Kultūra
09.30. Čiurlioniška ramybė ir nerimas
Vytautas Baškys
.JPG)
Rugsėjo 22-oji – M.K Čiurlionio (1875–1911) gimtadienis. Rugsėjo 22-ąją minima ir Didžioji pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje. Prasminga sutaptis kūryboje įprasminta saulės, saulėtekio švytėjimu. Čiurlionis jausdamas, ko iš jo laukia laikas, savo brandžios kūrybos pradžioje 1904 m. sukūrė paveikslą Ramybė, kurio kontrastingas koloritas teikia visam paveikslui ypatingo atspalvio.
Čiurlionis kaip dailininkas nieko nekūrė vien dėl vaizdo, jo tapybos vizijoje visada glūdi įslaptina laikmečio dvasia ir idėja, kuri atsiveria paties menininko mintimi: „Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta“.
Pirmas žvilgsnis į kūrinio vaizdą įsismelkia į jausmus, palieka įsimintiną įspūdį, kuris menotyroje įvardijamas kaip vizija, kaip kažkokios vidinės būsenos. Tamsus kalnas įtaigoja kaip tautos rūpesčių bei lūkesčių įprasminimas, o kartu kažkoks nerimastingas kilimas aukštyn.Įspūdį sustiprina kalno papėdėje suspindę du žiburiai, į kuriuos žvelgiant pajauti, tarsi kalnas irgi žvelgia į tave. Kalno žiburių atspindys ant sklindančių bangų padvelkia tautos erdvėjeglūdinčia pasaulėjauta, tuo kas paties menininko pasakyta: „Atėjo man į galvą mintis, kad toje tyloje glūdi svarbi paslaptis“.
Tąja paslaptimi Ramybėje įslaptintų vizijų pakilumas atsiveria laikmečio tikrovės sąlyčiu su amžinaisiais tautos idealais, kurių spindesys įprasmintas dr. J. Basanavičiaus Aušroje paskleistomis idėjomis. Jų dvelksmas išplėtotas šiame paveiksleveriasi saulėtekio padange, kurios erdvėje – virš kalno, prie jo ir visoje aplinkoje pavaizduoti paukščiai suteikia ypatingo gyvybiškumo, o kartu jie bylojažinią, kurijo kūryboje įprasmintaLietuvos laisvės vizija.
Ramybė. M.K. Čiurlionis. 1904 m.
Vizija. Dailininkė Dalia Dokšaitė
Nerimas. Skulptorius Donatas Jankauskas
Paveikslo siužeto turinys tampa įžvalga į istoriją, kurioje erdvė artimu nuoširdumu susieta su idėjos dvasia,teikia energijos, skleidžiasi siužeto minčiųįtaigumu, kurį poetas Sigitas Geda apibūdino: „Čia Mano Aistrų okeanas ir įlanka Mano Ramybės“. Tai ypatinga ramybės ir nerimo harmonija, kuri menininkui iškylant į genijaus aukštumą įprasmintais laikmečio idėjų įvaizdžiais išraiškingai lydi visą jo kūrybą, yra tikrasis menininko kūrybos aristokratiškumas.
Čiurlionis, jo sutektų minčių gylis bei erdvė apreiškia tai, kas yra, ir dar kažką nepaprasto, didingo, tai kas glūdi tautos sieloje ir lūkesčiuose. Svarbu, jog meno kūrinys, palietęs žmogus sielą kaip jausmų židinys kursto vizijas, formuoja vaizdines būsenas, o kartu tvirtina Čiurlionio kūrybos gyvybiškumą. Tuo Ramybė žavi ir skamba, ką apmąstome pasiekto tikslo atgarsiu, kuriamų vaizdinių interpretacijomis.
***
Kartą regėtas Ramybės vaizdas prabyla atgarsiu. Praėjus šimtmečiui nuo Ramybės sukūrimo dailininkė Dalia Dokšaitė sukurtoje Vizijoje, artimu Rytų menui simboliais akcentuoja vaizdo gyvybiškumą, perėjimą į kitą prasmės lygmenį, kuris sukelia srautą vizijų. Nors pagrindinė Čiurlionio Ramybės tema lieka ta pati, betsimboliškas perėjimas į kitą prasmės lygmenį gamtos įvaizdžiu praplečia ramybės ir šviesos turinį ir kita pasaulio vizijų pajauta.
Vaizdo aktualija –Ant kalno įkomponuota karūna įprasmina genijaus įžvelgtų tautos lūkesčių idėjų pergalę, o kartu yra Čiurlionio karaliaus įvaizdžio temos plėtotė, nuo pat jo tapybinio kelio pradžios iki karaliaus „Rex" išaukštinimo, atveria tautos pakilumą laisvei, nepriklausomoje valstybėje. 1990 metais spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba įtvirtino „Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną“ valstybine švente.
***
Šiaulių dailės galerijos rengiamo meninių akcentų plenere „(Ne)atrasti Šiauliai“ vilnietis skulptorius Donatas Jankauskas Šiaulių ežere pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“ sukūrė netradicinį skulptūros meninį akcentą, kurį pavadino „Nerimu“.
Tai Lietuvoje unikalus meninis sprendimas. Skulptūra paįvairina Šiaulių ežero ir pakrančių aplinką, kas kartą dangaus atspindžiu raibuliuojančiame vandenyje atrodo kitaip, įgauna naujų prasmių, nuotaikos.Kitu planu galime suprasti istorijoje atsiveriantį dviejų baltiškų tautų bendrą būvį. Tai vėlgi neatsiejama nuo Šiaulių (Saulės) mūšio atgarsio rugsėjo 22-osios pajautimo Baltų vienybės dienoje.
Kitas prasminis Ramybės akcentas Saulė, kaip istorinis nutikimas tampa apeiga, kuri kūrybinės vaizduotėserdvėje kelia emocijas. Čiurlionis rašė: „Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse“. Šiuo požiūriu Ramybė ir Nerimas teikia istoriosofinį suvokimą, byloja meno ir laikmečio tikrovės sąsają. Svarbiausia, jog meninės minties ir vaizdo sąskambis atliepia tautos pasaulėvaizdį, vidinės ramybės ir nerimo intelekto įtampą laisvės prasmės įtaigai.
Atgal
.jpg)
