VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

02.19. Šimtmetis ir Lietuvos Trispalvės vėliavos gimtadienis

Vytautas Baškys

 

XX a. pradžioje įsūpuota tautos laisvės ir valstybės atkūrimo idėja palietė kiekvieno lietuvio širdį, ją džiugino. Valstybės atkūrimo šimtmetis ir mūsų Trispalvės vėliavos gimtadienis primena, jog vėliava yra laisvos tautos valstybės žmonių privilegija. Šimtmečio minėjimo proga Lietuvos Vyriausybės 2017 m. patikslino 2012 m. minėjimo programą; istorinis Šimtmetis – tai Šventė su Trispalvės vėliavos spalvomis, kurios įprasmina svarbiausius Šimtmečio herojus, kiekvieną Lietuvą kuriantį žmogų.

Dabar vėliavos spalvų apmąstyme atveria tai, kas buvo sukurta lemtingais metais, kas pagrindžia autentišką tautos patirtį. Po nepriklausomybės paskelbimo netrukus 1918 metų balandžio 25n dienąLietuvos Taryba Vilniuje patvirtino Trispalvę vėliavą valstybės simboliu. Vėliavos spalvų autoriai: Jonas Basanavičius – raudona, Antanas Žmuidzinavičius – žalia, Tadas Daugirdas – geltona. Prigimtiniu tautos jausmu suplazdėjusi vėliava uždegė tautiečių širdyse kilnių jausmų žiburį, įkvėpė nepriklausomybės gynybai.

Himnas. M. K. Čiurlionis. 1904-5 m.

Trispalvės vėliavos kūrybos istorinės atminties kelias primena, jog dr. J. Basanavičiaus „Aušros“ poveikyje pakilęs Čiurlionis tapo vėliavos idėjų vėliavnešiu. Menininkas 1904-5 m. kūrė vėliavos idėjos siužetu pagrįstas pasteles, kurių turinys rodo įvaizdžio paiešką. Nutapytoji pastelė „Himnas“ pačiu pavadinimu simboliškai primena V. Kudirkos „Tautišką giesmę“, kuria užkoduota laikmečio gyvenimo prieblandoje pradėta tautiškų spalvų paieška vėliavai. Nors paveikslas nuo laiko ir laikymo sąlygų yra gerokai nukentėjęs, bet subtilaus jo turinys įspūdingas.

„Himno“ idėjinė misija prabyla kraštovaizdžioprasmių prisodrintu siužetu, kuriame gamtos motyvai yra ne vien peizažo fiksacija, bet ir filosofinis jo turinio įprasminimas. Paveikslo centre šviesos pluoštas, tarsi spalvų trokštanti vėliava, leidžiasi nuo dangaus žvaigždyno ant žalsvos bei ant saulėtekio paliestos rusvai auksuotos jūros ir pro geltoną pakrantės smėlyną linksta link gėlyno. Regisi, jog minkštų atspalvių vaizde nuo žiedų taurių ir nuo erdvės kylančios gijos įprasmina spalvinės gamos paiešką, gamtovaizdžiui suteikia gilią filosofinę prasmę. Būtent, vaizdo spalviniais pavidalaisperteikiamas prasmių motyvas,kūrinio idėjiniamturiniui suteikia aukštų idealų siekį.

Kitame paveiksle „Ekspozicija“ menininkas teikia vėliavos siužetą su jį žavėjusio Nemuno, jūros bei dangaus melsva spalva. Jo paties mintimi: „O virš tų krantų, virš to mylimo Nemuno dangus toks skaistus, švelnus, toks lietuviškas – žiūri žiūri ir negali atsižiūrėti. Tuomet širdis smarkiau pradeda plakti, o siela nudžiugus himną pradeda giedoti Tam, kuris tėvynę tau davė Lietuvą“. Nors Čiurlionis didžių lūkesčių išsipildymo nesulaukė, bet jo kūrybos darbai iš senųjų dainų ir padavimų palikimo perduoda mums seniausių amžių tautos dvasią. Jo kūryboje išreikšta vėliavos kaip gamtos ir istorijos simbolio vizija iškelia menininką lietuvių kultūrinio gyvenimo aukštumą.

Vėliavos spalvos nušvitusios tautinių rūbų raštais jausmais persmelkia mūsų krašto savitumą, atminties galią išaukština Lietuvos dvasios stiprybę, kultūrinių tradicijų puoselėjimą tautos saviraiškai, meilės tėvynei jausmų ugdymui. Idėjų sėkmės atgarsis dr. J. Basanavičius 1905 m. straipsnyje „Vilniaus žiniose“, kuriame Čiurlionis išskirtas, kaip naujos pakraipos tapyboje pradininkas, lietuvių dailės perspektyvai: „Lai gaivina ji mūsų tautą, lai ruošia jai garbingą ateitį!“ Dar daugiau, kilni Čiurlionio kūrybos įtaiga atliepė 1905 m. J. Basanavičiaus surengtame Didžiajame Vilniaus Seime prabilus apie tautos vėliavą, bei 1917 m. Lietuvių visuomenės veikėjų pasitarime pas J. Basanavičių nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių spalvų.

***

Šventė tai sėkmės istorija, kurios kūryba ne vien konkreti data, o gyvybingi praeities, dabarties ir ateities ryšiai. Todėl jos gimtadienis – 1918 m. balandžio 25-oji – tvirtina ypatingą tautos pakilumą laisvei ir Nepriklausomybei, o tai ir yra valstybės akcentas. Savo ruožtu Vėliavos diena yra paskelbta sausio 1-oji, paminint jos pagerbimas Naujųjų metų ryte Vilniaus pilies bokšte yra garbus Lietuvos savanorių žygis, kuris žymi Trispalvės vėliavos šlovingą kelią, Tačiau tai nekeičia jos sukūrimo ir įtvirtinimo valstybės simboliu datos balandžio 25-osios. Išreiškiant tautos ir valstybės atkūrimo istorines, dvasines vertybes, siekius bei lūkesčius,šią datą dera įtvirtinti minėtina Vėliavos diena pagal jos gimtadienį 1918-aisiais metais.

Vėliavos gimtadienis su geltonos, žalios, raudonos spalvų spektru ir garsių asmenybių autoritetu prasmingai papildo vėliavos šventė turinį, kuris Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejumi primena, jog mūsų Trispalvės gimtadienis balandžio 25-osios dienos laikas pavasaryje ypatingai jautrus,džiugina pražydusių gėlių pynėmis, teikia galimybę kūrybiškai pagerbti ir švęsti Vėliavos dieną.

Didžiuojamės Lietuvos Trispalve, ją brangina žmonės, ši vėliava su mumis šventėje ir kasdienybėje byloja istorinį tautos laisvės kelią. Nepriklausomybės atkūrimo šventę su trispalve vėliava švenčia viso pasaulio lietuviai. Poetas Bernardas Brazdžionis 1927 m. tarė: „Atėjo žmonės / iš girių, iš laukų, iš miestų; / atėjo žmonės / gyvenimo ir saule ir žaibais nušviesti“.

 

 

Atgal