važiuodami autobusiuku prie jūros aplankėme eilę vietovių, rengėme susitikimus su pašto darbuotojais, kitų rajonų literatais. Nesvarbu, kad pašto darbuotojų darbe būna sunkumų, literatūriniai susitikimai praskaidrina sielą, - tokia mintimi prasideda dauguma literatų susitikimai.
Didelės pagarbos susilaukia V. Jagelienės, 28 metus atidirbusios laiškininkės sumuštos nešant paštą žodžiai:
Einu aš metų metais...
Einu pavasarį, kai žydi sodai
Ir skleidžiasi pirmi žiedai,
Kai girdisi paukščių balsai...
Klubas išleido pašto literatų: I. Adomaitienės, J. Andriulienės, N. Katelynienės, N.Čižikienės, V. Jagelienės, V. Mickūnaitės, J. Kvietkuvienės, M. Arcimavičiaus knygas.
Kartą per metus pajūryje susirenkantys pašto literatai ne tik susitinka su pašto darbuotojais, mėgstančiais poeziją, bet ir aplanko žymias vietas. Buvota I.Simonaitytės muziejuje Priekulėje, M. Valančiaus gimtinėje Nasrėnuose, mano tėvelio gimtinėje, nešiojančio Palangos Juzės pavardę, Tomo Mano namelyje Nidoje, Orvydų, skulptoriaus sodyboje, Akmenų muziejuje Mosėdyje, Žiemos sode Kretingoje, Klaipėdos laikrodžių muziejuje, vykstant į renginį arba grįžtant rengėme susitikimus su rajonų literatais. Dalis literatų dalyvavo Lietuvos Kaimo rašytojų sąjungos renginyje Burbiškėse.
Renginius šefuodavo Klaipėdos apskrities vadovai J. Tarvydas ir K. Dabrovolskas. Juose dalyvavo Rašytojų sąjungos narė B. Liniauskienė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas K. Federavičius, nariai D. Remis, B. Lengvinienė, A Naktinis.
„Dažnai tenka būti Palangoje, palydėti besileidžiančią saulę, bet įspūdingiausia yra palydėti jūros bangas su "plunksnos broliais". Taip 2005 m. spalio 15 d. kalbėjo tradiciškai pajūryje susirinkę Lietuvos pašto literatai. Puikiame Žiemos sode Lietuvos pašto klubo "Laiškas" literatai šventė savo klubo dešimtmetį ir P. Šerno 70-metį. Vakaro metu Pranciškus pristatė savo šeštąją knygą - romaną "Sugrįžimas".
"Kas būtų be jūsų. Žemė dykuma virstų", - nepagailėjo gražių žodžių literatams Kostas Federavičius, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas. "Švieskite - mums visiems bus šviesiau". Vakaro metu liejosi eilės ir A. Juškaus atliekamos dainos V. Viskanto tekstais.
P. Šernas tada dar nežinojo, kad tai jo paskutinis susitikimas su pašto literatais. Nespėjęsišleisti paskutinio romano, jis paliko mus. Kaip neprisiminti jo žodžius parašytus knygoje "Prisiminimų keliais": Man likimas nelėmė, kad įspausčiau gilias pėdas, tokias, kurios virstų takais. Liūdna tiesa, bet tik sau pačiam. Turbūt tai pavyksta padaryti nedaugeliui. Dažnai apie tai mąstau, ir visada apima liūdesys, ilgėjimasis kažko tikro, gilaus, gal - amžino. Bet apsikenti, užsitrenki ir vėl žengi gyvenimo vieškeliais. Galgi, viliuosi, išliks nors viena vienintelė tarp daugelio kitų, didesnių ir gilesnių? Tavo išsvajota svajonė išsipildė. Tu palikai ne tik pėdas, bet ir išartą vagą pašto literatūriniame gyvenime. Tu palikai knygose pašte dirbusių žmonių gyvenimą. Tu likai pašto literatų atminty.
P. Šernui literatūrinė kūryba buvo neatskiriama gyvenimo dalis. Nuolat jis bendradarbiavo spaudoje - rašė straipsnius, apybraižas, apsakymus, noveles, vėliau - romanus. 1994 m. jam buvo įteikta Abraomo Kulviečio literatūrinė premija už knygą "Liksi man meilės liepsnele". 1996 m. tapo dr. Kazio Griniaus fondo (JAV) premijos laureatu už romaną "Teisė į atminimą". 1998 m. už publikacijos knygą apie rajono tautodailininkus "Kūryba - ne vienspalvė diena" paskirta vyskupo Jono Viktoro Kalvano literatūrinė premija.
2005 m. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos kultūros ir meno šventės konkurse "Geriausia knyga apie kaimą" P. Šernas pelnė laureato diplomą ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos premiją.
Jo rašyta paskutinė knyga buvo išleista metams praėjus po mirties.
Buvo gaila, kad "Lietuvos paštas" 2007 m. nebeįstengė išskirti autobusiuko, nuvežti literatus iki Palangos. Po 11 metų literatūrinis vakaras neįvyko. Bet vis tiek literatai rašo ir dainuoja:
Paštas, mūsų paštas,
Koks jisai brangus!
Juo atsiųstas laiškas
Mielas, nuostabus.
Šiemet, jau po dešimties metų klubo "Laiškas" literatai rinkosi į Kretingos biblioteką, kurioje vedė renginius ne vieną kartą.“
***
Atgal
.jpg)
(1).png)
