Kultūra
03.25. „Gimę laisvi“ – tai gimę Nepriklausomoje Lietuvoje
Jonas Laurinavičius
Pasirodo, kartais pats žmogus nesuvoki, kokie slypi tavyje gebėjimų klodai, kur labiausiai gali išreikšti save. Manau, kad taip atsitiko su fotografe Egle Laurinaviče. Ji jau prieš kelerius metus baigusi aukštuosius (ne meninės krypties), gyvenusi daugiausia užsienyje (ten jos vyras Valdas dirbo), bene visą Vakarų Europą apkeliavusi, tačiau turbūt jokion kelionėn nevažiavusi su fotoaparatu, o jei kokią nuotrauką padariusi, tai su mobiliuoju... Iš šalies atrodė, kad fotografija – ne jos trauka, ne jos svajonė... Rūpinosi vaikais (Rojui Augustui – aštuoneri, Leonui Jonui – penkeri), namų ūkis Lietuvoje, vyro, ėjusio atsakingas pareigas, buitimi. O štai šiandien, vos prieš dvejus metus paėmusi į rankas fotoaparatą, sako:
-Aš dabar fotoaparatą ir naktimis sapnuoju, jaudinuosi, kad gali nepavykti kadras...
Toks meninis nerimas atsirado kasdienėj aplinkoj, su savo sūnumis. Vaikai kaip vaikai – jie įdomūs savo atvirumu, naivumu, spontanišku juoku ar pykčiu... Tokia nepakartojama jų veido išraiška. Tokios tikros ašaros. Tokios nesuvaidintos šypsenos... Nepakartojami momentai, kurie greit keičiasi lyg kaleidoskope. Kaip sustabdyti tas akimirkas? Kaip ilgiau jomis pasigėrėti, kaip parodyti kitiems, pasidžiaugti su artimaisiais, draugais.
Štai Eglė ir paėmė aparatą. Net nesutikėjo, kad kai kurios iš šių nuotraukų greit pateks į fotografijos parodas Lietuvoje, netgi užsienyje, kad palankiai jas vertins menotyrininkai, o įvairių leidinių žurnalistai skambins ir prašys duoti interviu...
Pirmoji autorinė Eglės meninės fotografijos paroda buvo surengta Tauragės fotografijos galerijoje 2017-aisiais. Visose nuotraukose – vien vaikai, fotografės sūnūs, vieni arba su artimaisiais. Eglė jaudinosi. Tai suprantama: niekad nesilankiusi fotomenininkų darbų parodose, o dabar pati atsidūrė fotografijų mėgėjų ir profesionalų dėmesio centre, kalbinama, klausinėjama, koks jos kelias į meninę fotografiją. O kad to kelio – dar tik keli žingsniai! Dargi savotiškas jausmas ir todėl, kad per du aukštus salikių sienos nukabinėtos tavo vaikų nuotraukomis...
Iš Tauragės Eglės fotografijų paroda buvo pervežta į Vilnių, į „Skalvijos“ kino teatrą. Per jos atidarymą menotyrininkas Albertas Vaidila pasakė:
-Pastebėti grožį, šilumą savo kasdienybėje, savo šeimoje, netgi buitinėje aplinkoje ir įprasminti jį fotografijose, tai yra Dievo dovana... Man rodos, kad Eglė ją turi...“
Netrukus Eglė sulaukė kvietimo dalyvauti tarptautinėje „Through a Mother‘s Eyes“ parodoje Amsterdame (Olandija). Fotografė nuvyko į ją. Debiutas tarptautinėje arenoje buvo puikus. Pabendrauta su kitų Europos šalių pripažintais fotomenininkais, pasidalinta mintimis apie šiuolaikinį fotografijos meną. Eglei tai buvo neišdildomi įspūdžiai.
Po to dar kelios fotografijų parodos užsienyje.
Vaikų nuotraukos pasirodė internetiniame „Vogue Italia“ žurnale. Pripažinimas vis didėjo.
Kodėl menines fotografijas pradėjo daryti su savo vaikais? Žurnalo „Lamų slėnis“ žurnalistei Karolinai Aleksandravičiūtei Eglė pasakojo: „Su jais lengvai eksperimentuoju, mūsų ryšys yra stiprus, vieni kitus gerai suprantame. Vaikai savaime labai gražūs, o kadrai išeina gyvi, dinamiški. Berniukų nuotraukos intymesnės, juk jos pasakoja apie mūsų kasdienybę, leidžia stebėti juos ilgą laiką. Tiesiog ištrauki fotoaparatą ir fotografuoji tai, ką jie šiaip ar taip daro kasdien, kaip juokauja, kvailioja“. Ir dar: „Tapusi mama labai praturtėjau, atsirado begalė naujų jausmų, emocijų ir išgyvenimų. Prasiplėtė mano vertybių skalė, tapau jautresnė. Taip pat pastebėjau, kad kartais esu pasiruošusi lyg plėšrūnė pulti tuos, kas bando nuskriausti mano vaikus.“
Befotografuojant vaikus, išsirutuliojo naujas sumanymas kuris, pasak portalo tv3.lt „išgarsėjo visoje Lietuvoje – kelios kartos viename kadre“. Portale skaitome: „Socialiniuose tinkluose išplito Lietuvoje žinomos fotografės Eglės Laurinavičės idėja – fotografijų projektas „Gimę laisvi“.
-Idėja kilo netikėtai, staigiai, kai pas mus viešėjo mano močiutė Elena Didvalienė, - prisimena Eglė. – Močiutė dubenyje kaitino kojas, šalia jos sėdėjo mama, sukaliojosi Leonas, močiutės proanūkis. Su manimi – keturios kartos! Kaip jautru, gražu, koks stiprus kartų ryšys! Negalėjau nepaimti fotoaparato...
Štai tada Eglei ir toptelėjo mintis: o jeigu taip pasidairyti ir po kitų šeimų kasdienybę, užfiksuoti brangiausią žmogaus vertybę – šeimą, Tėvynės stiprybės pagrindą! O jeigu tai padaryti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 100-mečio proga! Ir fotografuoti tas šeimas, kurių proseneliai ar seneliai gimę 1918-1940 metais, o jų anūkai ar proanūkiai jau po 1990 m. kovo 11-osios.
Prezidentūroje. Prezidentė D.Grybauskaitė su grupe akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“. Pirmoji iš dešinės E.Laurinavičė su sūnumi Rojumi Augustu
Prof. V.Landsbergio šeimynoje. (Prosenelis maitina iš buteliuko provaikaitę...)
Kosmetinės procedūros. Prosenelė Elena Didvalienė su dukra Laima Penikiene ir proanūkiu Leonu Jonu
Jadvyga ir Vacys Vainiai su anūkais Liepa (kairėje, dainininkė) ir Lyje (aktore)
Kai apie tai Eglė paskelbė internete, atsirado galybė norinčių dalyvauti šiame projekte, tačiau fotografė pasirinko vien Vilniaus ir jo apylinkių šeimas, nes, būdama su mažamečiais vaikais – vienas lanko mokyklą, kitas darželį – nėra galimybės išvažiuoti toliau į rajonus.
Nedelsdama į projektą atsiliepė legendinė diktorė, televizijos laidų vedėja Laima Kybartienė.
-Lietuviai gal šiaip nėra pratę branginti savo prosenelių nuotraukas, todėl šis projektas kaip tik nuostabus, prasmingas dalykas, - tikino L.Kybartienė. – Jeigu parodysime pavyzdį, šeimą dar labiau iškelsime kaip vertybę, tai bus pamokymas.
Tos nuotraukos tai nėra dirbtinės fotosesijos. Fotografuojame natūralioje šeimų aplinkoje, be jokio ypatingo pasiruošimo, spontaniškai, svarbu, kad nuotrauka atskleistų šeimos narių tarpusavio šilumą, meilę, pagarbą. Šeimos, sutikusios dalyvauti projekte, noriai pasakoja savo išgyvenimus, įdomiausius epizodus, dalijasi prisiminimais apie karą, kruvinąjį pokarį.
-Visos šeimos tokios skirtingos ir unikalios, - tęsia pasakojimą fotografė, - kas mezga, siuvinėja, kas domisi kulinarija, kas muzikuoja ir dainuoja, kuria rankdarbius, žaidžia stalo žaidimus, aktyviai sportuoja, tapo ar rašo, vaidina teatre... Visi jie – tai Lietuva.
Štai Monika Ulozienė (Dubauskaitė). Jai devyniasdešimt antri. Užaugo Graužinių k. (Molėtų r.). Susipažino su vyru Pranu pakeliui į Sibirą – buvo uždaryta tame pačiame vagone. Pranas savamokslis smuikininkas, niekad nesiskiriantis su savo muzikos instrumentu. Jo skleidžiama jausminga melodija malšino visų bendrakeleivių, tremiamų iš gimtosios šalies, liūdesį. Atkreipė ir Monikos dėmesį. Sibire jie susituokė. Ten ir gimė sūnus, taip pat Pranas. O dabar Monika susilaukė jau savų provaikaičių. Deja, vyras jau išėjęs Amžinybėn.
Man miela buvo Eglės projekte „Gimę laisvi“ išvysti Jadvygos ir Vinco Vainių šeimynos nuotraukas, nes Vainienę pažįstu nuo... 1962-ųjų, ne ką vėliau susipažinome ir su jos vyru. Ji – Jadvyga Čiuladaitė – kilusi iš Kampinės kaimo, netoli Kazokiškių (Elektrėnų sav.). Jos tėvai gyveno kukliai, bet vaikus stengėsi leisti į mokyklas. Jadvyga baigė S.Nėries vidurinę mokyklą Vilniuje, po to – maisto technologijos technikumą ir iki pensijos dirbo sostinės kavinėse. Sukūrė šeimą su „tikru žemaičiu“ nuo Plungės – Vaciu Vainiumi, prisiekusiu statybininku, kuris ir dabar, jau įžengęs į 82-uosius, naujuosius Vilniaus mikrorajonų namus skirsto į „mano statytus“ ir „ne mano statytus“. Vacys statyboms atidavė per penkiasdešimt metų...
Vainiai gražiai išaugino vaikus, susilaukė anūkų... Dvi anūkes žino visa Lietuva ir už jos ribų. Tai Lyja ir Liepa Maktavičiūtės. Lyja vaidino pagrindinį vaidmenį Šarūno Barto kino filme „Šerkšnas“, o Liepa – manekenė, taip pat dainininkė, be galo retai vienu metu abi apsilanko pas senelius – tai viena negali, tai kita. O kai sužinojo, kad tėvai nori dalyvauti Eglės projekte, vis dėlto suderino laiką ir atskubėjo pas juos, juolab kad ir antra proga atsirado – senelio gimtadienis... Nors abi anūkės pasižymi išskirtiniais aktoriniais gabumais, be kokia gi vaidyba gali būti senelių pastogėje – čia viskas tikra, gyvenimiška ir prasminga!
Eglės projekte sutiko dalyvauti ir prof. Vytautas Landsbergis bei ji šeimyna – proanūkiai, gimę dabartinėje nepriklausomoje Lietuvoje... Profesorius fotografę pasikvietė susitikti savo namuose. Kokie įspūdžiai iš šio susitikimo?
-Pirmiausia jaudulys, - atvirauja Eglė. – Jis visada stipus, kai susirinku su garbiais žmonėmis. Buvau sutikta labai šiltai. Visuomet džiaugiuosi, kai matau šeimas, kuriose pilna gyvybės, meilės ir pasitikėjimo. Būtent tai ir jutau viešėdama šiuose jaukiuose namuose!
Eglė nusivežė ir prof. V.Landsbergio knygą „Lūžis prie Baltijos“. Norėjo paprašyti, kad užrašytų autografą, tačiau grįžo be nieko.
-Aš tik savo namuose apsižiūrėjau, kad pas profesorių pamiršau apie knygą... Taip buvau susijaudinusi...
Jeigu menininką jaudina kūrybos procesas, tai galima tik džiaugtis: viskas bus gerai!
Kaip skelbia portalas Delfi (2018 1 22), „Gimę laisvi“ – tai asmeninis Eglės Laurinavičės projektas, finansuojamas jos pačios lėšomis. Visos projekte dalyvaujančios šeimos nemokamai gaus po kelias nuotraukas. Rengiamasi nuotraukų parodoms, bus išleistas albumas. Eglė sako:
-Tai mano simbolinė dovana Lietuvai jos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga.
Gimę laisvi, vadinasi, gimę nepriklausomoje Lietuvoje – prieš karą arba po Kovo 11-osios, kurie iš kartos į kartą perduoda meilę šeimai, gimtinei, Tėvynei.
Su ciklo „Gimę laisvi“ elektroniniu variantu galima susipažinti: https//www.facebooc.com/LaurinavicePhotography
Eglė dalyvavo ir akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“. Prie akcijos prisijungė rekordinis skaičius dalyvių – 1500 išradingųjų, iš jų 27 Vasario 16-ąją buvo pakviesti į Prezidentūrą – į Valstybės jubiliejaus šventės renginį – pilietinės iniciatyvos aktyviausiųjų apdovanojimo ceremoniją. Į jį buvo pakviesta ir Eglė Laurinavičė.
Už fotoprojektą „Gimę laisvi“ LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ją, kaip ir kitus pakviestuosius, apdovanojo, kartu nusifotografavo ne tik su ja, bet ir fotoprojekto personažu – savo sūnumi Rojumi Augustu.
Kelios E.Laurinavičės fotosesijos nuotraukos buvo eksponuojamos Prezidentės rūmuose.
Atgal
.jpg)
(1).png)
