Kultūra

12.04. Petronėlės Adomaitienės eilių skambesys ramina sielą...

Birutė Silevičienė

Petronėlė Adomaitienė – nuoširdi, miela kūrėja, ilgametė Lietuvos pašto darbuotoja.

Jos eilės išnešiotos širdyje, mena jaunystę, brandą, senjorės rūpesčius ir džiaugsmus, nes ji gyvena kaime, kur nuostabi gamta, joje poetė pailsi, randa peno kūrybai.

Neseniai P.Adomaitienė buvo priimta į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą. Kaip literatė, dalyvaudavo Lietuvos pašto „Laiškas“ būrelio veikloje, skelbdavo savo eilėraščius būrelio vadovo Vytauto Viskanto leidžiamose knygelėse.

Neseniai išleido savo eilėraščių knygą, bet šį kartą „Lietuvos aido“ skaitytojams siūlau keletą eilėraščių iš knygelės „Literatūrinis ruduo po 10 metų“.

Sveikinu naują LKRS narę ir linkiu jai sveikatos, nepaleisti kūrybos liepsnelės iš savo širdies, o dovanoti ją žmonių šviesai, džiaugsmui, ramybei.

Būkite laiminga!

Likimo taurė

Geriu savo likimą tarsi vyną

Iš gyvenimo nugludintos taurės –

Taupau, kad kuo ilgiau užtekčiau,

Trumpėjančios gyvenimo versmės.

Likimas baudė kaip mokėjo,

O aš ėjau, ėjau, ėjau,

Klupau ir kėliausi iš lėto,

Dar ir dabar einu toliau.

Dėkoju, tau likime, už tą rykštę,