VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

12.30. Žurnalistai, poezijos mūzos pavilioti…

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Juozas Elekšis, Jonas Endrijaitis, Jonas Laurinavičius, Leopoldas Stanevičius, dar keli žinomi žurnalistai, tarp jų ir turintys valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą, yra ir Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) nariai. Sąjunga turi apie 200 įvairių žanrų literatūros kūrėjų, daugiausia poetų (LNRS pirmininkė Dalia Miliukaitė-Buragienė). 

Almanacho „Mieloji mano, rudenio žemele...“ viršelis 

Leidžia Sąjungos narių kūrybos almanachus, mėnraštį „Gintaro gimtinė“,  kasmet rengia Poezijos vasaros šventes „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“, vieno eilėraščio konkursus, literatūrines popietes-susitikimus su skaitytojais ir t.t. Tai veikli kūrybinė visuomeninė organizacija.

Baigiantis 2017-iesiems LNRS išleido savo narių kūrybos almanachą „Mieloji mano, rudenio žemele...“ Tai dešimtasis Sąjungos leidinys (prieš tai išleisti devyni „Ten, sidabro vingy...“ almanachai). Šiame almanache išspausdinti 119 autorių eilėraščiai: a.a. ilgamečio LNRS pirmininko Vlado Burago, pedagogės Vilijos Dobrovolskienės, Zenės Sadauskaitės, dailininkės Algirdos Karaliūtės, buv. Seimo nario Leono Milčiaus, gydytojo Jono Tertelio, žurnalistų Stasio Bulzgio, Petro Žemkausko ir kt.

Iš šio almanacho „Lietuvos aido“ skaitytojams pateikiu du žurnalistų eilėraščius.

Verdenė

Stasys Bulzgis

Amžinai gyva verdenė –

 tartum virtų ji visa.

Kas jos gyvastį vis peni?

Ji - lyg amžina šviesa.

 

Gal tai prisikėlęs rytas

nusiprausęs spinduliais?

Žėrinčiais purslais rašytas

laiškas mūsų nepaleis.

 

Ir virvės linksma srovelė

tartum iš paties dangaus,

jausim: mus nuo žemės kelia.

Lyg vargonai tuoj sugaus.

 

Niekas nieko nesumanė.

Ir vargonų čia nėra.

Dūzgia tik miela kamanė.

Bet fantazija - tikra.

 

Po ilgesio uosiais

Jonas Laurinavičius

Sodybos nebėr. Tiktai atminimai.

Tik debesys, vėjai, sena radasta.

Prie nesančių vartų paliko ir rymo

Nežilstanti mano motulės malda.

 

Čia nieko daugiau ji palikt neturėjo,

Sodybų tuštėjimo kadais paliesta.

O žemė be plūgo, be rankų sėjėjo

Iš lėto užželti, sunykt pasmerkta.

 

Iš ilgesio čia aš parvykęs klaupiuosi,

Žegnojuos, kaip mokė motulė tada.

Čia „Melskis už mus" man atitaria uosiai,

Kurie dar negriūva po metų našta.

 

2008 m. J.Laurinavičius pirmasis iš žurnalistų buvo vainikuotas Poezijos vasaros šventės laureato vainiku.

Almanacho „Mieloji mano, rudenio žemele...“ sutiktuvių šventė buvo surengta Kaune, pedagogų  kvalifikacijos kursų būstinėje.

P.S.Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai sužinojome, jog Stasys Bulzgis, kurio eilėraštį spausdiname, mirė 2017 m. gruodžio 25 d., Kalėdų rytą

Atgal