VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

12.07. Jo balsas ir darbai išliko ir skamba Arturo Flikaičio 85-osioms gimimo metinėms

Antanas Andrijonas

Šių metų rudenį Šakių krašte, Kudirkos Naumiestyje, paminėtos Laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, disidento, Vilniaus zanavykų bendrijos valdybos nario Arturo Flikaičio (1933–2016) 85-osios gimimo metinės. Tą dieną aplankytos miesto kapinės, padėtos gėlės ant dr. Vinco Kudirkos kapo, ant A. Flikaičio tėvų kapų. Gėlės padėtos Kudirkos Naumiestyje prie Vinco Kudirkos ir žuvusių partizanų atminimo paminklų.

Į renginį iš Vilniaus į Kudirkos Naumiestį atvyko Lietuvos politinių kalinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos delegacijos, Vilniaus zanavykų bendrijos valdybos nariai Zenonas Grigošaitis, prof. Juozas Mureika, Albinas Vaičiūnas. Minėjime dalyvavo A. Flikaičio sesuo naumiestietė Birutė. Dr. Vinco Kudirkos muziejuje susirinkusieji aplankė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirtą ekspoziciją, muziejaus salėje įvyko A. Flikaičio 85-ųjų gimimo metinių minėjimas. Kalbėjo draugai, bičiuliai, bendražygiai: A. Flikaičio mokyklos laikų draugas naumiestietis Romas Treideris, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys Algimantas Urbštas, žurnalistas A. Andrijonas, kadenciją baigusi Šakių savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, Šiaulių pedagoginio instituto prof. Giedrė Čepaitienė, A. Flikaičio žmona Gražina Flikaitienė.

Vilniaus zanavykų bendrijoje

A.Flikaitis gimė 1933 m. rugsėjo 18 d. Kudirkos Naumiestyje. Jis buvo išties daugiabriaunė asmenybė. Pasigilinus į jo darbus ir veiklas neabejotina, kad A. Flikaitis buvo ir kultūros žmogus. Jo, kaip kultūros žmogaus, brydė ypač ryški darbuose Šakių kraštui.

Apie A. Flikaičio kultūrinio darbo pėdsakus rašyta spaudoje: rašinyje „Gyvena švelnia poezija, kurios likimas skyrė nedaug“ („Valsčius“, 2008), „Žmogus, kuris gyveno mūsų krašto politika ir kultūra“ („Laikraštis valsčius“, 2018). Bene labiausiai šios veiklos faktai išryškėja knygoje „Pramintais gimtinės takais“ (2009), kuri skirta Vilniaus zanavykų bendrijos 20-mečiui.

Laisvės kovų dalyvis, politinis kalinys Arturas Flikaitis

Prie A. Flikaičio tėvų Arturo (1901–1955) ir Marcelės (1908–1973) Flikaičių kapo žmona Gražina Flikaitienė ir politinis kalinys Algimantas Urbštas

Jau šios knygos viršelio nuotraukos centre – Arturas ir Gražina Flikaičiai, Sutkų bendruomenės seniūnė Aldona Dailidienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorius Kęstutis Dumčius, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas. Ši nuotrauka primena Sutkus, kai ten buvo minimos partizano Aleksandro Grybino-Fausto (1920–1949) žūties metinės. Iš ten didelis būrys to renginio dalyvių vyko prie Lukšių, kur Pelenių kaimo kapinaitėse palaidoti senieji Zyplių dvaro šeimininkai ir pokario metų partizanai. A. Flikaitis tuo metu buvo Organizacinio komiteto komunizmo nusikaltimams tirti pirmininko pavaduotojas.

Pastaraisiais dešimtmečiais didžioji kultūrinių darbų dalis, kurioje aktyviai sukosi A. Flikaitis, buvo veikla Vilniaus zanavykų klube (vėliau – bendrija). Šis klubas įkurtas 1989 m. sausio 13 d., kai Vilniuje gyvenantys kraštiečiai susirinko į Menininkų rūmų Baltąją salę (dabar tuose rūmuose LR prezidentūra). Ten vyko klubo steigiamasis susirinkimas. Jame dalyvavo didelis būrys naumiestiečių, tarp jų – ir A. Flikaitis. Jis tuo metu dirbo Termoizoliacijos instituto vyriausiuoju energetiku (28 m. tas pareigas ėjo), jau buvo šio instituto Sąjūdžio tarybos pirmininkas. Po metų, 1990-aisiais, įsijungė į Lietuvos politinių kalinių sąjungos veiklą, jį nuolat rinko tarybos ir prezidiumo nariu. A. Flikaitis užsiėmė labai aktyvia politine veikla, kuriai atidavė visą save ir visą likusį gyvenimą.

Tačiau tuo laikotarpiu sukurtas Vilniaus zanavykų klubas, taip pat tapo jo antraisiais namais. Sunku buvo įsivaizduoti, kad posėdžiuose ar renginiuose jis nedalyvautų. Nuo 1989-ųjų vilniečiai organizuotai dalyvaudavo rajone rengiamose Kalbos šventėse, miestelių ir kaimų sueigose, žymių žmonių pagerbimuose Vilniuje ir gimtajame rajone. Į tas šventes vykdavo samdytais autobusais ir nuosavais automobiliais. Smagiau būdavo važiuoti autobusais, nes į juos susėsdavo gausus būrys kraštiečių, su kuriais pakeliui į Šakius vyko malonūs pokalbiai. Dažnai važiuodavo Seimo transporto priemonėmis. A. Flikaitis būdavo šių kelionių organizatorius ir tvarkdarys – tada būdavo garantuota, kad tikrai visi pageidaujantys iškeliaus ir visur suspės laiku.

Gimtinės takais

Taip važiuota ir 1991-ųjų vasario 15-ąją į Sintautus minėti poeto Prano Vaičaičio gimimo 115-ąsias metines. Taip 1992-ųjų gegužę vykta į Gegužių kaimą prie Ilguvos, Kriūkų apylinkėse. Į kaimą, kurio vardą aptinkame 1793 m. žemėlapyje ir kurį lydi senus laikus menanti legenda apie Gegužėlę – sesę trijų brolių, išjojusių į karą. Jau šiais laikais sukurtoje dainoje skamba žodžiai:

 

Išvingiavo tarp girių Lukašius,

Ilgesy vėl mana Ilguva.

Gegužėlė ten raudanti matė

Brolius kylant į laisvės kovas.

 

A.Flikaitis jautriai priėmė mūsų krašto istorijos negandas, gerai jas žinojo, noriai tomis temomis diskutavo.

Taip vėl gegužę, 1993-iaisiais, skubėta į pirmąją Zanavykų dieną Šakiuose, kur kvietė rajono kultūros skyriaus vedėja Janina Martišienė. Kvietė žodžiais:„Čia užaugo mūsų vaikai, pražilo mūsų tėvai, darbų ir rūpesčių našta palenkė mūsų pečius, raukšlele išvagojo mūsų veidus. O gimtinė tokia pat jauna ir skaidri savo motiniškomis rankomis, nematomais, bet širdimi juntamais ryšiais glaudžia mus, jungia į vieną didelę šeimą, kur kiekvienas labai labai reikalingas, kur kiekvieno atvira siela laukiama. Sveiki sugrįžę namo, į Zanavykų dieną – į mūsų visų gražią ir jaukią šventę!“

Jau 1997 m. gegužės 24 d. Zanavykų diena buvo surengta Rumšiškėse, atidaryta Zanavykijos tautodailininkų darbų paroda, koncertavo Zanavykijos saviveiklininkai. 1999 m. liepos pradžioje Šakiai minėjo 400 metų jubiliejų. Bene tris dienas vyko šventė. Liepos 3 d. į Šakių kultūros namų salę sugužėjo šiam jubiliejui skirtos mokslinės konferencijos dalyviai. Tarp kitų garbių pranešėjų pranešimą skaitė Pasipriešinimų okupaciniams režimams reikalų komisijos pirmininkas A. Flikaitis. Jo tema – „Partizanų kovos ir žmonių netektys Šakių apskrityje 1940–1953 metais: žmonių areštai ir trėmimai pirmaisiais bolševikų okupacijos metais, pokario tremtys, žmonių persekiojimas, partizanų veikla, žymesnieji partizanų vadai, pagrindinės jaunimo organizacijos, jų likvidavimas“. Tame pačiame renginyje buvo paminėtas Vilniaus zanavykų bendrijos 10-metis. Su kitais bendrijos valdybos nariais A. Flikaitis minėjime priėmė šakiečių sveikinimus ir dovanas.

Per Vilniaus zanavykų bendrijos veiklos dešimtmečius daug buvo tų „važiuota“, „vykta“, „skubėta“. Nelengva būtų visus ir suskaičiuoti. Jie mums svarbūs ir todėl išlieka. O išlieka galbūt todėl, kad tų, su kuriais buvome vis mažiau lieka.

A.Flikaitis mėgo dainuoti. Tai darė labai jautriai, su ypatinga prigimtine meile ir lyrišku atsidavimu. Ypatingai jis dainavo ir kraštiečio iš Plokščių poeto Prano Gudaičio „Neišeik“. A. Flikaitis puikiai skaitė poeziją – Antano Miškinio, Kazio Inčiūros, Jono Graičiūno… Vakarai su juo įgydavo ypatingą vertę ir prasmę. Tai visi prisimena.

Renginio dalyviai iš Vilniaus prie dr. Vinco Kudirkos paminklo Kudirkos Naumiestyje

2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje pristatyta iš Šakių krašto kilusių poetų kūrybos kompaktinė plokštelė „Po tėviškės dangum“. Ši plokštelė išleista Vilniaus zanavykų bendrijos ir zanavykės Gražinos Gerulaitytės-Flikaitienės iniciatyva. Kompaktinėje plokštelėje įrašyti Šakių krašto poetų eilėraščiai, kuriuos skaito patys poetai ir kraštiečiai poezijos mylėtojai: poetai Antanas Andrijonas, Jonas Jurevičius, politinis kalinys Arturas Flikaitis (1933–2016), skaitovė-renginių vedėja Irena Plaušinaitytė, kalbininkas Arvydas Vidžiūnas. A. Flikaitis įgarsino Gintauto Iešmanto (1930–2016) „Iš trioletų“, Kazio Inčiūros „Arturui“, Prano Gudaičio-Eugenijaus Gruodžio liaudies daina tapusį eilėraštį „Neišeik“.

A. Flikaitis mirė 2016 m. lapkričio 15 d., tačiau jo balsas liko skambėti...

Atgal