Kultūra
06.22. Draugystės aukuro šviesa
Loreta Nikolenkienė,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Kiekviena nauja knyga jos autoriui palieka pėdsaką sieloje ir galvosenoje, sulaukia savo laiko ir savo skaitytojo.
LKRS narės Birutės Silevičienės neseniai išleista vertimų iš rusų kalbos knyga „Draugystės aukuro šviesa“ parodo, kaip keičia savo veidą jaunoji rusų poetų karta.
Autoriai eilėmis pasakoja apie žmones, jų gyvenimą ir pilnus sapnų traukinius, laimės troškimą ir ašaras, nubėgančias koridoriais, darbą, klajones...
„Negrąžint jau mums praeities./Kas juodai atrodė – juoda.../Dangus plieno spalvos, peršviečiamas ledas/Pabiro it stiklas staiga...“ (Alla Ermak-Gerasimova, „Vienatvė“).
***
Knygos „Draugystės aukuro šviesa“ viršelis
„Gyvenimas išeina pirštų galais, tyliai.../Neišgąsdinkite jo degdami./Tegu atsisveikina vargšė siela,/Pasilenkiant virš žvakės vos kvėpuojant.“ (Alla Ermak-Gerasimova, “Paskutinės atostogos“).
***
„Beviltiškai ir švelniai/ir absurdiškai, kol kas/mano širdyje Viltis melu padengta,/girgždesys sūpuoklių atminčiai,/po delnais vanduo,/mes abu išsiskyrėme –/amžinai amžinai,/bet šaulio lapkrity/ištikimas šūvis į kelią,/prisimink naktį prie Narvos –/aš daugiau nepabusiu... (Anatolij Bodnič. „Beviltiškai ir švelniai“).
Tai knyga, kviečianti susirinkti išsibėgiojančias viltis, įkvepianti gyvenimą priimti tarsi didelį gurkšnį.
Linkiu mielai autorei Birutei ir savo, ir kolegų kūrybą gerti dideliais gurkšniais, o mes lauksime naujos knygos sutiktuvių.
Atgal
.jpg)
