Kultūra
04.22. Prof. Juozo Banionio monografijos pristatymas Knygų mugėje
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2018 m. vasario 22–25 dienomis LITEXPO vykusioje tarptautinėje XIX knygų mugėje „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ tarp gausybės leidyklų, pristačiusių publikuotus darbus, puikavosi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) knygos.
Knygų mugės salėse skirtingu laiku vyko LGGRTC autorių knygų sutiktuvės.
Būtina paminėti Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus dr. Arūno Bubnio mokslinio tyrimo darbą „Lietuvių policijos batalionai 1941–1945 m.“ (pristatymą moderavo humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius; kalbėjo knygos autorius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas, tyrinėjantis partizaninį karą,Dainius Noreika).
Pristatyta knyga „Laisvųjų testamentai. Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretai“ (sudarytojas – fotografas, žurnalistas Klaudijus Driskius). Dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, diplomatas, filosofas, tekstologas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr. Vytautas Ališauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantas Antanas Terleckas.
Trečioji skaitytojų dėmesiui pateikta knyga – „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto. 1975–1994“, LGGRTC istoriko prof. dr. Juozo Banionio monografija. Moderavo LGGRTC istorikas dr. Darius Juodis, kalbėjo autorius bei šio mokslo veikalo recenzentai, būtent: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Algimantas Jankauskas, VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Ilona Strumickienė ir Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė, humanitarinių mokslų (istorija) dr. Aldona Vasiliauskienė.
Be to, LGGRTC iniciatyva buvo organizuota diskusija „Lietuvos partizanai: tyrimai, paveldas, reikšmė“, kuriai vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė, dr. Monika Kareniauskaitė. Pasisakė Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio narė dr. Aistė Petrauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Darius Juodis ir Vilniaus Taikos progimnazijos etikos ir istorijos mokytojas dokt. Algis Bitautas.
Prof. Juozo Banionio monografija „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto. 1975–1994“
Tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2017 m. leidinys (568 p.), kurio anotacijoje rašoma: „Lietuvos laisvės byla Vakaruose – viena naujausių lietuvių istoriografijos temų. Pirmuosius šios temos tyrimus knygos autorius J. Banionis 2010 m. paskelbė monografijoje „Lietuvos laisvinimas Vakaruose 1940–1975 metais“, nušviesdamas Lietuvos laisvinimo sąjūdžio Vakaruose kilimą ir jo raidą iki Helsinkio susitikimo. Tolesni nagrinėjamos temos tyrimai apibendrinti šioje monografijoje, kurioje atskleidžiamas Lietuvos laisvinimo procesas iki Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo. Tai pirmas bandymas apibendrinti visų pagrindinių Lietuvos laisvinimo procese dalyvavusių organizacijų – ALT‘o (Amerikos lietuvių taryba), VLIK‘o (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), PLB (Pasaulio lietuvių bendruomenė) ir LLK (Lietuvos laisvės komitetas) – veiklą. Šis veikalas yra savotiškas autoriaus dar 2002 m. išleistos knygos „Lietuvos laisvės byla Vakaruose 1975–1990 m.“ papildymas. Joturinys gerokai atnaujintas pastaruoju metu Lietuvos archyvus pasiekusiais dokumentais ir didžiųjų bibliotekų fondus praturtinta lietuvių išeivijos periodika“.
LGGRTC istorikas, monografijos pristatymo moderatorius dr. Darius Juodis pabrėžė leidinio svarbą – išleista Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-ųjų metinių proga...
Recenzentas dr. Algimantas Jankauskasakcentavo, kad mokslininkas J. Banionis šią temą nagrinėja jau kelis dešimtmečius. Todėl monografija – labai dokumentuota, itin aktualus chronologinis pasakojimas apie išeivijoje veikusias lietuviškas organizacijas ir kitus reikšmingiausius dalykus.
Recenzento žodžiais tariant, dėmesį patraukia autoriaus akademinis sąžiningumas: lietuvių išeivių politinių organizacijų veikla atskleidžiama nuosekliai, logiškai.
Pateikti Atgimimo laikotarpio dokumentai rodo, kaip keitėsi visuomenės požiūris į analizuojamus dalykus. Klausimas: „Ar mes, gyvenantys Lietuvoje – politinių partijų atstovai iki galo pasinaudojome idėjine politine išeivijos sukaupta patirtimi?“
Recenzentė dr. Ilona Strumickienė pabrėžė mokslininko kruopštumą ir stebinančią atsakomybę. Dėl to, kad autorius J. Banionis skrupulingai laikosi mokslininko etikos reikalavimų, žymiai pakilo leidinio vertė: monografija tapo ilgamečiam naudojimui skirta knyga, tad ateities tyrėjai turės į ką remtis.
Dr. I. Strumickienė komentavo šio mokslinio darbo aktualumą ne tik Lietuvos istorikams, bet ir išeivijos tyrėjams, ir platesnei visuomenei, nes prisideda prie „globalios Lietuvos“ sampratos įgyvendinimo.
Monografija „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto. 1975–1994“ yra neįkainojamas liudijimas, kaip lietuvių išeivija teikė pagalbą Lietuvai sunkiausiais jos gyvenimo momentais.
Prelegentė pateikė ir detaliai paaiškino keletą frazių: „Kai užsidaro durys, atsiveria langas“, „Lindimas pro adatos skylutę“...
Recenzentė dr. Aldona Vasiliauskienė,trijų prof. J. Banionio monografijų – „Lietuvos laisvės byla Vakaruose 1975–1990 m.“ (2002), „Lietuvos laisvinimas Vakaruose 1940–1975 metais“ (2010) ir „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto. 1975–1994“ (2017) – vertintoja, motyvuotai džiaugėsi šiuo trečiuoju, jau į ciklą susiformavusių tyrinėjimų leidiniu. Pristatomoji knyga – tai antrosios monografijos tęsinys, tad tokia pati ir struktūra. Didžiulės mokslinės vertės įgyja monografijos pabaigoje pateikti dokumentai, kuriuos išanalizavęs, skaitytojas galės susidaryti ir savo nuomonę. Tyrinėtojas nesivaikė „mados“, rašė vadovaudamasis objektyvumu.
Monografijos pristatyme dr. A. Vasiliauskienės plėtotos temos
Prelegentė plačiau gvildeno du monografijoje paliestus faktus, susietus su religine veikla: 1984 m. – šv. Kazimiero, vienintelio Lietuvos šventojo, 500 metų jubiliejų ir 1987 m. – Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų.
Išsamiai aptarė Lietuvos krikščionybėsjubiliejaus vadovo vysk. Pauliaus Baltakio OFM, kun. Alberto Kontauto (Kunigų vienybės pirmininko), kun. Viktoro J. Dabušio (Lėšų telkimo vadovo) ir Jono Kavoliūno (Vykdomojo komiteto pirmininko) 1986 m. kovo 25 d. kreipimąsi į pasaulio lietuvius (p. 226). Primintina, kad VLIK‘as 1987 m. birželio 24 d. laišku Lietuvos krikščionybės 600-ųjų metinių proga kreipėsi į popiežių Joną Paulių II.
Monografijoje „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto. 1975–1994“ J. Banionis rašo (267–268 p.):
„1987 m. vasario 28 d. VLIK‘o valdybos posėdyje laisvoji lietuvija buvo paraginta aiškinti „tikrą Lietuvos padėtį ir sovietų siekius“,o kartu pasiūlyta atsisakyti siūlymo užmegzti ryšius JAV miestui Madisonui ir Vilniui. Posėdyje buvo prisiminta, kad 1987 m. minimos 600-osios Lietuvos krikšto metinės. Tuo tikslu buvo sudaryta komisija,į kurią pakviesti dr. D. Krivickas, L. Grinius ir J. Vitėnas. Komisija buvo įpareigota pareikšti nuomonę dėl Vilniaus arkivyskupijos priklausymo Lietuvos bažnytinei provincijai. Kaip žinome,šis klausimas buvo keltas jau aštuntajame dešimtmetyje, kai Romos (turėtų būti visuotinės Katalikų Bažnyčios)popiežiumi tapo Jonas Paulius II. 1987 m. gegužės 1 d. VLIK‘o valdyba išsakė savo požiūrį į Vilniaus arkivyskupijos klausimą. Šiame pareiškime kitaip nei 1984 ar 1985 m. seimo rezoliucijose,teigiama,kad Vilniaus arkivyskupijos dalis,dabar esanti Lietuvos teritorijoje,faktiškai yra atskirta nuo Lenkijos (turi būti Lietuvos)bažnytinės provincijos. Tačiau Vatikanas „nesiima p[pertvarkyti šios padėties“, nes pasak VLIK‘o, tai lemia tarptautinė padėtis – „dabartinės Rytinės Lietuvos sienos yra Maskvos vienašališkai nustatytos“. Kita vertus, pažymėta kad Šventasis Sostas yra viena iš Vakarų Valstybių, nepripažįstančių prievartinio Lietuvos įtraukimo į SSRS. Todėl „Vilniaus arkivyskupijos klausimo sprendimas reikštų Lietuvos aneksijos prie Sovietų Sąjungos pripažinimą“. VLIK‘as pareiškė, kad „tiktai laisva Lietuva, o ne jos okupantas gali spręsti ją liečiančius klausimus“,todėl Vilniaus arkivyskupijos klausimo sprendimas dabartinėmis sąlygomis reikštų paramą Kremliui, kuris nuolat engė okupuotos Lietuvos katalikų bažnyčią ir įgyvendino ‚savo imperialistinius tikslus“.
Buvo suderinti oficialūs Lietuvos katalikų bažnyčios ir išeivijos požiūriai į krikšto datą: atsisakyta 1251-ųjų, žyminčių Mindaugo krikštą, ir apsistota prie 1387-ųjų, kai buvo pakrikštytas kraštas.
Lietuvos krikšto sukakties 600 metų jubiliejiniai minėjimai, nubangavę per visą pasaulį, kur tik buvo didesnės lietuvių bendruomenės, iškėlė Lietuvos vardą, kartu buvo priminta, kad Lietuvoje dabar neturi laisvės nei krikščionybė, nei pati lietuvių tauta.
1987 m. birželio 19 d. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas Baltuosiuose Rūmuose Vašingtone priėmė Lietuvos krikščionybės jubiliejaus centrinio komiteto atstovus, kuriuos pas prezidentą palydėjo nepriklausomos Lietuvos diplomatinis atstovas Vašingtone ministras Stasys Bačkis. Delegaciją sudarė vyskupas Paulius Baltakis OFM, kun. Kazimieras Pugevičius, Krikščionybės jubiliejaus komiteto pirmininkas Jonas Kavaliūnas, Loreta Stukienė, seselė Ignė Marijošiūtė, Angelė Nelsienė ir Jonas Vaitkus. Delegacijos susitikime su prezidentu dalyvavo ir prezidento asistentas Linas Kojelis.
JAV Prezidentas savo kalboje pažymėjo, kad atkreips sovietų komunistų partijos generalinio sekretoriaus dėmesį į tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje, ir prašys, kad šis persekiojimas būtų sustabdytas. Prezidentas sakė gerai suprantąs, kad religinės laisvės varžymai Lietuvoje aptemdys krikščionybės jubiliejaus iškilmes. Vyskupui P. Baltakiui įteikus Prezidentui lietuvių sąžinės kalinių sąrašą, Ronaldas Reiganas užtikrino, kad šį raštą perduos Gorbačiovui arba paves valstybės sekretoriui Šulcui (Schultzui) jį pristatyti Sovietų užsienio reikalų ministrui Čevarnadzei.
Pagrindinė Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus šventė vyko Romoje 1987 m. birželio 26–29 d. Joje dalyvavo ir VLIK‘o pirmininkas dr. K. Bobelis, kuris Šventajam Sostui įteikė VLIK‘o memorandumą, pabrėžiantį Lietuvos integravimosi į Europos krikščioniškąją bendruomenę svarbą. Ta pačia proga prisiminta tuometinė Lietuvos padėtis ir tai, kad sovietai atmetė Popiežiaus prašymą apsilankyti Lietuvoje. Dokumento pabaigoje pareikšta padėka „už sovietų aneksijos nepripažinimą ir diplomatinių santykių su nepriklausomos Lietuvos atstovais išlaikymą“.
Į Lietuvos krikšto jubiliejaus iškilmes Romoje atvyko delegacija iš pavergtos Lietuvos: vysk. Antanas Vaičius, kun. Juozas Barkauskas, kan. Kazimieras Gaščiūna, kun. Jonas Juodelis, kun. Algimantas Kajeckas, kun. Ričardas Mikutavičius, kun. Pranas Račiūnas, kun. Vytautas Kazimieras Sudavičius, kun. Kazimieras Vaičionis.
Romoje vyko tarptautinis seminaras (dalyvavo vokiečių, lenkų, italų bei lietuvių mokslininkai) apie krikščionybės kelią į Lietuvą, spaudos konferencijos, popietės Šv. Kazimiero kolegijoje, Kryžiaus kelio procesija Šv. Petro aikštėje, audiencija pas Popiežių, apie 3000 lietuvių dalyvavo birželio 26 d. Šv. Jono Laterano bazilikoje.
Birželio 28 d. iškilmingose pamaldose „Cappella Papale“ Šv. Petro Bazilikoje Popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Į šias šv. Mišias (dalyvavo per 4000 lietuvių) Popiežius sukvietė Romoje reziduojančius kardinolus, visų Europos vyskupų konferencijų atstovus, 115 valstybių diplomatinį korpusą, akredituotą prie Vatikano. Kadangi sovietai neleido jam aplankyti Lietuvą, Popiežius pasirūpino, kad šis minėjimas vyktų tą pačią valandą, kaip ir minėjimas Lietuvos sostinėje Vilniuje prie Šv. Kazimiero karsto... Be to, Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti Vatikano paštas išleido specialius pašto ženklus.
Popiežiaus Jono Pauliaus II dėmesys Lietuvai nesibaigė su jubiliejumi. Po metų jis vyskupą Vincentą Sladkevičių paskyrė Lietuvos kardinolu, o dar po metų vyskupą Julijoną Sladkevičių pakėlė Vilniaus arkivyskupu ordinaru, įjungė Vilniaus arkivyskupiją į bažnytinę Lietuvos provinciją.
Vieni šias Lietuvos krikšto jubiliejaus iškilmes suvokė ir vertino kaip lietuvių tautos ir kiekvieno lietuvio priartėjimą prie Kristaus. Taip savo pamoksle Šv. Petro bazilikoje lietuviams kalbėjo Jonas Paulius II: „Ši šventė tenuveda jus vis arčiau prie Kristaus“. Kiti džiaugėsi, kad Lietuvos vardas ir lietuvių tautos kryžiaus keliai Popiežiaus dėka šios sukakties proga buvo išgarsinti laisvajame pasaulyje taip, kad nė didžiausiomis svajonių pastangomis to nebūtų buvę galima pasiekti...
Šv. Kazimiero 500 metų ir Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejai – išeivijos siekio garsinti Lietuvos vardą ir dalyvauti šventės iškilmėse išsipildymas.
Tačiau išeivijos lūkesčiai buvo vienokie, o realybėje – atkūrus Nepriklausomybę –jie labai skyrėsi.
Prelegentė priminė, kad prof. J. Banionis 2016 m. konferencijoje Varšuvoje skaitė pranešimą, kuriame lietė lietuvių ir lenkų išeivijos bendrus klausimus.
Prof. Juozas Banionis
Monografijos „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto. 1975–1994“ sutiktuvėse prof. Juozas Banionis nuoširdžiai dėkojo LGGRTC vadovybei, redaktorei Ingai Šorienei, maketuotojai Dalei Dubonienei, dailininkui Romui Duboniui, kurių nuoširdžiu rūpesčiu moksliniai tyrinėjimai virto solidžia knyga. Dėkojo renginio moderatoriui dr. Dariui Juodžiui, recenzentams, kalbėjusiems knygos pristatyme, atsakė į klausimus. Pažymėjęs, kad 2018-ieji metai skelbiami prezidento Antano Smetonos metais, pacitavo monografijos priešlapyje bei galiniame viršelyje išspausdintus A. Smetonos žodžius, ir šiandien nepraradusius aktualumo: „Neprivalome pamiršti,kad Lietuva atstatyta visų lietuvių pastangomis:tų,kurie gyvena savo krašte,ir tų,kurie gyvena užsieniuose. Tatai įsidėkime galvon ir visuomet minėkime“. Šie prezidento A. Smetonos žodžiai – puikus prof. Juozo Banionio tyrinėjamos tematikos mokslinio aktualumo liudijimas.
Monografijos autorius kalbėjo, kad nuo pat 1940 m. birželio įvykių, kai buvo okupuota Lietuva, aktyvieji JAV lietuvių išeiviai kvietė visus tautiečius „prisidėti prie milžiniško Nepriklausomos Lietuvos laisvės atgavimo darbo“ ir toliau skelbė: „Mes patys privalome susiorganizuoti į galingą jėgą vaduoti Lietuvą iš komunistų jungo“.
Šitaip senosios išeivijos politinių organizacijų pagrindu 1940 m. rugpjūtį susiformavo Lietuvai gelbėti taryba, kuri 1941 m. peraugo į Amerikos lietuvių tarybą (ALT). Tik po kurio laiko, t. y. 1943 m. pabaigoje, jau nacių okupuotoje Lietuvoje sujungus Tautos tarybos ir Vyriausiojo lietuvių komiteto pajėgas, įsikūrė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK), kuris, gresiant sovietų reokupacijai, Vakaruose įsteigė Užsienio delegatūrą. Jos pagrindu 1945 m. Wiurzburge atgimsta VLIK‘as, iš antinacinės jau virsdamas antisovietine organizacija, ir atstovauja tiek seiminės Lietuvos politinėms partijoms, tiek okupacijos laikotarpiususikūrusioms rezistencinėms grupėms.
Su sovietų reokupacija susijęs dar vienas mūsų laisvosios lietuvijos (omeny turima patriotinė demokratinė išeivijos dalis) veiklos fragmentas. Tai daliai priklauso dešimčiųdešimtys tūkstančių lietuvių – politinių karo pabėgėlių, atsidūrusių Vakaruose. Jų gretas dar papildė ir lietuviai, kuriuos naciai buvo išvežę priverstiniams darbams. Visi jie jungėsi į Lietuvių tremtinių bendruomenę, sprendusią kultūrines, švietimo, gerovės problemas.
Po to, kai 1949 m. birželio 14 d. VLIK‘as paskelbė Lietuvių Chartą, kuri klojo laisvosios lietuvijos ideologijos pamatus, beišsisklaidanti po demokratinius kraštus išeivija, turėdama aiškius siekius, telkėsi į savo gyvenamųjų kraštų bendruomenes. Pastarosios 1958 m. demokratišku tautinės priklausomybės pagrindu sudarė Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB), kuri, be tautinį gyvastingumą užtikrinančių rūpesčių, kėlė ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo siekį.
Efektyvinant antikomunistinę kovą, JAV buvo įsteigtas Nacionalinis Laisvosios Europos Komitetas, kurio šūkis – Pasaulio laisvė nedaloma. Todėl labai reikšmingu įvykiu laikytina 1951 m., minimam komitetui pritariant, susikūrusi Patariamoji lietuvių grupė, po metų peraugusi į Lietuvoslaisvės komitetą (LLK). Tokiu būdu lietuviai jungėsi į Vidurio ir Rytų Europos tautų, siekiančių laisvės savo kraštams, gretas.
Šitaip susiformavo keturios laisvosios lietuvijos organizacijos-veiksniai ALT‘as, VLIK‘as, PLB, LLK, kurios, derindamos savo veiksmus, ilgainiui tapo Lietuvos laisvinimo sąjūdžiu Vakaruose.
Po 1975 m., kai buvo pasirašytas Helsinkio aktas, lėmęs tolimesnį Europos valstybių saugumą ir bendradarbiavimą, laisvoji lietuvija šį faktą sutiko nevienareikšmiškai. Ypač nuogąstauta dėl minėtame dokumente fiksuojamo principo, įvardijamo kaip valstybių sienų status quo. Kita vertus, buvo ir vilčių teikianti nuostata – periodiškai rengti Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamojo akto signatarių susitikimus, kuriuose būtų aptariama, kaip laikomasi pasirašyto dokumento principų.
prof. Juozo Banionio monografijos pristatymo prezidiumas. Iš dešinės: dr. Algimantas Jankauskas, prof. Juozas Banionis, dr. Ilona Strumickienė dr. Aldona Vasiliauskienė ir monografijos pristatymo moderatorius dr. Darius Juodis. Ant prezidiumo stalo prof. Juozo Banionio išleistos monografijos.
Prof. Juozas Banionis (kairėje) ir mons. dr. Algirdas Jurevičius (dešinėje) LITEXPO vykusioje tarptautinėje XIX knygų mugėje prieš monografijos „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto. 1975–1994“ pristatymą. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Prof. J. Banionis ir Jūrė
Lietuvos mokslo visuomenės dėmesio sulaukusi prof. J. Banionio monografija „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto. 1975–1994“ duoda moralinę teisę mažiau žinantiems apie jos autorių priminti profesoriaus veiklą ne tik mokslo bet ir kitose gyvenimo srityse: pedagoginį darbą, visuomeninę ir kultūrinę (meninę) darbuotę.
Visuomeninės veiklos srityje tiesiog būtina pristatyti svarbiausią jos rezultatą – Jūrės Dievo Gailestingumo koplyčią, glaudžiai sietiną su moksliniaisbei organizaciniais darbais. Prof. J. Banionio pastangomis LCVA 2000 m. pavyko rasti dokumentą, liudijantį, kad 1937 m. Jūrėje buvo išskirtas sklypas bažnyčios statybai (dėl besikeičiančių politinių situacijų, bažnyčia nebuvo pastatyta, o jūriečiai, siekdami išsaugoti teritoriją, 1985 m. ją pavertė pušynėliu). Prof. J. Banionio pastangomis bažnyčios statybai buvo sudaryta 12 žmonių iniciatyvinė darbo grupė, parengti techniniai brėžiniai, planai, telktos lėšos, tartasi su Vilkaviškio vyskupijos kurija, vyskupais Rimantu Norvila ir vyskupu emeritu Juozu Žemaičiu. Statoma šventovė – koplyčia buvo tituluota Dievo Gailestingumo vardu, 2005 m. liepos 15 d. pašventinti jos pamatai, o 2008 m. gegužės 31 d. pašventinta ir pati Jūrės Dievo Gailestingumo šventovė.
Šventovei buvo parūpinti elektriniai vargonai (jie atvežti iš Amerikos), paveikslai, vitražai, kryžius ir Kryžiaus kelio stotys, skulptūros. Varpą, nulietą Lenkijoje, koplyčiai profesorius užsakė iš savo lėšų. Statybos eiga, vidaus apdailos darbai detaliai užfiksuoti dokumentuose, kurie saugomi Vilkaviškio vyskupijos kurijoje ir asmeniniame prof. J. Banionio archyve.
Įvairių švenčių metu (minint Jūrės 100-metį, koplyčios pašventinimo 5-metį, šventovės pamatų pašventinimo 10-metį) iškilmingas šv. Mišas aukojo JE vysk. Rimantas Norvila, dalyvavo kunigų iš kitų parapijų. Jūriečiai itin džiaugiasi nuo 2012 m. Jūrės Dievo Gailestingumo koplyčią aptarnaujančiu kunigu kan. Kęstučiu Vosyliumi, altarista kun. Ignu Plioraičiu, kurį jūriečiai vadina šventovės mecenatu ir Dievo Gailestingumo koplyčios krikštatėviu.
Jūrės miestelio šimtmečiui prof. J. Banionio iniciatyva 2016 m. išleistas straipsnių rinkinys „Jūrė: miestelio kūrimo istorija“, gausiai iliustruotas nuotraukomis, dokumentika (198 p.). Pratarmėje šio leidinio sudarytojas ir išsamaus straipsnio autorius profesorius J. Banionis primena, kad knyga „skiriama šimtmečio jubiliejui ir pasitarnaus miestelio reprezentacijai, puoselės jūriškių bei visų Suvalkijos praeitimi besidominančiųjų pagarbą ir meilę savo kraštui“.
2018 m. Jūrėje bus minimas Dievo Gailestingumo koplyčios pašventinimo 10-metis. Apie šią šventę pradėta mąstyti dar 2017-aisiais. Šiam, kad ir nedideliam, jubiliejui prof. J. Banionis atliko didžiulį organizacinį darbą, mat, Jūrėje profesorius augo, mokėsi ir dabar čia, išsaugojęs tėvų namus, rūpinasi miestelio grožiu, istorinių paminklų išlikimu, garsina Jūrę spaudos, radijo bei televizijos laidose.
Minint nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, prof. J. Banionio monografijos „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto. 1975–1994“ pristatymą LITEXPO vykusioje tarptautinėje XIX knygų mugėje „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ prasmingai pratęs Jūrėje organizuoti Dievo Gailestingumo koplyčios pašventinimo 10-mečiui skirti renginiai.
Atgal
.jpg)
(1).png)
