VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

01.18. Vilniaus zanavykai: 30 metų darbų Šakių kraštui

Antanas Andrijonas

 

Štai ir trisdešimt metų veiklos sukaktis. O buvo 1989-ųjų sausio 13-oji. Pati pradžia. Tos dienos vakarą į Vilniaus meno darbuotojų rūmuose (dabar – LR Prezidentūra) susirinko per 600 sostinėje gyvenusių šakinių, kurie įkūrė Vilniaus zanavykų klubą (vėliau jį pavadino bendrija). Jo valdyba (steigiamajame susirinkime išrinkta iš 17 narių) pirmininku išsirinko Albiną Vaičiūną, kuris tuo metu dirbo Vilniaus jungtinio knygyno direktoriaus pavaduotoju (dabartinėje Vilniaus g.). Į pirmuosius posėdžius valdyba rinkdavosi pas A. Vaičiūną darbovietėje, „Vagos“ leidykloje pas direktorių Juozą Stepšį, Vilniaus centriniame knygyne (Gedimino pr.), Enciklopedijų leidykloje pas Antaniną Pastarnokienę (Algirdo g. 31). Posėdžiuose nuolat buvo kalbama apie Šakių krašto kultūrinį, ekonominį, socialinį gyvenimą. Ir apie leidybą: kokių leidinių reikėtų pirmiausia, kaip bendradarbiauti su rajono ir visos Lietuvos spauda. Platesnė tų darbų raida pateikta bendrijos 20-mečiui skirtoje knygoje „Pramintais gimtinės takais“ (2009 m.), informaciniame leidinėlyje bendrijos 25-mečiui „Mintys ir darbai Šakių kraštui“ ( 2014 m.).

Vilniaus zanavykų bendrijos garbės pirmininko regalijos įteikiamos Albinui Vaičiūnui. Iš kairės – šiandieninis bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaičiūnas, iš dešinės – Arvydas Vidžiūnas, renginio vedėjas, 2014 m.

Kai 2014 metais bendrija Vilniaus mokytojų namų salėje minėjo 25-erių metų sukaktį, A. Vaičiūnui suteiktas garbės pirmininko vardas, valdyba jam įteikė tai patvirtinančias regalijas. Albinas bendrijai vadovavo 23 metus, 2018-ųjų liepą jam sukako 85-eri.

Vilniaus zanyvų bendrijos pirmininko vairą dar 2012 metais iš A. Vaičiūno perėmė Kęstutis Vaičiūnas (giminystės ryšiais jie nesusiję). Naujasis pirmininkas K. Vaičiūnas ėmėsi pertvarkos: bendrija perregistruota kaip asociacija, atnaujinti įstatai, įgytas paramos gavėjo statusas, išrinkta nauja bendrijos valdyba (jau ne iš 17, o iš 11 narių). 2015 m. sukurta bendrijos svetainė – www.vilniauszanavykai.lt

Vilniaus zanavykai sostinės mokytojų namuose mini 25-metį, 2014 m.

Metais išbandytos tradicijos buvo tęsiamos – vyko kasmetinės Kalbos ir literatūros dienos rajone, iškilių krašto žmonių paminėjimai, keliauta į įvairius renginius Šakių rajone, rengtasi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui.

Renginiai valstybės veikėjui Stasiui Šilingui

2015 m. lapkričio 22 d. (sekmadienį) Vilniuje vyko renginiai, skirti politikos ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo 130-osioms gimimo metinėms paminėti. Iškilaus Lietuvos valstybės vyro pagerbimas prasidėjo šventomis Mišiomis Vilniaus Žvėryno rajone esančioje Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje, į kurią susirinko politikos ir visuomenės atstovai, S. Šilingo šeimos nariai, Vilniaus ir Žvėryno parapijos žmonės, Vilniaus zanavykų bendrijos bendruomeniečiai. Į bažnyčią atvyko Maltos ordino atstovai, kurie šv. Mišių metu paskelbė apie prasidedančią kalėdinę labdaros akciją. Per šv. Mišias taip pat kalbėjo Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaičiūnas.

Tą dieną S. Moniuškos gatvelėje Žvėryne prie namo Nr. 35 (tame medinio dviejų aukštų namo antrajame aukšte 1912–1915 m. gyveno S. Šilingo šeima) įvyko iškilminga atminimo lentos S. Šilingui atidengimo ceremonija. Atminimo lentą atidengė S. Šilingo vaikaičiai Saulius Augustinas Kubilius (atvyko iš Vatikano) ir Linas Stasys Kubilius (atvyko iš Australijos). Atminimo lentoje su S. Šilingo bareljefu iškalti žodžiai: „Šiame name 1912–1915 metais gyveno Lietuvos valstybės Tarybos pirmininkas, Seimo ir Vyriausybės narys, žurnalo „Aušrinė“ leidėjas Stasys Šilingas 1885–1962“.

Renginiai S. Šilingui paminėti lapkričio 13–26 dienomis vyko Vilniaus mokytojų namuose, Lietuvos mokslų akademijoje, Kaune, Kelmėje, Ilguvoje, Šakiuose.

Kryžiai ant Rūdšilio kalvelių

2016 m. gegužės 21 d. Šakių rajone vyko Kariuomenės ir visuomenės dienos minėjimas. Tą dieną Lekėčių miestelyje, Rūdšilio miške ir Valkų kalvose buvo pagerbti Nepriklausomybės kovose dalyvavę Lekėčių valsčiaus savanoriai, žuvę partizanai ir Lietuvos kariai. Ant vienos Rūdšilio girios kalvelės stovi keletas kryžių, restauruotas buvęs partizanų bunkeris, tarp pušų ant grandinių svyruoja Vyties Kryžius. Prieš 65-erius metus, gegužės 21 d., ten žuvo partizanai Julijonas Būtėnas ir Petras Jurkšaitis. Šalia tos vietos, Rūdšilio palaukėje, prisiglaudusios prie girios stovi kelios sodybos. Viena jų – brolių Aleknavičių tėviškė. Dabar Panevėžyje gyvenantis Vincentas Aleknavičius (Panevėžio zanavykų bendrijos pirmininkas) ant partizanų kryžių kalvos papasakojo apie tą tragišką 1951 m. gegužės 21-ąją. Tos dienos rytą, būdamas paauglys, jis ėjo į Lekėčių mokyklą laikyti egzaminų. Kai grįžo atgal, Rūdšilio pakraštyje išgirdo šūvius, matė kareivius, kurie kilnojo miško eglaites, žemę badė šompalais – ieškojo partizanų bunkerių. Matė suvyniotus į skudurus ir išnešamus kruvinus partizanų kūnus… Minint Kariuomenės ir visuomenės dieną veikė K. Vaičiūno parengta mobilioji paroda apie Šakių krašto partizanus. Ši paroda 1916-aisiais jau buvo eksponuota Šakiuose, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje ir kitur.

Skamba Šakių krašto poetų balsai

2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje pristatyta iš Šakių krašto kilusių poetų kūrybos kompaktinė plokštelė „Po tėviškės dangum“. Kompaktinėje plokštelėje įrašyti Šakių krašto poetų eilėraščiai, kuriuos skaito patys poetai ir kraštiečiai poezijos mylėtojai: poetai Antanas Andrijonas, Jonas Jurevičius, politinis kalinys Arturas Flikaitis (1933–2016), skaitovė-renginių vedėja Irena Plaušinaitytė, kalbininkas Arvydas Vidžiūnas.

Plokštelėje skamba Janinos Marcinkevičienės „Pavasariška“, „Lyg iš dienoraščių puslapių“, Genovaitės Neverauskaitės-Plaušinaitienės „Nesvarbu“, „Joninių naktis“, „Vilniui“, „O buvo vyšnių sodas“, Prano Lemberto „Tau, sesute, puikios gėlės“, Prano Pusdešrio „Daina apie tėviškės arimų žvirblį“, Janinos Martišienės „Gimtinei“, „Pirmoji meilė“, Gražinos Tulauskaitės „Grįžkit“, „Kai jauna buvai“, „Kortos kliedi“, „Per pusnynus“, „Taip greit“, „Tėviškei“, „Vasaros saulė“. Prano Vaičaičio „Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti…“, Albino Bernoto „Nusiimk kepurę“, „Senųjų Urvinių paukščiai“, „Prijaukinimas“, Gintauto Iešmanto „Iš trioletų“, Kazio Inčiūros „Arturui“, Prano Gudaičio-Eugenijaus Gruodžio liaudies daina tapęs eilėraštis „Neišeik“.

Pasaulio zanavykų sambūris „Apkabink savo kraštą“

2018-ųjų birželio pabaigoje (degant Joninių laužams) Šakiai šventė didįjį pasaulio zanavykų susibūrimą „Apkabink savo kraštą“, o šnekėdamiesi kraštiečiai šypsojosi ir sakė – „sugrįžkiva ir apsikabykiva“. Ir tūkstančiais grįžo į Šakius, kad apsikabintų.

Atidengiant paminklą signatarui Jonui Vailokaičiui (skulptorius kraštietis Kęstutis Dovydaitis) Piktžirnių kaime (Sintautų sen.) Vilniaus zanavykai kartu su Kauno ir Panevėžio zanavykų bendrijomis šiai įamžinimo vietai padovanojo vėliavą su stovu.

Paminklo signatarams prie Šakių rajono savivaldybės atidengimo metu Vilniaus zanavykai pirmą kartą stovėjo su savo bendrijos vėliava, su ja dalyvavo šventinėje eisenoje miesto gatvėmis, pasirodė renginiuose „Varpo“ mokyklos stadione.

Vilniaus zanavykai pasaulio zanavykų sambūrio „Apkabink savo kraštą“ eisenoje Šakiuose, 2018 m.

Tarp svarbių šių dienų darbų – Vilniaus zanavyko Romo Treiderio paroda „Tautiškos giesmės kelias į tautą“. Šią parodą Vilniaus zanavykai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus išlydėjo į plačią Lietuvą – ji keliauja į savivaldybes, bibliotekas, kultūros centrus, mokyklas.

Vilniaus zanavykai darbus Šakių kraštui tęsia, meilės Šakiams gija nesibaigia…

 

Atgal