Kultūra
06.10. Vidos Janauskaitės-Sereikienės Naujas ciklas
Birutė Silevičienė, LKRS ir valdybos narė
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė Vida Janauskaitė-Sereikienė naująją knygą skiria Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Vidos kūryboje atsiskleidžia žmogaus, tautos ir pasaulio transformacijos vyksmas.
Knygos “Naujas ciklas” viršelis
„Lietuvos aido“ skaitytojams nuo autorės – Naujoji epocha (ištrauka).
Naujoji epocha. Kas tai?
Kad galėtume geriau suprasti ir įsivaizduoti ateitį, būtina žvilgterėti į praeitį ir suvokti dabartį.
Mums teikiamoji žmonijos istorija tesiekia į praeitį ne toliau kaip kokius dešimt tūkstančių metų. Tuo tarpu, kaip sako Šambalos mokymai, žmonija gyvuoja milijonus metų. Žmonijos evoliucija vyksta ne kaip rami srovė, bet bangomis. Tai tarsi jūros potvyniai ir atoslūgiai. Didžiausios bangos vadinamos ciklais. Tos bangos yra septynios ir eina viena po kitos. Kiekviename cikle yra mažesnės septynios bangos - jos vadinamos rasėmis. Kiekvienoje rasėje yra septynios porasės. Žmonija jau yra išėjusi tris ciklus. Mes gyvename ketvirtajame.
Mūsų ciklo rasių istorija yra tokia.
Pirmosios dvi rasės ir pusė trečiosios neturėjo fizinių kūnų - jų išoriniai apvalkalai buvo iš neregimosios eterinės materijos. Tos rasės buvo belytės. Jos veisėsi persidalindamos, kaip veisiasi ląstelės. Gyveno jos Šiaurėje tris šimtus milijonų metų.
Trečiosios rasės gyvenimo vidury žmonija įgavo fizinės materijos kūnus, jie mirdavo. Žmonės pradėjo gimti skirtingų lyčių ir savo palikuonis pradėjo gimdyti. Visa tai prasidėjo maždaug prieš aštuoniolika milijonų metų. Tuo metu didesnioji dabartinės sausumos dalis buvo po vandeniu. Išilgai pusiaujo plytėjo milžiniškas žemynas, dengęs didesniąją dabartinių Indijos ir Ramiojo vandenynų dalį - nuo Madagaskaro iki Velykų salos. Šis trečiosios rasės žemynas dabar vadinamas Lemūrija.
Trečioji rasė buvo milžinų rasė. Jos milžinus prisimena pasakos ir senovės graikų mitai apie titanus ir kiklopus. Trečiosios rasės palikuonys šiandien yra juodaodžiai, bušmėnai, australai.
Ketvirtoji rasė - atlantai. Ji atsirado prieš keturis-penkis milijonus metų. Ketvirtosios rasės palikuonys yra raudonieji Amerikos indėnai ir geltonieji Azijos mongolai, kinai, japonai. Jų žemynas rasės klestėjimo metu užėmė didesnę dabartinio Atlanto vandenyno dalį. Kai evoliucijos dėsnių nepaisymas pasiekė apogėjų, gamta reagavo žemės drebėjimais ir ugnikalnių išsiveržimais. Prasidėjo kataklizmai ir Atlantida dingo po vandeniu.
Penktoji rasė - baltoji. Lig šiol jos porasės yra penkios. Pirmoji - indų arijai Indostano pusiasalyje. Antroji - semitai: Chaldėja, Asirija, Babilonija, dabartiniai arabai. Trečioji - iraniškoji: senovės persai. Ketvirtoji - keltiškoji: senovės graikai ir romėnai, italai, prancūzai ir ispanai, airiai ir škotai. Ir penktoji - baltai ir slavai, skandinavai ir olandai, anglai ir vokiečiai.
Žmogus nėra aukščiausia pakopa gyvųjų būtybių eilėje. Žemė taip pat nėra aukščiausia pakopa Saulės sistemoje. Maždaug prieš aštuoniolika milijonų metų iš Veneros į Žemę atvyko septyni hierarchai, Didieji Baltieji broliai. Jie atėjo vadovauti jaunos žmonijos evoliucijai ir buvo pradinis Šambalos branduolys.
Vienas iš hierarchų, atvykusių į Žemę, buvo vardu Liuciferis (t. y. šviesos nešėjas). Iš pradžių jis dirbo sutartinai su kitais broliais, tačiau jo prigimtyje buvo viena savybė, kuri sutrukdė jam eiti pasiaukojimo, tarnavimo keliu. Tai savo didybės pajautimas, išdidumas, savimonė, puikybė.
Liuciferis nesugebėjo įveikti savyje ne tik puikybės, bet ir pavydo kitiems hierarchams, kurie turėjo daugiau šviesos. Taip jis nukrypo nuo šviesos kelio ir puolė į tamsą. Liuciferio nuopuolis galutinai subrendo ketvirtosios rasės - Atlantidos gyvavimo metu. Nuo tada ir prasidėjo Kali Juga - Juodoji epocha, kai visas žmonijos gyvenimas vyko po Liuciferio ženklu.
Kokia buvo Liuciferio tamsios veiklos esmė?
Pirmiausia jis atsisakė bendradarbiauti su kitais Baltosios Brolijos hierarchais. Liuciferis panoro vadovauti Žemės planetai pats vienas, būti jos vieninteliu valdovu. Liuciferiui buvo svarbu izoliuoti žmoniją nuo Šviesos hierarchijos įtakos. Jis pasistengė pašalinti iš žmonių sąmonės net pačią mintį apie hierarchijos egzistavimą - išvystė ateizmą. O šis išdildė „ano" pasaulio supratimą, kad nesą nei rojaus, nei dangaus, tėra tik šis fizinis pasaulis. Liuciferiui ir tamsos jėgoms buvo svarbu nuslėpti savo buvimą, kad žmonija galvotų, jog jų nėra. Taip Liuciferis ir tamsieji įgijo didžiulę galią.
Visos tos tamsiųjų jėgų pastangos izoliuoti planetą ir pavergti žmoniją sukėlė Šviesos hierarchijos pasipriešinimą. Visą Kali Jugos (tamsiosios epochos) laikotarpį Didžioji Brolija kovojo prieš Liuciferį ir tiesino Žemės planetos laivo kursą.
Mūsų laikai - sąmyšio metas: neramus, įtemptas. Prieš du šimtus metų žmonės gyveno ramiau, jaukiau, o dabar šalia neregėtos mokslo, technikos, ekonomikos pažangos - katastrofiškas žmonių sąmonės lygio žemėjimas. Svarbiausia vertybe tapo materialinės gėrybės. Vaikomasi turtų, kovojama dėl padėties, valdžios net nusikaltimų kaina. Stengiamasi „paimti" iš gyvenimo viską. Malonumų lygis žemas, iki narkomanijos imtinai.
Šis dvasinės krizės metas yra kartu ir didžiausio žmonių susiskaldymo bei vaidų periodas: rasinės neapykantos, religinio antagonizmo, nacionalinio šovinizmo, politinės nepakantos, nuolatinių ir visokiausių karų periodas. Mokslas ir technika tobulina masinės žmogžudystės būdus. Pasiekta galimybė per akimirką nužudyti milijonus žmonių, galimybė sunaikinti visą gyvybę Žemėje, o gal ir pačią planetą?
Atgal
.jpg)
(1).png)
