VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

03.06. Pasvalio kraštiečių bendrijos suvažiavimas

Povilas Šimkavičius,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Lietuva, pasipuošusi trispalvėmis, atšventė valstybės atkūrimo 100-metį, tačiau Vasario 16-osios dvasia neišblėso. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis ne kartą buvo minimas Pasvalio kraštiečių bendrijos suvažiavime, kuris vyko kovo 3 d. Vilniaus karininkų ramovėje. Suvažiavimo dvasią puikiai atitiko ir kiekvienam užkabinta dalyvio kortelė, ant kurios atspausdinta legendinė, tapusi nepriklausomybės ir laisvės troškimo simboliu, pasvaliečio Zino Kazėno nuotrauka – mergaitė, iškilusi virš šalmuotų kareivių, išdidžiai laikanti lietuvišką trispalvę.

Suvažiavimo dalyviai išklausė Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininko prof. Rimanto Kanapėno metinę veiklos ataskaitą už 2017 m., prof. Rimanto Miknio pranešimą, skirtą atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti „Nepamirštami Vileišių darbai“. Taip pat visi dalyvavo knygų parodoje „Apie Pasvalio kraštą ir jo žmones“ bei naujų knygų – dr. Prano Kizino „Visas gyvenimas – kaip viena diena“ ir Stasio Ylos „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ – pristatyme. Suvažiavimo metu veikė dailininkų Zino Kazėno ir Vytauto Šato tapybos darbų paroda bei Jono Načiūno pašto ženklų ir atvirukų personalinė ekspozicija.

Pasvalio krašto išnykusių kaimų atminimo įamžinimas

Klausant prof. R. Kanapėno metinės veiklos ataskaitos ir pasisakiusiųjų, jautėsi rūpestis Pasvalio krašto ateitimi ir nuoširdus noras vienyti pasvaliečius, gyvenančius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, bei grąžinti juos į savo gimtąjį Pasvalio kraštą. Lyriškai ir tarmiškai apie Pasvalio kraštą prabilo Pasvalio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas. Jis sakė, kad Pasvalio krašte ir saulė skaisčiau šviečia, ir žolė žalesnė, lygumos tokios gražios, ryte atsikėlus ir oras kur kas gaivesnis, o kaip kvepėdavo pradalgės... Mero pavaduotojas neabejojo, kad pasvaliečiai mintimis dažnai sugrįžta į savo kraštą, į basakoję vaikystę, o taip pat sugrįžta gražiais ir prasmingais darbais, gražiom knygom. O darbai tikrai prasmingi, vienas svarbiausių prof. R. Kanapėno ataskaitoje paminėtų – Pasvalio krašto „Išnykusių kaimų atminimo įamžinimas“. Pasvalio kraštiečių bendrijos iniciatyvai pritarė Pasvalio rajono savivaldybė. 2017 m. balandžio 5 d. mero potvarkiu įsteigta organizacinio komiteto Išnykusių kaimų atminimo įamžinimo komisija, kurios pirmininku tapo mero pavaduotojas P. Balčiūnas. Komisijos veikloje aktyviai dalyvauja Pasvalio kraštiečių bendrija, seniūnai (Pasvalio rajone – 11 seniūnijų), bendruomenių pirmininkai ir savivaldybės atstovai. Prof. R. Kanapėno ataskaitoje susirinkusieji išgirdo informaciją apie nuveiktus darbus. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga išnykusieji kaimai įpaminklinti Grūžių kaime Vaškų seniūnijoje (seniūnas K. Jasėnas), Kiemelių kaime Pasvalio apylinkių seniūnijoje (seniūnas S. Traiba), Raubonių kaime, Saločių miestelyje, Žilpamūšio kaime Saločių seniūnijoje (seniūnas A. Mašalas) ir kitose vietose.

Kiemėnų kaimo, Pasvalio rajono moterų ansamblis „Serbenta“ 

Suvažiavimo dalyviai

Iš dešinės: Danutė Pučkytė, Genovaitė Jusaitienė, Jonas Kauneckas ir Rimantas Kanapėnas

Apdovanojamas Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas

Pasvaliečiai, buvę klasiokai Antanas Račis ir Zinas Kazėnas

Petras Šimeliūnas ir Violeta Veličkienė

Pasvalio kraštiečių bendrijos valdybos narė Marijona Varneckienė savo kalboje išsakė viltį: „Manau, kad pasvaliečių iniciatyva dėl išnykusių kaimų turės pasekėjų visoje Lietuvoje. Tai gali būti prasidedantis mūsų tautinės savimonės, tautinės savigarbos atgimimo sąjūdis. Daug vilčių dedu į jau kuriamą interaktyvųjį žemėlapį. Čia sukaupta informacija bus lengvai pasiekiama, ja galės naudotis studentai, dėstytojai, įvairių sričių mokslininkai, istorikai, šeimos, kuriančios savo giminės medžius, įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenantys lietuviai“.

Išnykusių kaimų atminimo įamžinimą pasvaliečiai planuoja užbaigti šiais metais.

Siekis suburti pasaulio pasvaliečius

2016 m. kovo 5 d. Vilniaus pasvaliečių bendrija buvo pertvarkyta į Pasvalio kraštiečių bendriją, kuri jungia visus iš šio krašto kilusius žmones, taip pat ir gyvenančius užsienio šalyse. Tą pačią dieną buvo pasirašyta Pasvalio kraštiečių bendrijos ir Pasvalio rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis.

Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas

Pirmas iš dešinės habilituotas mokslų daktaras, istorikas Jonas Aničas

Pasvalio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas

Vilhelminas Janušonis

Marijona Varneckienė

prof. Rimantas Miknys

Dalė Adašienė. Autoriaus nuotraukos

Prof. R. Kanapėnas informavo suvažiavimo dalyvius apie siekį suburti pasaulio pasvaliečius – 2018 m. birželio 28-29 d. Vilniuje ir Pasvalyje surengti Pasaulio pasvaliečių suvažiavimą. 2017 m. pabaigoje užsienyje gyvenantiems pasvaliečiams išsiųstas Pasvalio rajono savivaldybės raštas „Dėl Pasaulio pasvaliečių suvažiavimo“, kurį pasirašė meras Gintautas Gegužinskas ir kraštiečių bendrijos pirmininkas Rimantas Kanapėnas.

Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys Vilhelminas Janušonis sakė, kad svarbiausias Pasaulio pasvaliečių suvažiavimo tikslas, kad išnykusių kaimų daugiau nebūtų, kad jie daugiau nenyktų. O kad jie nenyktų, būtina ištransliuoti žinią, kad Pasvalyje gyventi yra labai gera. Kad žmonės, atvažiavę į suvažiavimą, būtų suinteresuoti ką nors gero nuveikti dėl Pasvalio. Nereikėtų apsiriboti vien tais, kurie gyvena užsienyje, pasaulio pasvaliečiai gyvena ir Lietuvoje. Pasvalys laukia visų pasvaliečių.

Seimo narės Virginijos Vingrienės padėjėja-sekretorė, penkiolika metų gyvenusi ne Lietuvoje, Dalė Adašienė labai šiltai kreipėsi į suvažiavimo dalyvius: „Pasaulio pasvaliečių suvažiavimas turi būti tas renginys, kur mes turime labai nuoširdžiai visi parodyti atvykusiems iš svetur pasvaliečiams ir ne tik, kokie jie mums brangūs, kokie jie mums reikalingi. Mes privalome visi iš savęs atiduoti jiems visą šilumą, parodyti, kaip mes jų laukiame, kad jie suprastų, kad tos šilumos, to nuoširdaus apkabinimo jie neturės niekur. Nesvarbu, kokias pareigas užimsi svetur, tu visada būsi emigrantu. Aš negaliu duoti pinigų, bet aš turiu rankas, kojas, turiu liežuvį. Tuo, ką aš turiu, aš pasistengsiu, kad po suvažiavimo sugrįžtų į Lietuvą viena, dvi, trys, penkios šeimos. Ir tai bus mūsų visų nuopelnas“.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio dvasioje

Š. m. vasario 8 d. Vilniuje, Neries ir Vilnelės upių santakos skvere, priešais Gedimino kalną atidengtas paminklas pirmosios nepriklausomos Lietuvos kūrėjams, iškilioms Pasvalio krašto asmenybėms – broliams Petrui, Jonui, Antanui Vileišiams.

Tęsdamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio temą, įžvalgomis apie nepamirštamus Vileišių darbus pasidalijo Lietuvos istorijos instituto direktorius prof. Rimantas Miknys.

Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas R. Kanapėnas ir viena iš kraštiečių bendrijos įkūrėjų, aktyvi valdybos narė Genovaitė Jusaitienė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pasveikino kraštietį, Panevėžio vyskupą emeritą Joną Kaunecką, įteikė jam Pasvalio krašto medalį „Už nuopelnus Pasvalio kraštui“ ir padėką „Už Pasvalio krašto žmonių dvasingumo ir dorovės ugdymą“.

Suvažiavimo dalyviai šiltais plojimais 90-ojo gimtadienio proga pasveikino habilituotą mokslų daktarą, istoriką Joną Aničą. Lietuvišką austą juostą jubiliatui užrišo prof. R. Kanapėnas.

Sveikinimo žodį suvažiavimo dalyviams tarė Vilniaus karininkų ramovės viršininko pavaduotojas Gaudentas Aukštikalnis. Suvažiavimą vedė ilgametis diplomatas (pirmas Lietuvos ambasadorius Indijoje) Petras Šimeliūnas, sekretoriavo Violeta Veličkienė.

Pasvalio kraštiečių bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė kartu su mažąja pagalbininke Auguste pasirūpino pavasariu kvepiančiomis gėlių puokštėmis, kurios buvo įteiktos vardadienius švenčiantiems Kazimierams, jubiliatui bei visiems suvažiavimo pranešėjams. Gėlių netrūko ir Kiemėnų kaimo, Pasvalio rajono moterų ansamblio „Serbenta“ atlikėjoms, jautriomis dainomis apie basakoję vaikystę ir paliktus gimtuosius namus užbaigusioms renginį.

Atgal