VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

03.29. Skautui Ričardui Simonaičiui - 80!

„Valdovų rūmai” tunto vadą skautininką Ričardą Simonaitį, sulaukusį gražaus 80 metų jubiliejaus, kalbina Lietuvos Skautų Sąjungos skautininkė, „Valdovų rūmai” tunto vyresnioji sesė Rima Jankūnienė

Šiais metais švenčiate du jubiliejus – savo 80-metį ir skautų tunto „Valdovų rūmai” 20-ties metų jubiliejų. Kaip kilo mintis įkurti šį tuntą?

Iki to, ką turime šiandien, praėjome keletą etapų: pirmiausia buvo draugovės „Žalgirio aidai” įkūrimas, vėliau „Gedimino“, kuriai vadovavo mokytoja Vida Jacevičienė, „Vytauto Didžiojo”, vadovaujama Leonardos Misevič, žemaičių bajoro „Kazimiero Simonavičiaus“ draugovė, vadovaujama skauto Romualdo Apanavičiaus. Jam susirgus, šiuo metu vadovauti tenka man. K.Simonavičius buvo žymus XVII a. mokslininkas, vienas pirmųjų pakopinių raketų kūrėjas, parašę knygą „Didysis artilerijos menas”. Didžiuojamės praeities didžiavyrių darbais. Per dvidešimt metų formuotos skautų draugovės šiandien sudaro visą „Valdovų rūmai” tuntą. Esu dėkingas tuometiniam Lietuvos Skautų Sąjungos tarybos nariui, jūrų vyr. skautininkui Henrikui Glosui, kuris 1999 m. pavasarį, atėjęs į Lazdynų Sąjūdžio būstinę, kur posėdžiavo sąjūdiečiai, paprašė padėti įkurti bent vieną skautų draugovę iš penkių esamų Lazdynuose mokyklų. Kadangi buvau jauniausias sąjūdietis (turėjau tik 60 m.), man buvo pasiūlyta pasidomėti šia galimybe. Teko įveikti daug iššūkių, apeiti nemažai povandeninių akmenų, kol „Minties“ gimnazijoje buvo suburtas skautų būrelis, kuriam pradėjau vadovauti. Pradžia buvo labai suki, bet palaipsniui darėsi vis lengviau, atsirado žinių ir galimybių. 

Kokia buvo darbų pradžia, kaip radote ryšį su vaikais?

Pradėjau nuo marketingo. Kviečiau jaunimą skautauti. Žadėjau organizuoti žygius, stovyklas, žaisti, kurti... Deja, vaikai susidomėjo tik sporto varžybomis. Man teko visas organizacinis darbas, bet kai matai spindinčias iš džiaugsmo vaikų akis, visi sunkumai nublanksta ir imiesi iš pirmo žvilgsnio sunkiai įgyvendinamų planų. Man ne tik pavyko suorganizuoti tarpklasines krepšinio varžybas, bet ir padovanoti čempionams nemokamą kelionę į Italiją. Rašau prisiminimų knygą, tad į ją sudėsiu daug įdomių istorijų ir netikėtų įvykių iš skautų gyvenimo.

Ar šioje knygoje bus aprašytos tik gražiausios Jūsų gyvenimo istorijos, ar skaitysime ir apie sunkias dienas?

Laimingų dienų nebūna, nepatyrus sunkumų, tokių dienų buvo ne viena. Prisimenu skautišką anūkų siurprizą, kuomet užrištom akim nuvežė į Trakus prie Galvės ežero, iš kurio prieš gerą dešimtmetį su skautais traukėme šiukšles. Įkūrę stovyklą pakrantėje, visą mėnesį valėme ežerą. Surinkome net dvidešimt penkias tonas įvairiausių daiktų, dugne gulėjusių dešimtmečiais. Valtys būdavo pilnutėlės šukių, skardinių, padangų... Šiandien smagu džiaugtis tokiais prisiminimais.

Lietuvoje esančios skautų organizacijos rengia įvairias stovyklas, žygius, seminarus, bet nesu girdėjusi, kad nors viena skautijoje esanti draugovė organizuotų kokį nors darbą, turintį valstybinę reikšmę. Propaguojamos tik pramogos ir lengvas laiko praleidimas gamtoje. Norint pritraukti daugiau jaunimo skautauti, buvo sugalvotas net šūkis: „Pramoga su tikslu”. Kaip vertinate tokį absurdą?

Mes visi atėjome iš penkiasdešimties metų skiepytos ir propaguotos sovietinės ideologijos. Buvusios skautų organizacijos, kurios skiepijo jaunimui meilę ir pagarbą artimui, buvo panaikintos. Sovietmečiu vyko iškiliausių žmonių trėmimai į Sibirą. Atsirado pionieriai ir komjaunuoliai, kurie, beje, dar ir šiandien dirba mokytojais, užima atsakingas pareigas valstybinėse įstaigose. Gal čia ir slypi mūsų negatyvūs veiksmai požiūriuose? Nesilaikydami tradicijų ir papročių, mes prarandame nacionalinio mąstymo koloritą, pasiduodame svetimybėms, dažnai net nenutokdami, kaip reikia elgtis vienu ar kitu atveju. Peržengęs Lietuvos Skautų Sąjungos durų slenkstį, susitikęs su buvusiu LSS vyr.skautininku A.Berkevičiumi, susipažinau su tikruoju skautišku gyvenimu, nuotraukose atsispindėjo skautų stovyklautojų kasdienybė: prie laužų, rikiuotėse, verdant košę... Vaikai buvo mokomi buities darbų, užkurti ugnį. Bet vien to nepakanka, mačiau, kad skautavimo idėja išsigimsta, sistema ima byrėti. Tai rodo ir dokumentai, kuriuos man perdavė A.Berkevičius: iš šešių tūkstančių buvusių skautų LSS šiandien beliko vos keli šimtai. Byrėjimas vyko dėl nuolatinių tarpusavio kovų dėl postų, kaltinimų vieni kitiems. Sunku patikėti, kad taip gali būti tarp skautų. Tai matydamas, bandžiau skautų veiklą nukreipti kitu keliu, kad skautų darbai būtų naudingi ir valstybei. Tad draugovės ”Žalgirio aidai” veikla buvo nukreipta darbams, kurie pasiteisino šimtu procentų, pavyzdžiui, aplankėme Žalgirio mūšio lauką Lenkijoje. O kad tai nebūtų tik turistinis žygis, pasisvečiavome ir Lenkijos ambasadoje. Pradėjome patys kalti šarvus, kalavijus, gaminti kuokas. Ruošėmės ištisus metus. Vaikai kalė metalą, drožė tinkamą atributiką, merginos siuvo marškinius. Mūsų išėjimas į areną labai sužavėjo lenkų žiūrovus. „Tegyvuoja Lietuvos karalius Vytautas Didysis”, - išgirdome garsų sveikinimą. Žurnalistams ir laikraščių redaktoriams atidarėm Pandoros skrynią su gausybe interviu, sveikinimų ir foto nuotraukų. Kitais metais panašias Žalgirio mūšio batalijas planuojame surengti Vilniaus Kalnų parke. Numatytos kelionės per visas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilis, pasiekiant net Lucką Ukrainoje, kur kadaise šeimininkavo Lietuvos kunigaikštis Liubartas. Grįžtant namo susipažinome su Lietuvos totoriais, gyvenančiais Raižių kaime. Prasminga, jog po metų kartu su totorių bendruomene pastatėme monumentą, įamžinantį Žalgirio mūšio šešių šimtų metų jubiliejų. Sekė ir kiti geri darbai. Sudegus Labanoro bažnyčiai, kartu su skautu Benediktu Martinkėnu pastatėme didelį šešių metrų aukščio kryžių bažnyčios atstatymo datai atminti. 2010 m. kartu su Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos bajorais nugabenome Vytauto Didžiojo skulptūrą į Žalgirio mūšio lauko muziejų Lenkijoje, kurį pastatėme šalia Lenkijos karaliaus Jogailos skulptūros. Nuo šiol visi pasaulio turistai gali susipažinti ir su Lietuvos karaliumi.  

                   

Prie pavilijono 'Valdovų rūmų vartai"  2003m

Lietuvos Skautų Sąjungos tarybos nariai

Pirmos plytos padėjimas Valdovų rūmams 

Su anūkais

Buvo, deja, ir nesėkmingų sumanymų. Norėjome padėti išnaikinti Lietuvoje augančius nuodingus Sosnovskio barščius. Deja, nepavyko įkalbėti vyresnius skautus, kurie, išgirdę apie jų nuodingumą, atsisakė dalyvauti, nors aš jau buvau susitaręs su Vilniaus universiteto moksline bendradarbe pradėti darbus.

Šiuo metu tunto skautai pradėjo gaminti kryžių kunigo J.Zdebskio, kuris prieš trisdešimt metų buvo nužudytas KGB agentų, atminimui. Jį pastatyti žūties vietoje planuojame gegužę.

Draugovė „Žalgirio aidai“ ženkliai prisidėjo prie Valdovų rūmų atstatymo idėjos. Prie Valdovų rūmų vartų skautai pamainomis budėjo net tris tūkstančius valandų. Per tą laiką buvo surinkta beveik milijonas litų aukų. Draugovė „Žalgirio aidai“ ne kartą buvo apdovanota Garbės diplomais, asmeniškai aš esu tapęs J.Kazicko vardo premijos laureatu už skautų veiklos sklaidą laikraščių puslapiuose. Esu apdovanotas Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos proginiu medaliu „Žalgiris- 600“ . Skautų tunto „Valdovų rūmai“ vadija, įvertinusi dvidešimties metų skautišką veiklą, apdovanojo mane „Valdovų rūmai“ ordinu. Tokia trumpa skautiškos veiklos biografija.

Įdomu klausytis skautiškos veiklos periodo jūsų gyvenime, o kaip sekėsi jaunystės metais, iki skautavimo? Žinau, jog dalį savo veiklos buvote paskyręs darbui ansamblyje „Lietuva“, vėliau dirbote „Teatro ir muzikos muziejuje“, penkerius metus dirbote Lietuvos televizijoje, buvote muzikinių laidų vedėju.

Tai tiesa, bet šis veiklos periodas man yra išskirtinai sovietinio pobūdžio. Mano tėvas, skaitydamas laikraščius, sakydavo: „Kai skaitysi „Kauno tiesą“, „Tiesą“ ar „Komjaunimo tiesą“, visada galvok atvirkščiai, tik tada bus tikra tiesa. Sovietiniuose laikraščiuose buvo meluojama, to melo būdavo labai daug. Taip kalbėjo mano tėvas, norėjęs mane apsaugoti nuo netikrų dalykų. Šis gyvenimo periodas netrumpas, tad palikime jį kitam interviu.                    

Ačiū už pokalbį. Linkiu geros sveikatos ir naujų sumanymų Jūsų veikloje!                         

    .                

Atgal