Kultūra
11.25. Skaitytojas almanache jaučia kūrėjų ir džiaugsmą, ir skausmą
Vaclovas Volkus
Pasaulis po saule,
Pasaulis iš saulės…
Mes esam iš jos ir po ja.
Pražystame, žydime
Ir nuvystam iš lėto,
Sudeginę save jos ugnyje.
N. Balsytė-Pocienė (eil. „Pasaulis po saule” iš almanacho „Polėkis”)
Po pirmojo Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos būrelio „Likimo palėpėje” almanacho „Sielos žvilgsnis”, pasirodžiusio 2001 metais, 2003 m. sekė antrasis – „Vejuos vėją”. Tai kėdainietės mokytojos Nijolės Balsytės-Pocienės, be savo tiesioginio darbo, subūrusios Kėdainių neįgaliųjų draugijos meilės ir atjautos literatų būrelį, kuriame jos nariai pagal savo gebėjimus ir dvasios polėkį save realizavo jautria poezijos kalba. Tai kruopštaus ir kantraus darbo sėkmės rezultatas.
Per 10 vadovavimo būreliui metų buvo leidžiami kalendoriai, kuriuose galėjai skaityti kūrėjų poezijos posmus, asmeninius sveikinimus. O kur dar įvairiomis progomis pasirodydavo lankstinukai, keliais posmais įvairiomis progomis pasirodydavo išspausdinti šilti sveikinimai, pagarba mirusiesiems, atjauta kitiems artimiesiems. Be to, N. Balsytės-Pocienės rūpesčiu išleista nemažai būrelio narių kūrybos knygelių.
Senkant jėgoms, buvusi Kėdainių neįgaliųjų draugijos literatų būrelio vadovė Nijolė Balsytė-Pocienė būrelio „Likimo palėpėje” vadovavimą perdavė 2011 metais naujai išrinktai visuomenininkei, elegantiškos išvaizdos vokalistei, režisūros specialistei Danguolei Barauskienei, kurios nuotrauka įdėta minėto almanacho „Polėkis” kitame viršelyje. Ir neapsiriko. Aktyviai padedant Leokadijai Norbutienei-Mockienei, Kaziui Daniūnui ir kitiems, 2013 metais buvo pristatytas su dainuojamosios poezijos atlikėjais net 21 almanacho „Polėkis” kūrėjas. Tai kietais viršeliais su vienišom dviem lieknom pušaitėm mėlyname pajūrio fone 144 puslapių poezijos knyga, sudaryta L. Mockienės ir suredaguota E. Kranauskienės, maketuota ir išspausdinta UAB „Spaudvita” Kėdainiuose.
Dauguma almanacho kūrėjų – tai pagyvenusio amžiaus vyrai ir moterys, įvairaus išsilavinimo, polėkių, specialybių, vienas kitą suprantantys žmonės, gyvenimo verpetų sūkuriuose atsidūrę neįgaliųjų šeimoje. Jie savo dalios likimą, jautriai širdies išgyventą, galbūt ir su ašara akyje perkelia į poezijos posmų turinį su įvairiais nuotaikos niuansais. Jų herojai eilėraštyje – tai jų pačių dvasios išgyventas supoetintas atspindys. Jie turi patirties vertinti mus supantį gyvenimą, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Almanacho puslapiuose su literatų nuotraukomis yra kūrėjų, neabejingų savo tautos didžiavyrių atminimui ir jų įamžinimui, pagarbai laisvės kovotojams, partizanams , kurie kovojo už laisvą, nepriklausomą Lietuvą – tai almanacho kūrėjų tautinio sąmoningumo ir žmogiškojo orumo požymis. Tėvynės, gimtinės gamtos grožio apdainavimas, jo išsaugojimas ateinančioms kartoms, lietuviškos šeimos, kalbos, papročių, tradicijų puoselėjimas… Tai ne mažiau svarus meninis kūrėjų žodis ugdant jaunimą lietuvybės dvasia.
Belieka džiaugtis, kad almanacho redaktoriai išvengė, labai atsakingai neatrinkdami žmonėm nesuprantamų, be turinio, idėjos, tuščiavidurių, be poetinio skambesio eilių, pakylėtų spalvingais žodžiais, kažkur plasnojančių kosmopolitinėje erdvėje.
Atgal
.jpg)
