VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

02.10. Signatarų namai Lietuvos šimtmetį pasitinka atnaujinta ekspozicija

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Dar prieš sausio 21-ąją, kuomet Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje - Signatarų namuose – visuomenei buvo pristatytas profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo originalas, surašytas lietuvių ir vokiečių kalbomis, Signatarų namai atnaujino veikiančią ekspoziciją ir kasdien sulaukia lankytojų antplūdžio. Pasak šių namų direktorės Meilutės Peikštenienės, savaitgaliais būna net iki tūkstančio lankytojų. Ateina ir solidaus amžiaus šeimos su vaikaičiais,  mokiniai, mokytojai, kuriems svarbi Lietuvos istorija, taip pat netrūksta  Lietuvos istorija susidomėjusių užsieniečių dėmesio.

Iki šiol Nepriklausomybės Aktas labiausiai buvo žinomas iš “Lietuvos aido” 1918 vasario 19 dienos numerio, kuriame jis buvo visas paskelbtas. Lietuvių patriotų dėka dalis tiražo, spausdinto lietuvio M. Kuktos spaustuvėje, buvo nuslėpta nuo vokiečių cenzorių, atėjusių konfiskuoti šį laikraščio numerį, ir slapta išplatinta. Taip ši žinia paplito po pasaulį.

 

Signatarų namai

1918 m. vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo originalas, kurį surado prof. Liudas Mažylis

Nepriklausomybės Aktas, paskelbtas "Lietuvos aide" 1918 vasario 19 d.

Man,“Lietuvos aide” dirbančiai žurnalistei, ypač malonu žinoti, kad tuo metu “Lietuvos aidą” redagavo, jame dirbo Nepriklausomybės Akto signatarai.

Dabar profesoriaus L. Mažylio surastas Vasario 16-osios Akto originalas pristatomas kambaryje, kuriame dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną. Dokumentas apsaugotas specialiai pagamintoje vitrinoje su tam tikru mikroklimatu.

Nepriklausomybės Aktas  yra ekspozicijos "Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai" dalis. Šį dokumentą Signatarų namuose bus galima pamatyti iki lapkričio vidurio, vėliau jis bus saugomas archyve iki kitų metų sausio.

Suprantama, šiuo Nepriklausomybės Aktu susidomėjo ir žurnalistai, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) nariai.  Norinčių arčiau susipažinti su muziejaus dabartimi susirinko daugiau kaip penkiasdešimt kolegų. Žurnalistų grupei, kuriai vadovavo LŽS Valdybos ir Tarybos narys, Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla, buvo pristatyta atnaujinta ekspozicija, kurioje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo.

Muziejaus eksponatai akivaizdžiai parodo, kaip to meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija. Tautos politinė sąmonė brendo ne tik kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, bet ir inteligentų namuose, rašant mokslinius ir publicistinius straipsnius, redaguojant leidinius, diskutuojant, kuriant. Lankytojai galės pamatyti 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Renginių afišos primena, kad tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus. Apie tai žurnalistams pasakojo hum. m. dr. istorikas Valdas Selenis.

Ekspozicijoje pristatoma įdomi ir mažai tyrinėta išeivijos lietuvių organizacijų medžiaga rodo, jog jų finansinė ir politinė parama turėjo didžiulę svarbą valstybingumo atkūrimo procesui.

Iš kairės: rašytojas Stasys Lipskis, straipsnio autorė ir istorikas, enciklopedistas  dr.Vytautas Matulevičius prie eksponuojamo Vasario 16-osios Akto

Konferencijoje dalyvavo didelis būrys žurnalistų

Susitikimo pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje Signatarų namų direktorei Meilutei Peikštenienei žurnalistai Domijonas Šniukas, Algimantas Matulevičius, Vytautas Žeimantas, Regimuntas Romuldas Mockus, kiti kolegos pateikė nemažą pluoštą klausimų. Žurnalistus domino muziejaus atsiradimo istorija, augimo pespektyvos, naujų eksponatų paieška, vykdomi moksliniai tyrimai, aktyvėjantys ryšiai su visuomene, ypač jaunimu.

Už išsamią informaciją M.Peikštenienei padėkota ne tik žurnalistiniu Ačiū, bet ir kolegos Zino Kazėno savos kūrybos medalionu. J.Lauciaus, L.Nikolenkienės ir J.Česnavičiaus nuotraukos

Spaudos konferencijos metu buvo nepamiršti ir LŽS vidaus reikalai. Buvo gražiai pagerbti kolegos Regimuntas Romuldas Mockus ir Antanas Ragaišis, kuriems sukako po 85-eris metus. Buvo oficialiai pristatyta nauja kolegų Alfonso Kairio sudaryta ir Jeronimo Lauciaus išleista knyga "Vilniaus senjorų žurnalistų klubas". Tai jau antroji knyga, skirta LŽS Senjorų klubui. Pirmąją – “Senjorai” išleido kolega Jonas Vėlyvis 2009 metais.

Atgal