VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

09 11. Šv. Jono galerijos erdvių užkariautojai: Rimantas Milkintas ir Andrius Erminas

Laimutė Vasiliauskaitė Rožukienė

LDS Šv. Jono galerijoje (Vilniuje,Šv. Jono g. 11, kur XVI a. gyvenoLietuvos didysis kunigaikštis Radvila Juodasis), kurios erdvės gana sudėtingos eksponuoti pradedantiesiems, rodomi naujausi dviejų jaunosios kartos Lietuvos menininkų darbai, iš esmės paneigiantys šią nuostatą.

Pirmajame galerijos aukšte – Rimanto Milkintoparoda „Sija“ (trečioji personalinė, pirmoji surengta 2005 m. Lenkijoje, antroji irgi šiemet, irgi Vilniuje, tik AV17 galerijoje). Be darbo  VGTU (dėsto piešima ir skulptūrą), aktyvusis menininkas Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose (Latvijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje) dalyvauja nuo 2003-iųjų. Iš svarbesnių –grupinė paroda „Žmogiškasis faktorius“ Klaipėdos kultūrinių komunikacijų centre. Kad jam paklūsta erdvės, jau įvertintas tarptautiniu mastu – meno mugėje ARTVILNIUS’ 11 „Už skulptūros objektą parodų erdvėse“. Pagrindinė „Sijos“ idėja irgi susijusi su erdve, ją tyrinėjant ir priešpastatant skulptūros objektą galerijos architektūrai. Menininkas eksperimentuoja ieškodamas naujų skulptūrinio objekto galimybių už „Balto kubo“ erdvės ribų. 

Rimantas Milkintas, Andrius Erminas parodos su Šv. Jono galerijos, šiemet atšventusios jubiliejų, direktore Regina Šimulyniene jųdviejų parodų atidarymo metu. Laimutės Vasiliauskaitės Rožukienės nuotrauka

Dar vienas erdviųvirtuozas Andrius Erminas, rengdamasparodą „Čia kažkada buvo dangus“, pasirinko Šv. Jono galerijos rūsius, kur dirbo iki 8 valandų ryto. Tačiau ją atidarant atrodė žvalus. Menininkui galerijos erdvės, ištyrinėti, „iškuopti“ jos rūsiai, yra parodos dalis (ne tik vieta eksponuoti). Svarbu rasti dialogą, erdves nugalėti, praplėsti – ir apšvietimo, ir sienų, ir patalpų konfigūracijos prasme. Dailininko nuomone, visos galerijos erdvės tinka eksponuoti darbus, „tiesiog joms reikia stiprių darbų“. Jo atskiri objektai, instaliacijos užpildė visas Šv. Jono rūsio erdves. Parodos „Čia kažkada buvo dangus“ idėja – irgi priešprieša – irgi erdvių ir jose esančių kūrinių. Jie apie aukštį, dangų, paukščius, kosmosą, kurie priešpastatomi rūsio sąvokai. Įsprausti ir rūsy įkalinti objektai turėtų idėjiškai neigti vienas kitą, tačiau vizualiai dera, daugiaprasmiškai papildo. Abi parodos bus rodomos iki 2012 m. rugsėjo 22 d.

Atgal