VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

12.04. Petronėlės Adomaitienės eilių skambesys ramina sielą...

Birutė Silevičienė

Petronėlė Adomaitienė – nuoširdi, miela kūrėja, ilgametė Lietuvos pašto darbuotoja.

Jos eilės išnešiotos širdyje, mena jaunystę, brandą, senjorės rūpesčius ir džiaugsmus, nes ji gyvena kaime, kur nuostabi gamta, joje poetė pailsi, randa peno kūrybai.

Neseniai P.Adomaitienė buvo priimta į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą. Kaip literatė,  dalyvaudavo Lietuvos pašto „Laiškas“ būrelio veikloje, skelbdavo savo eilėraščius būrelio vadovo Vytauto Viskanto leidžiamose knygelėse.

Neseniai išleido savo eilėraščių knygą, bet šį kartą  „Lietuvos aido“ skaitytojams siūlau  keletą eilėraščių iš knygelės „Literatūrinis ruduo po 10 metų“.

Sveikinu naują LKRS narę ir linkiu jai sveikatos, nepaleisti kūrybos liepsnelės iš savo širdies, o dovanoti ją žmonių šviesai, džiaugsmui, ramybei.

Būkite laiminga!

Likimo taurė

Geriu savo likimą tarsi vyną

Iš gyvenimo nugludintos taurės –

Taupau, kad kuo ilgiau užtekčiau,

Trumpėjančios gyvenimo versmės.

 

Likimas baudė kaip mokėjo,

O aš ėjau, ėjau, ėjau,

Klupau ir kėliausi iš lėto,

Dar ir dabar einu toliau.

 

Dėkoju, tau likime, už tą rykštę,

Kuria sudrožei per pečius,

Kad sugebėčiau atsibusti..

Dar ir šiandien aš ją jaučiu.

 

Todėl keliu likimo taurę

Kol rankose tvirtai laikau,

Kol dar galiu akim apglėbt visatą...

Už taurę tą šiandien dėkoju.

 

 Svajone, neskubėk

Svajone, neskubėk pakilt į aukštį!

Noriu apžvelgt. Paliest tave.

Norėčiau tave prijaukint lyg paukštį

Ir tavo šilumą pajust savam delne.

 

Norėčiau, kad tu visad būtum mano!

Gyvendama kartu, pavirstumei tiesa.

Aš tave saugočiau, globočiau, glausčiau...

Tu būtum man mano akių šviesa!

 

Neleisk, svajone, man tave prarasti –

Gyvenimas be tavęs neturės prasmės!

Galbūt, nelemta man laiminga būti...

Nors leisk atsigaivinti iš tavo versmės!

Atgal