Kultūra
01.30. Dovana Paįstrio kraštui
Regina Kuzmaitė–Norkevičienė
Galima gyventi sostinėje ir likti provincijoje. Galima gyventi nedideliame bažnytkaimyje ir pasinerti į gyvą kultūrinį gyvenimą.
Vilniaus Žirmūnus pasiekė įdomus leidinys „Lietuvos nepriklausomybės 100–mečio Paįstrio krašto 2018 metų kalendorius“ (Sudarytojas – inžinierius kraštotyrininkas Bronius Mažylis). Kalendoriuje – kaip įprasta – mėnesiai, savaitės, dienos. Tačiau kiekvieną mėnesį lydi įdomi tautinė ar religinė iliustracija, keli punktai komentarų, apimančių ir tolimesnius, ir artimesnius reikšmingus to krašto istorijos bei kultūros faktus. Antai šių metų sausio mėnesio vietos istoriją žyminti iliustracija – kryžius, stovėjęs Stanionių malūno kieme, nugriautas apie 1960–1965 m.. Liepą – Paįstrio šaulių Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklas – ir t. t.
Paįstrio kalendoriaus pirmas puslapis
Pažymimi įvykiai – ir bendri visai Lietuvai, ir konkrečiai Paįstrio kraštui: tai ir Lietuvos Trispalvės diena, ir 1908 m. Stanionyse gimęs rašytojas Kazimieras Barėnas, ir 1948 m. Baroniškiuose žuvę partizanai broliai Alfonsas ir Vytautas Mažyliai, kuriuos vyresnės kartos šio krašto žmonės dar pažinojo. Lapkritis – Vėlinės ir tragiškas įvykis: prieš 65 metus prie Bernatonių nušautas paskutinis partizanų Žaliosios rinktinės vadas Juozas Šomka – Čerčilis. Jį gerai pažinoję pasakoja: žuvo išduotas. Priešai nesiryžo jo imti gyvo – pernelyg stipraus ir narsaus vyro būta. Šaudė mirtinai. Būtent tokios mirties sau linkėjo devynerius metus miškuose slapstęsis partizanų vadas. Jo kapo vieta nežinoma. Deja, bernatoniečiai iki šiol narsiajam partizanų vadui nepastatė nei kryžiaus, nei akmens. Turbūt pažeista kraštiečių istorinė atmintis, o gal per daug tarp mūsų yra tokių, kuriems iš vaikystės įdiegta: partizanų kova nėra vertybė. Istorija formuoja skirtingus požiūrius, skirtingus vertinimus, o blogiausia – abejingumą, tolimą pilietiškumui. Nusivylimas dabartinių funkcionierių veikla atmeta buvusius teisingos, demokratinės Lietuvos siekius ir viltį.
Tačiau reikia džiaugtis tais neabejingais, sugebančiais nugalėti nusivylimą, neatsižvelgiant į mūsų nesėkmes tęsti kultūrinį darbą, burtis į bendruomenę. Vienas tokių suburiančių ryškių šviesuolių – Paįstrio parapijos klebonas kanauninkas Benediktas Tamulionis, kurio gražiu vadovavimu dvasiniam bei kultūriniam gyvenimui džiaugiasi daugelis kraštiečių. Apie jį buriasi ir kalendoriaus leidėjai. Sudėjus visų daugiau kaip dvidešimties metų išleistus kalendorius, brėžiasi įdomi šių apylinkių istorinių įvykių, kultūrinio gyvenimo panorama. Belieka palinkėti jėgų, bendrų pastangų tęsti šį gražų, prasmingą darbą.
Atgal
.jpg)
