Kultūra
06.25. Meno veidrodis
Birutė Liškauskienė
„Atvaizdas arba portretas indų tapybinės estetikos sklaidoje reiškė atgimimą, atgaivinimą. Portreto kūrinio jėga jiems reiškė nemirtingumą“ (Iš Antano Andrijausko knygos „Artimųjų Rytų, Indijos ir Islamo pasaulių estetika ir meno teorija“).
Portretas meno kūrinyje yra labai įdomus ir svarbus reiškinys ne tik kūrėjui, bet ypač reikalingas pačiam modeliui, portretuojamam asmeniui. Čia nebus kalbama apie istorinių asmenybių ar šių dienų įžymybių portretus, bet truputis pamąstymų apie mano aštuoniolika portretų, kuriuos sukūrė vienuolika dailininkų per beveik tą patį, dešimties metų laikotarpį. Taigi, jei nori geriau pažinti save, matyti ne veidrodyje savo atvaizdą, o kito žmogaus skvarbaus ir teisingo žvilgsnio akyse, verta ir netgi labai būtina turėti ne vieno, o bent kelių dailininkų sukurtus, nutapytus, ar nupieštus portretus. Kol neturėjau tų portretų ir mačiau save tik veidrodyje, žymiai geriau galvojau apie save (nors tai irgi nėra blogas dalykas). Tačiau, kai portrete pamačiau, kokį mano būdą, net mintis mato kitas žmogus, buvau labai nustebinta, nes tariausi sau, kad tik aš viena geriausiai žinau, kas ir kokia aš esu, kad ne itin patrauklių charakterio savybių esu nusikračiusi įvairiomis technikomis ir literatūra tobulindama save, kad esu išsivadavusi iš paveldėtų neigiamų bruožų, bet portreto kūrinio autorius matė ir rodė ką kitą. Pasirodo, slapta tikėjau, bet iš esmės viskas tebebuvo manyje, nes portrete tai buvo labai prikišamai ryšku, pažymėtas kaip svarbiausias bruožas. Vadinasi, tiesa yra kita, ir reikia tai pripažinti. Nuo menininko nepaslėpsi nieko!Taigi, jei nori tobulinti save, reikia pasikabinti keletą skirtingų dailininkų savo portretus su akivaizdžiomis charakterio savybėmis ir žiūrėti. Geresnio veidrodžio nebus. Patyrusio šiame žanre dailininko meno kūrinys, darytas pozuojant, labai padeda jo modeliui . Žiūrint nuolat į save kito akimis galima keisti mintis, žodžius, elgesį -viską tik į gerą, nes puikiai žinai, kad esi kiaurai permatomas. Visuose, bet kokia technika tapytuose portretuose, ar tai aliejiniais dažais, akriliniais ar pastele ir net pieštuku, kurie techniškai atliekami ypač labai greitai, dailininkas konstatuoja faktus apie modelio charakterį, mąstymą, jo požiūrį ir kitus dalykus visai neanalizuodamas, nebendraudamas, net neinterpretuodamas su savo pamąstymais. Nors kartais būna ir tai, kai tapymas vyksta naudojant ilgai džiūstančias medžiagas, pvz. aliejiniais ar emaliniais dažais ant drobės. Modelis keletą ar net keliolika valandų pozuoja, bendrauja, ir nevalingai atidengia savo veidą nuo susigalvoto šydo, atsiveria dailininkui visa savo esme ir tokiame portrete modelio pastangos atrodyti geresniam patiria visišką fiasko. Dailininkui viskas „kaip ant delno“ portrete atsispindi. Rodos, kad tokiam tapytojui esi, tarsi, knyga, kurią perskaitęs autorius užmirš, o jo papasakota istorija apie žmogų liks portrete. Portretuojamam modeliui tai daro, žinoma, didžiulį įspūdį. Na, o jeigu modelis nepozuoja, ir dailininkas kuria portretą iš nuotraukos, tai toks portretas, jei taip galima pasakyti, yra tuščias. Viso to, ką prieš tai minėjau, nėra nė truputėlio, išskyrus žinoma, išorinį panašumą. Toks portretas tikrai neatspindi nieko. Ir jei nenori nieko žinoti apie save, arba ir kiti taip pat nieko nesužinos, tokį portretą galima užsisakyti.
Birutė Liškauskienė
Valentino Ajausko pieš.
Juozo Gelgudos pieš.
Kazio Kęstučio Šiaulyčio pieš.
Šia paroda ir norėjau pasidalinti su žiūrovais, pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis šiomis savo įžvalgomis. Kaišiadorių Krašto muziejuje pateikti portretai yra tapyti ant drobės aliejumi kauniečių dailininkų portretistų Mečislovo Ostrausko (1927-2002) ir Vytauto Laukio (pastarojo čia pateikiamas akrilu tapytas portretas), kernavietės tapytojos Ilonos Janulienės, pastele kauniečio dailininko Gintaro Pankevičiaus ir Palangos gatvės karikatūristo (pavardė neįskaitoma) piešinys tušu. Vilnietės, įžymios portretistės Danutės Karaškaitės Brusokienės (1925-2001) pastele tapytą portretą padovanojau. Dar yra akvarele sukurti dailininkės druskininkietės Elmos Šturmaitės mano portretai, kuriuos pasiliko sau pati autorė.
Turiu po du vilniečių Valentino Ajausko, Juozo Gelgudos, Kęstučio Šiaulyčio bei lenko P.Kominčiaus iš Balstogės kreidelėmis pieštus portretus šioje parodoje neišeksponuotus, bet jie yra aplanke neįrėminti. Kviečiu aplankyti taip retai organizuojamą šio žanro parodą.
Atgal
.jpg)
