Kultūra
01.06. ... kad gyvenimas nebūtų panašus į pragarą
Reda Kiselytė, Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekos vedėja
Kiekvienų metų kalendorius mus informuoja apie valstybines, tautines šventes, istorines datas, krašto, valstybės ir užsienio įžymių žmonių sukaktis. Dažniausiai stebuklingojo rakto, kaip paminėti įvairias šventes, kaip atrakinti žmonių širdis, kad iš jų pačių lietusi entuziazmo proveržis, ieško kultūros ir švietimo sričių specialistai. Smagu, kai jauni žmonės patys siūlo inovatyvias idėjas, imasi iniciatyvos. Šiandien žmogų sudominti kokia nors ir labai patrauklia renginio forma nėra paprasta. Per kraštus besiliejantis informacijos srautas suteikia plačias galimybes rinktis, nesutikti, diskutuoti, siūlyti... Svarbiausia, kad vyksta judesys, kad žmogus išsivaduoja iš sąstingio gniaužtų, o jeigu dar ir parodo savo iniciatyvą, tuomet įvyksta nuostabus ir sveikintinas reiškinys. Labai svarbu naujo vėjo dvelksmo neatstumti, nesutrypti, o siūlomas iniciatyvas, ypatingai jaunų žmonių, stengtis palaikyti ir jiems padėti. Aš manau, kad tik tokie poelgiai ir darbai, bus pati didžiausia dovana mums visiems, pasitinkant Lietuvos valstybės šimtmetį. Šiais metais susikoncentruosime prie mūsų valstybei ypatingai reikšmingų datų. Nuo Lietuvos valstybės šimtmečio iki Lietuvos skautų judėjimo, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo, Sąjūdžio, Europos kultūros paveldo metų paminėjimo ir kitų sukakčių. Nebus užmirštos ir asmenybės, kurių darbai įrašyti į Lietuvos istoriją, todėl 2018 – ieji paskelbti Vydūno, Simono Daukanto, Adolfo Ramanausko – Vanago, Tėvo Stanislovo metais. Tik tokios asmenybės kilniais darbais rašo mūsų istoriją, tik jų žygdarbių, pasiaukojimo ir veiklų dėka, buvo kuriama mūsų valstybė.
Kiekvienam rajonui būdingos jo kraštui įžymios datos, kurios alsuoja to krašto savastimi, unikalumu, čia puoselėjamais papročiais ir tradicijomis. Žvilgterėjau į Rokiškio krašto 2018 – ųjų metų pradžios įžymių datų kalendorių. Jau vien tas faktas, kad žmonės yra įtraukti į įžymių datų kalendorių liudija, kad jų darbai įėjo į krašto istoriją, kad jie prasmingomis idėjomis garsina savo kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šiais metais būtų šešiasdešimties metų jubiliejų sutikęs poetas, literatūros kritikas, žurnalo „Naujoji Romuva“ redaktorius, Juozo Keliuočio literatūrinės premijos laureatas Vaidotas Daunys. Ši literatūrinė premija jam suteikta jau po mirties. Kiek dar būtų brandžių darbų nuveikęs šis talentingas žmogus... Deja, 1995 – ieji metai jam buvo paženklinti mirtimi.
Šiais metais sukanka 105 metai, kai Rokiškyje gimė Lietuvos teatro ir kino aktorė Monika Mironaitė, suvaidinusi daugiau kaip 100 vaidmenų. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad aktorė M. Mironaitė 1938 m. įgarsino pirmą lietuvių multiplikacinį filmą „Storulio sapnas“ (rež. H. Kačinskas ir S. Ušinskas).
Dar taip neseniai renginiuose, televizijos laidose vaikus linksminęs Vyriausiasis šalies Kalėdų senelis Kalėda (Arvydas Bagdonas), šiais metais švęs asmeninį jubiliejų. Pasirodo ir Kalėdų seneliai turi asmenines šventes... Tai tik kelios metų pradžios iš Rokiškio krašto kilusių žmonių sukaktys. Prasmingomis sukaktimis metų pradžia paženklinta kiekviename rajone, kur asmenybės kilniais darbais rašė Lietuvos istoriją būdami gyvi, bet ir po jų mirties jų veikla turi brandžią išliekamąją vertę.
Metų pradžioje paminėsime poeto, prozininko, dramaturgo, vieno pirmųjų lietuvių psichologinio intelektualinio romano „Altorių šešėly“ autoriaus, Vinco Mykolaičio – Putino 125-ąsias gimimo metines. Vasario mėnesį poetui, dainų tekstų autoriui Petrui Gaulei būtų sukakę 95 – eri metai, o kas iš mano kartos žmonių nežino jo tekstais sukurtų populiarių dainų: „Jurga, Jurgita“, „Motinos valsas“, „Dar širdyje ne sutema“ ir kitų dainų?
Poetas, dramaturgas, eseistas, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio narys Sigitas Geda būtų šventęs gyvenimo 75 – erių metų sukaktį. Tuo laiku aktyvus visuomenininkas apie Sąjūdį rašė: „ ...tiesiog – išmušė valanda, atėjo virsmo metas, kas nevirto, nesivertė – buvo apverstas. Vienas sukandęs dantis, kitas praktiškai paskaičiavęs, trečias net pats neapsižiūrėjo, kaip iš raudonuko į baltą pavirto“. Tokia gyvenimo realybė su jos visomis spalvomis ir atspalviais... Tai tik maža dalelė datų, sukakčių metų pradžioje, o per visus metus jų susidaro jau didelė šūsnis. Svarbiausia asmenybių vidinė šviesa, optimizmas ir Tikėjimas, vedęs į kilnius tikslus ir brandžius darbus.
Šiandien ranka rašytą laišką gauti didžiulė prabanga. Jaunoji karta užmirš tą veiklos barą... O entomologas,
biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ narys Algimantas Jakimavičius Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekai padovanojo kolekciją senų vokų. Juos eksponuosime parodoje. Vokai - dalis mūsų valstybės istorijos. Gimnazijos bendruomenė turės galimybę su jais susipažinti.
Tęsiant mintis apie įžymius žmones, negaliu nepaminėti vieno leidinio, kuriuo dažnai naudojuosi gimnazijos bibliotekoje. Jis visuomet praskaidrina nuotaiką. Tai „Linksmos istorijos apie įžymius Lietuvos žmones“. Viena istorija „Ką skaityti“ pasidalinsiu su gerbiamais „Lietuvos aido“ skaitytojais. Dažnai mus aplanko tokia būsena, kad norime kažką paskaityti, bet niekaip negalime to noro įgyvendinti... Tiesiog, niekaip negalime surasti tokio leidinio, kokį mes norime tuo metu skaityti. Jums labai originalų pasiūlymą pateikia grafų Butlerių palikuonis Vladas Butleris (1867 – 1945) po bolševikinės revoliucijos atbėgęs į Lietuvą ir apsigyvenęs Kaune. Jo plunksnai priklauso romanai „Už ką?“, „Gyvenimo erškėčiai“, „Vampyro naguose“ ir kiti leidiniai. Istorijoje pasakojama, kad kartą pas jį užėjęs rašytojas, dramaturgas, farmacininkas Antanas Vienuolis (1887 – 1957), taip pat pabėgęs iš bolševikinio rojaus. Skurdžioje V. Butleriaus namų aplinkoje ant stalo gulėjo kelios knygos.
„ – Ką čia skaitot, pone Vladai? – paklausė bičiulį rašytojas Vienuolis. – Tik šias knygas, ar ne?
- Kaip matote, pone Antanai. Kai turiu šiek tiek pinigų ir apsimoku skolas, tai skaitau V. Hugo „Žmogus, kuris juokiasi“, o kai tuščia kišenė – tada skaitau Dantės „Pragarą“.
Šventės, sukaktys, jubiliejai ateina ir praeina... Svarbiausia mūsų valstybėje – žmonės. Taip norisi, kad čia ir dabar žmonėms gyventi būtų gera, o ir išėjusiųjų atminimas būtų pagerbtas be pompastikos, o iš visos širdies. Savus gyvenimus mes kuriame patys. Tad pagal šmaikščiojo V. Butleriaus „teoriją“, kad Jūsų kasdienybėje būtų kuo daugiau juoko, kad pajustumėte gėrio, šilumos ir meilės skonį, kad gyvenimas nebūtų panašus į pragarą...
Atgal
.jpg)
(1).png)
