VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

01.04. DVIEJŲ DEŠIMTMEČIŲ LIETUVOS MOTERŲ LYGOS VEIKLA PANEVĖŽYJE 1998 –2018

Liudvika Knizikevičienė

        Patarus Lietuvos moterų lygos pirmininkei prof. Onai Voverienei, tos organizacijos Panevėžio skyrius pradėjo burtis 1997 m. rudenį, o Panevėžio savivaldybėje užsiregistravo 1998 m. kovo 17 d.  Organizacijoje buvo i8 narių, šiuo metu – 16. Pirmininke išrinkta Liudvika Knizikevičienė, sekretore Vita Budreikaitė, iždininke Aldona Juškauskienė. Per visą skyriaus veiklos laikotarpį pirmininkė išliko ta pati, sekretore tapo Irena Gražina Radėnaitė, iždininke – Daiva Mulevičienė. 

           Panevėžio moterų lygos pagrindinė darbo kryptis  - šviečiamoji kultūrinė.  Veiklos pradžioje skyriaus narių pageidavimu buvo organizuojami susitikimai su įdomiais žmonėmis – viena seniausių miesto kanklininkių Regina Daniūniene,  Šventojoje Žemėje pabuvojusiu gydytoju Petru Knizikevičiumi ir kitais. Tačiau, plėtojantis ryšiams su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, kaip Panevėžio kraštiečių klubu “Tėviškė”, Panevėžio bendruomene “Senamiestietis”, “Žiemgalos draugijos Panevėžio skyrium, Panevėžio Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvai pagražinti draugija pradėti organizuoti platesnio masto renginiai miesto visuomenei. Tradiciniais tapo Panevėžio moterų lygos organizuojami Advento vakarai kartu su Pedagogų švietimo centru, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka, gimnazijomis ir vidurinėmis mokyklomis, Vaikų  muzikos mokykla. Noriai ruošiant renginius prisidėjo Panevėžio popamokinės veiklos dramos studija, J. Miltinio dramos teatro aktoriai, dainininko Sigito Stankūno ir poetės Lidijos Stankūnienės “Menų namai”. 

Po konferencijos „G. Petkevičaitei-Bitei 140“. Pirmoje eilėje iš kairės: vicemerė Liudvika Trasikytė, prof. Ona Voverienė, Lionė Lapinskienė. 2001 m. 

   Minėjime „Karkų šeimos indėlis į Panevėžio kultūrinį gyvenimą“. Artimiausioje eilėje iš dešinės: L. Knizikevičienė, aktorė Eugenija Šulgaitė-Karkienė, Birutė Lapinskienė. 2000 m.    

Lietuvos moterų suvažiavime Kaune. Iš dešinės: L. Lapinskienė, O. Voverienė, ketvirta L. Knizikevičienė, šešya V. Daujotytė, aštunta V. Tamulevičienė. 2007 m.  

   Konferencija „V. Kudirkai 150“ pradedama Tautine giesme. Iš dešinės trečia prof Ona Voverienė, ketvirta prof.  Regina Koženiauskienė, penktas Juozas Brazauskas, Vedančioji L. Knizikevičienė. 2008 m.  

Buvęs G. Petkevičaitės Bitės namas – muziejus Panevėžyje Šv. Zitos g. 18. 2013 m  

Panevėžio moterų lygos iniciatyva mieste buvo organizuotos konferencijos: “Švietimo reforma: deklaracijos ir realybė”, dalyvaujant svečiams pranešėjams iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių (1999); “Kunigo Alfonso Sabaliausko-Žalios Rūtos darbų svarba ir aktualumas šiandien. Panevėžys, Melaišiai, Stumbriškis” (2000); “Gabrielei Petkevičaitei-Bitei -  140 metų “ (2001);  “Pedagogei mokslininkei Onai Maksimaitienei – 100 metų“ (2001); „Panevėžys amžių sandūroje“ (2002); “Dingusios miesto dvasios beieškant (dar kartą apie Panevėžio universitetą su humanitariniu fakultetu)” (2003); “Dainuok, širdie, gyvenimą – Salomėjai Nėriai – 110 metų“ (2004); “Pedagogei, pirmosios Lietuvoje lietuviškos gimnazijos pirmajai direktorei Marijai Giedraitienei – 115 metų” (2005); “Panevėžio pedagogei, visuomenės veikėjai, pirmojo Lietuvoje prancūzų kalbos vadovėlio autorei Sofijai Žemaitienei – 130 metų“ (2005); “Rašytojai, pedagogei, visuomenės veikėjai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei – 145 metai” (2006); “Mokytojai patriotei Elenai Gabulaitei – 90 metų“ (2006); “Rašytojui , pedagogui Motiejui Lukšiui – 100” (2007); “Prisiminkime užmirštąjį kraštietį humanitarą, pedagogą ir valstybės veikėją Kazimierą Masiliūną“ (2008); “Vincui Kudirkai  - 150 metų“, dalyvaujant profesorėms Reginai Koženiauskienei ir Onai Voverienei  (2008); “Panevėžio pedagoguI, rašytojui ir visuomenininkui Matui Grigoniui – 120 metų“ (2009); “Tautotyros sąjūdis Panevėžio krašte XX a. pirmoje pusėje” (2010); “Bajorai Kerbedžiai ir Panevėžys”, skirta kraštiečio, įžymaus inžinieriaus tiltų statytojo Stanislovo Kerbedžio 200 m. sukakčiai, dalyvaujant VGTU docentui Algimantui Nakui (2010); “Savanoriui, švietimo viceministrui ir tremtiniui Kazimierui Masiliūnui – 110 metū“ (2012); “Atkurkime G. Petkevičaitės Bitės memorialinį muziejų Panevėžyje” (2016).   

              Be konferencijų, ruošta ir nemažai minėjimų bei kitų renginių: adventinė popietė „Kalėdų senelio pirmtakas – Šv. Mikalojus“ ( 1999); Karkų šeimos indėlis į Panevėžio kultūrinį gyvenimą“ (2000); “Uždekime žvakę širdy“ (2001); “Atvelykio renginys su Raudonojo Kryžiaus globotiniais” (2002); “Šviesa atsklinda iš toli“, renginys, skirtas Lietuvių katalikų mokslo akademijos 80-ųjų metinių paminėjimui (2002); “Juozui Stanikūnui-Žemės Dulkei  - 115 metų“ (2003); “Tu sustok, pakalbėk su žole”…Susitikimas su Kinijos socialinių mokslų akademijos profesore, religijotyrininke Huang Ling Yu (2004); renginys Panevėžio moksleiviams „Tautiškumo ugdymas – susitikimas su buvusia mokyklos auklėtine poete Ramute Skučaite“ (2006); vakaras, skirtas aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės  110-osioms gimimo metinėms (2007); minėjimas „Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriui 10 metų“ (2008); “Inžinieriui, tautodailininkui Antanui Gabrėnui 100 metų“ (2009); “Po Juozo Zikaro atlantų skliautais“, paminint skulptoriaus Juozo Zikaro 130-ąsias gimimo metines  (2011); minėjimas “Prisimenant šviesią Panevėžio Barisų šeimą” (2013).  

              Panevėžio skyriaus narės  nuo 1998 m. dalyvavoLML rengtose konferencijose Vilniuje, Trakuose, Palangoje. Tose konferencijose skaitė pranešimus Lionė Lapinskienė, Liudvika Knizikevičienė, Dainora Urbonienė, Jūratė Šaumanienė, Vitalija Vasiliauskaitė. Dalyvauta 2007 m. III  Lietuvos moterų suvažiavime Kaune, profesorės Onos Voverienės 70 m. minėjime Mokslų akademijoje Vilniuje (2008).  

           Artėjant Panevėžio m. 500 m. jubiliejui, kartu su Pedagogų švietimo centru, Panevėžio kraštiečių klubu „Tėviškė“, Vilniaus panevėžiečių klubu „Nevėžis“ penkis metus buvo organizuojami mokinių rašinių ir piešinių konkursai gimtojo miesto pažinimo tematika: „Aš – panevėžietis“ (1999);  “Ką man reiškia Respublikos gatvė?“ (2000); “Ką man sako Panevėžio Senamiestis?” (2001); “Pažintis su įdomiais Panevėžio m. žmonėmis, ekslibrisai jiems” (2002); “Mano dovana gimtajam miestui” ( 2003). Buvo surengtos tų darbų parodos Panevėžio miesto viešojoje bibliotekoje „Šaltinėlis“. Už geriausius rašinius ir piešinius buvo apdovanoti autoriai mokiniai ir jų vadovai mokytojai. 

            Organizuotos naujų knygų sutiktuvės: Inos Dagytės „Loreta Asanavičiūtė. Veiksmas ir atmintis“ Vytauto Žemkalnio gimnazijoje (2000); Eglės Garbenčiūtės poezijos knyga “Angelai bunda tyliai” Pedagogų švietimo centre (2001); Onos Kuorienės “Narkomanija, alkoholizmas ir kitos priklausomybės – bėgimas nuo gyvenimo” Muzikos mokykloje (2002); Lionės Lapinskienės “Simbolinių reikšmių žodynas” Juozo Masiulio knygyne (2002); Viliaus Bražėno „Po dvylika vėliavų tarp tironijos ir laisvės“ galerijoje „ II-asis aukštas“ (2006); Motiejaus Lukšio „Duobėti vieškeliai“ ten pat (2007); Kazio Paulausko “Ištikimybė s“  G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (2007); Eglės Lukėnaitės-Griciuvienės sudarytos knygos “Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima” Panevėžio kraštotyros muziejuje (2010); Giedrės Čepaitienės Ir Lionės Lapinskienės sudarytos knygos “Prisiminimai apie Joną Jablonskį” (2011); profesorės Onos Voverienės “Tautotyros etiudai” (2012); Vidos Beinartienės „Romų kalba“ (2012); Kamalos Abdula “Stebukladarių slėnis” , vertėja Lionė Lapinskienė (2013);  Anastazijos Sučylienės poezijos knygos “Atminties ravėjimas” (2014). Danutės Montvilaitės prisiminimų knygos “Prie ešerėlio” Smėlynės bibliotekoje (2015), Onos Voverienės knygos “Dalia Grybauskaitė – tautos Prezidentė” (2016),  Nuo 2011 m.  knygų sutiktuvės dažniausiai vyko  Gabrielės Petkevičaitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje. Renginiai sulaukdavo didelio panevėžiečių susidomėjimo.  

           Panevėžio moterų lygos narės, vadovaujamos mokytojos Lionės Lapinskienės aplankė žymesnes bažnyčias , dvarus, rašytojų gimtines.  Visuomenei perskaitė daug paskaitų , daugiausia Motinystės mokykloje būsimoms mamoms ir tėveliams bei KTU Panevėžio instituto vadybos mokymo centre apie mokymosi reikšmę žmogaus gyvenime,  rašė straipsnius į vietinę ir respublikinę spaudą apie organizuojamus renginius, įžymius Panevėžio krašto žmones, ypač daug straipsnių parašė Aldona Juškauskienė. Skaitė pranešimus, rašė  į vietinę ir respublikinę spaudą, teikė kraštotyrinę medžiagą rašant kitiems bei aktyviai dalyvavo  konferencijose Vitalija Vasiliauskaitė, Aušra Frankienė,  Dainora Urbonienė, Lendrūna Pocienė, Irena Gražina Radėnaitė, Salomėja Masiliūnienė, Bronė Slapšienė ir kitos.

 Lionė Lapinskienė ir Liudvika Knizikevičienė dalyvavo skaitydamos pranešimus VGTU mokslo istorikų konferencijose „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. Lionė Lapinskienė autorė  knygos „Simbolinių reikšmių žodynas“ (2002), sudarytoja knygų „Prisiminimai apie Joną Jablonskį“ (2011), ir ypač stambaus dviejų tomų leidinio “Seirijų praeitis ir dabartis“ (2013 – 2014). Ji daugelio knygų redaktorė, vertėja, per šimto mokslinių metodinių straipsnių autorė. Lionei Lapinskienei 2006 m.  buvo suteiktas tų metų nusipelniusios panevėžietės mokslo ir švietimo srityje vardas ir premija, o 2009 m. už Lietuvos ir jos vardo garsinimą pasaulyje kelių knygų ir mokymo priemonių autorė Lionė lapinskiene apdovanota Gedimino ordinu. Liudvika Knizikevičienė  knygos “Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m. bendraautorė (2003), sudarytoja knygos “Pirmųjų Panevėžio bažnyčių ir Senamiesčio gatvės istorija” , skirtos pirmosios Panevėžio bažnyčios pastatymo 500 m. sukakčiai, už kurią popiežius Benediktas XVI suteikė Ypatingą Apaštališką Palaiminimą ir atsiuntė raštą.  Be to, L. Knizikevičienė yra autorė knygos “Panevėžio medicinos istorija iki 1990 m.” (2010) ir sudarytoja knygų : “Panevėžys amžių sandūroje” (2002), “Jie gydė ir mokė” (2014), “Savanorio Juozo Bariso šeimos šviesa”( 2016), “Panevėžio medikai” (2018).  Už nuveiktus darbus medicinos  ir visuomeninės veiklos srityse Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2018 m. vasario 16 d. L. Knizikevičienę apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino riterio kryžium.  

Per  tuos metus už įvairius nuveiktus darbus ir kitoms organizacijos narėms buvo  padėkota raštais ar įvairiais miesto ir respublikos valdžios apdovanojimais. Lionė Lapinskienė,  Bronė Slapšienė buvo pripažintos Panevėžio Metų pilietėmis, Vitalijai Vasiliauskaitei, Lionei Lapinskienei, Liudvikai Knizikevičienei buvo įteikti G. Petkevičaitės-Bitės medaliai “Tarnaukite Lietuvai”. Mūsų narė fotomenininkė  Irena Giedraitienė ruošia daug parodų ir yra pelnius apdovanojimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

         Per visa mūsų veiklos laikotarpį  kreipėmės raštais į Panevėžio miesto savivaldybę,  Seimą ir kitas aukštas instancijas, daugiausia drauge su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, dėl įvairių mums rūpimų klausimų:  dėl G. Petkevičaitės-Bitės muziejaus Panevėžyje atgaivinimo, l Panevėžio aukštosios mokyklos su humanitariniu fakultetu įkūrimo,  Skaistakalnio parko ir poeto J. Čerkeso sodybos „Pragiedruliai“ likimo,  Krekenavos regioninio parko išsaugojimo, lietuvių kalbos vartojimo klausimų,  Panevėžio Dailės galerijos išsaugojimo,  Perkūno gatvės pavadinimo Panevėžyje išlikimo, užrašo ant partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo lentos patikslinimo,   Juozo Zikaro skulptūrinio projekto “Laisvė”, sukurto Panevėžiui, pastatymo Laisvės a. ,  senojo teatro pastato panaudojimo,  Panevėžio miesto viešų erdvių ir pastatų sutvarkymo.

        Į daugelį mūsų prašymų buvo atsižvelgta. Tačiau  jau nuo 2001 metų daug pastangų dėta, kad Panevėžyje, kaip didžiausiame Aukštaitijos regiono mieste, būtų įkurta aukštoji universitetinė mokykla su humanitariniu fakultetu, bet  deja, čia neveiklus buvo Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas.                                                                                                              Dar didelis mūsų, kaip sakoma, širdies skausmas, kad daug metų stengiamės ir nesiseka atgaivinti mūsų kraštietės, įžymios Lietuvos rašytojos, pedagogės, visuomenės veikėjos  Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejaus, buvusio Panevėžyje Šv. Zitos g. 18, kur rašytoja praleido kelioliką labai kūrybingų metų, iš kur iškeliavo į paskutinę kelionę Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse, viską, ką turėjo, palikusi Panevėžio miestui. Šiam uždaviniui – atkurti muziejų -  2006 m. vienuolika Panevėžio švietėjiškų kultūrinių organizacijų susibūrėme į asociaciją „Bitės namai“.  Ir skaudu, kad Tai didžiai nusipelniusiai mūsų tautos dukrai , Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos bendražygei, lietuvybės, Nepriklausomybės skatintojai ir knygnešių rėmėjai, gydžiusiai žmones medikei, pedagogei, nuėjusiai kelią nuo kaimo daraktorės, liaudies universiteto pradininkės iki gimnazijos dėstytojos, rašiusios vadovėlius ir kartu su Juozu Zikaru kūrusios gimnazisčių uniformas, rašytojai ir publicistei, lietuvių tautosakos rinkimo pradininkei,  Lietuvos moterų I suvažiavimo 1907 m. vienai iš organizatorių ir jam pirmininkavusiai, Lietuvos pirmojo Seimo narei, pirmojo žurnalo moterims  “Žibutė”įsteigėjai ir redaktorei, neturtingų gabių besimokančių jaunuolių šalpos fondo “Žiburėlis” organizatorei ir , apskritai, kam reikia visus šelpusiai ir palaikiusiai,  asmenybei, galima sakyti, praaugusiai savo laikmetį humanitarei, kurios mintys aktualios ir  šiandien  - po 100 metų, mes neįstengiame atgaivinti jau buvusio ir 25 m. veikusio muziejaus, kuriame būtų vykdomos pilietinio, patriotinio, meninio, etinio ir kitos ugdymo programos pagal labai įvairiapusę ir dvasiškai turtingą Bitės veiklą.  Minint 150 m. nuo G. Petkevičaitės-Bitės gimimo, Seimas Įsteigė jos vardo medalį “Tarnaukite Lietuvai” ir į Panevėžį atvykusieji ir medaliu apdovanojami žmonės nustemba, kad nėra muziejaus, kur gautųi platesnę informaciją apie rašytojos asmenybę. Kiekvienas Meras eidamas į rinkimus Panevėžio visuomenei žada atkurti šiuolaikinį edukacinį rašytojos muziejų, o išrinkti kažkodėl to nedaro ir dėl kokių tai priežasčių nesiima tam reikalingų žingsnių.                                                                                                                                                                                               Ir čia dar lieka Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus ir visos Lietuvos moterų lygos bei visų kultūringų Panevėžio žmonių didelis rūpestis.  Mes tikime, kad, pagaliau, pamatysime mūsų Savivaldybėje žmones, neabejingus mūsų miesto kultūros istorijai, mūsų krašto įžymiausiems,  šalį garsinusiems žmonėms ir turėsime galimybę su jais supažindinti visuomenę, jais pasididžiuoti. Tas ypač svarbu dabartiniame mūsų mieste.

        

 

NUOTRAUKŲ  APRAŠAI ( LA)

Portretinėje autorė:  Liudvika Knizikevičienė 

 

n/kniz - Po konferencijos „G. Petkevičaitei-Bitei 140“. Pirmoje eilėje iš kairės: vicemerė Liudvika Trasikytė, prof. Ona Voverienė, Lionė Lapinskienė. 2001 m. 

n/kniz1 - Minėjime „Karkų šeimos indėlis į Panevėžio kultūrinį gyvenimą“. Artimiausioje eilėje iš dešinės: L. Knizikevičienė, aktorė Eugenija Šulgaitė-Karkienė, Birutė Lapinskienė. 2000 m. 

n/kniz2 - Lietuvos moterų suvažiavime Kaune. Iš dešinės: L. Lapinskienė, O. Voverienė, ketvirta L. Knizikevičienė, šešya V. Daujotytė, aštunta V. Tamulevičienė. 2007 m. 

n/kniz3 - onferencija „V. Kudirkai 150“ pradedama Tautine giesme. Iš dešinės trečia prof Ona Voverienė, ketvirta prof.  Regina Koženiauskienė, penktas Juozas Brazauskas, Vedančioji L. Knizikevičienė. 2008 m. 

n/kniz4 - Buvęs G. Petkevičaitės Bitės namas – muziejus Panevėžyje Šv. Zitos g. 18. 2013 m.

Atgal