Kultūra
12 18. Bukauciškių dvaras arba kaip jie mus sunaikino
Viktoras Jencius – Butautas
Apie Bukauciškių (lenk. Bychowcyszki ) dvarą Geografiniame žodyne (Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich ) rašoma, kad jis yra Aleksandrovsko valsčiuje (1869-1914), anksčiau vadintame Alovės. Kitas Bukauciškių dvaras buvo Nedzingės valsčiuje. Gyventojai, kad atskirtų Bukauciškių dvarus, esančius netoli Daugų, tą, kuris buvo Alovės apskrityje, vadino Bukauciškėmis I, o tą, kuris buvo Nedzingės valsčiuje - Bukauciškėmis II. Pastarosios tarpukario Lietuvoje nuo 1934 metų priklausė 1918 metų signatarui Vladui Mironui. Apie Bukauciškes I ir jų savininkus žinoma nedaug ir, matyt, net nenorima žinoti, nes tam esama priežasčių, kurios, švelniai tariant, vadintinos postsovietiniu sindromu, o civilizuotame pasaulyje tiesiog plėšikavimu arba marodieriavimu. Bukaučiškės I, tai 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko tėviškė, jo tėvų Mykolo ir Alinos Malinauskų dvaras.
Dvaro istorija
Bukauciškių I dvaras vadintas lenkiškai Bychowszczyzna ir Bychowczyszki, pastarasis pavadinimas išliko Donato Malinausko giminių atmintyje. Dvaras nuo senų laikų priklausė Daugų parapijai.1772 m. Bukauciškių I dvare Tadui ir Magdalenai (iš Vysockių) Charevičiams gimė dukra ir buvo pakrikštyta Daugų bažnyčioje Teresės Brigitos vardu. 1810 metais, taip pat Bukauciškių dvare, Franciškui ir Onai (iš Danovskių) Charevičiams gimė dukra ir buvo pakrikštyta trim vardais Agripina Paulina Marijana. Mažiausiai tris kartas Bukauciškių dvaras išbuvęs Charevičių giminės rankose, XIX amžiaus trečio dešimtmečio pabaigoje perėjo į Tanskių giminės rankas. Tą faktą patvirtina ir jau minėtas Geografinis žodynas, kuriame nurodoma, kad 1850 metais Bukauciškių I dvaras priklausė Tanskiams. Juozas Tanskis, vesdamas Pauliną Charevičiūtę, kraičio gavo Bukauciškių I dvarą . Šioje santuokoje 1830 11 02 gimė mergaitė, pakrikštyta Onuškio bažnyčioje trimis vardais Alina Michalina Remigija, vėliau tapusi 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Juozo Malinausko mama. Nors Donatas Malinauskas gimė Krėslaukyje, Latgaloje, Vitebsko gubernijoje, tačiau jo tėviškę turėtume laikyti Bukauciškių I dvarą, kuris priklausė jo tėvams Mykolui ir Alinai Malinauskams. Dvaras caro armijos karininkui atiteko, greičiausiai, kaip kraitis susituokus su Alina Tanskyte 1858 metais vasario 4 dieną Vilniuje Švento Jurgio bažnyčioje. 1865 metais Bukauciškių kaime, pagal cituojamą Geografinį žodyną, gyveno 65 gyventojai, buvo katalikų koplyčia. Kopyčia buvo ir Bukauciškių II dvare, kuris priklausė Karlovičių giminei. Bukauciškių I dvaras radosi pusiaukelėje tarp dviejų Donato Malinausko giminei priklausiusių dvarų, tai yra tarp Alovės (kunigaikščių Kęstučių – Gediminų nuosavybė) ir Tolkiškio dvaro (Tanskių ir Chelstovskių nuosavybė). Anksti netekęs tėvo, Donatas Malinauskas augo Alovės dvare, kurį pasiekti iš Bukauciškių I dvaro buvo nesudėtinga. Po Donato Malinausko mamos Alinos mirties, 1914 metais pagal testamentą Jankovicų dvaras su palivarkais atiteko D. Malinauskui, Bukauciškių I dvaras - jo seseriai Filomenai, Saloviškių dvaras - kitai jo seseriai Jadvygai.
Malinauskų giminės antkapis Pivašiūnų kapinėse
Šimtmečius gyveno kartu
Daugų parapijos knygose nuo XVIII amžiaus pradžios minimas ne tik Bukauciškių dvaras, bet ir jo senieji šeimininkai Charevičiai ir valstiečiai Kamanduliai. Paskutiniuoju Bukauciškių I dvaro šeimininku tapo Karolis Kamandulis, jį įsigijęs iš varžytinių, tačiau 1941 metais su dvarininkais jų likimu dalintis nepanoręs ir įskundęs Filomeną Malinauskaitę kaip dvaro savininkę, dvarininkę, nors ji jau seniausiai nieko neturėjo, viską paaukojo lietuvybei. Pats Kamandulis Sibiro išvengė... Kur palaidotas Juozas Tanskis, Mykolas Malinauskas, jo žmona Alina Tanskytė – Kalinauskienė, šiandien nėra žinoma. Prieš gerą dešimtmetį paskutinio Bukauciškio I dvaro savininko Karolio Kamandulio žmona tvirtino, kad signataro Donato Malinausko tėvai palaidoti Pivašiūnų kapinėse šalia bažnyčios. Kur buvo Bukauciškių I dvaro koplyčia, šiandien nėra žinoma. Gal ten, kur šiuo metu yra Bukauciškio kaimo kapai, kuriuose buvo palaidota ir Evelina Tankytė, 1863 metų sukilėlio Felikso Tanskio ( Juzefo Tanskio brolis) dukra. Feliksas Tanskis su žmona palaidoti Bernardinų kapinėse, Vilniuje. Kur palaidotas Bukauciškių I dvaro savininkas Juozas Tanskis nėra žinoma, gal Daugų kapinėse, kurių šiandien nebėra, o gal Bernardo Karlovičiaus pastatytoje koplyčioje Bukauciškių II dvare.
Paminklas Pivašiūnų kapinėse Malinauskų giminei
Atokiau nuo Pivašiūnų bažnyčios yra paminklas Malinauskų giminei, kiek nuniokotas, su Pobog herbu jame ir įrašais lenkų kalboje. Vienoje paminklo pusėje yra įrašas lenkų kalba „Ignas Malinauskas 1888 09 27 72 metų“ (Ignacy Malinowski 1888 09 27 lat 72). Kas tas Ignas, iš dalies paaiškina Pivašiūnų bažnyčios mirties metrikų įrašas, kuriame teigiama, kad 1888 metais rugsėjo 27 dieną Bukauciškių dvare nuo senatvės mirė Neapolitanijos princo Karlo jūrų pulko štabs – kapitonas Ignas, sūnus Mykolo, Malinauskas. Kaip jis siejasi su Bukauciškių dvaro savininkais, Mykolu Ponkratijumi Malinausku ir Alina Tanskyte-Malinauskiene? Iš 1866 metų Daugų parapijos aprašo sužinome, kad Bukauciškių palivarko ponas buvo Ignas Malinauskas, 49 metų amžiaus, Igno motina Ona Malinauskienė, 72 metų amžiaus. Tiesa, 1857 metų parapijiniame apraše yra įrašas apie gerbiamą ponią Oną Zdanavičienę, 65 metų amžiaus. Iš Daugų parapijos sutuoktuvių metrikų knygų įrašo sužinome, kad Donato Malinausko senelis buvo Mykolas, o senelė Ona iš Gronskių giminės. Paminklo šone esantis įrašas lenkų kalba „Zdanavičienė Malinauskienė, 80 metų (Zdanowicz Malinowska lat 80) patvirtina, kad tai vienas ir tas pats asmuo, tai yra Ona Zdanavičienė Malinauskienė. Donato Malinausko tėvas buvo karininkas ir tarnavo už Lietuvos ribų, o savo dvaro valdymą buvo pavedęs broliui Ignui. Igno vienintelis sūnus Rudolfas mirė jaunas, 1883 metais, turėdamas 26 metus amžiaus. Paminklas sovietmečiu galėjo būti perkeltas iš kitos vietos, paminklo šonai apdaužyti, taip pat nudaužtas paminklo viršus. Taigi šiandien galime pateikti sekantį Malinauskų giminės medį.
Mykolas Malinauskas
( žmona Ona iš Gronskių )
I
I--------------------------------------------------------------------------------------I
Ignas Mykolas Ponkratijus
(žmona Adelija iš Freubergų) ( žmona Alina Tanskytė}
I I
Rudolfas Donatas Juozas
Kad Ignas Malinauskas ir Mykolas Malinauskas yra broliai, patvirtina ir jų mamos 1871 metų mirties metrikos, saugomos Pivašiūnų bažnyčioje. Jose nurodoma, kad mirdama Ona Zdanavičienė (pavardė antrojoje santuokoje) paliko du sūnus Igną ir Mykolą Malinauskus iš pirmosios santuokos ir dukrą Teofiliją iš antrosios santuokos.
Tikrieji ir sovietiniai simboliai
Pivašiūnų kapinėse palaidota Donato Malinausko senelė Ona Malinauskienė Zdanavičienė, kilusi iš Gronskių giminės, jos paminklą puošia Malinauskų giminės Pobog hergas. Kur palaidotas pirmasis jos vyras Mykolas Malinauskas nėra žinoma, kaip nežinoma kur palaidoti ir signataro tėvai. Tame nieko nėra keisto, nes pokaryje buvo ne tik naikinamos ir apiplėšiamos dvarininkų kapavietės, bet ir likviduotos kai kurios kapinės kaip tautos atminties simboliai. Buvo sunaikinti kapai Onuškyje, Dauguose, Kaune ir kitur. Taip buvo apiplėštos generolo Tytus Stommos, žinomo profesoriaus Tado Ivanausko tėvų kapai. Profesorius Tadas Ivanauskas savo prisiminimuose lakoniškai konstatavo, kad „1940 metais atėję bolševikai ieškodami brangenybių išrausė kapus, atidarė karstus ir išmetė mano tėvų palaikus.“ Tai buvo svarbus, anot komunistų, teisingumo aktas, kad neliktų dvarininkų kaip klasės net pėdsakų ir tuo pačiu tautos atminties. Deja, tai nebuvo baigtinis procesas. Revoliucija, anot leninizmo klasiko, turi pradžią, bet neturi pabaigos. Matyt todėl prieš keletą metų buvo iškasinėtas Alvito bažnyčios šventorius ir palaikai išmėtyti palei Alvito ežero krantus. Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), kuri yra kaip ir teisėta komunistinio sparno atstovė Lietuvoje, šiandien kelia erzulį per klaidą išlikusių teisėtų savininkų teisėti reikalavimai sugrąžinti jiems priklausiusią nuosavybę. Ar ne keista, kad LSDP, išbuvusi tiek laiko valdžioje, nesugrąžino nuosavybės pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palikuonims, o vienas iš jos narių Vytautas Saulis, bene trečią kadenciją esantis Seime didžiuojasi baigęs E.Tičkaus vidurinę mokyklą Rokiškyje. Apie kokį patriotizmą šiandien galima kalbėti, kai Seimo narys propaguoja sovietinius simbolius - bolševiką E.Tičkų. Nors E. Tičkaus, pagarsėjusio aktyvia bolševikine veikla skulptūrą jau senai priglaudė Grūto parkas (taip buvo įvertinti jo nuopelnai), tačiau Seimo narys Vytautas Saulis toliau garsina jo vardą ir vis primena jaunajai kartai, kad Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto mokykla sovietmečiu buvo pervardinta sovietinio okupanto E. Tičkaus vardu. Lietuvos respublikos įstatymai numato baudas už sovietinių simbolių propagavimą, tačiau tai netaikoma LSDP nariams.
Daug kas užmiršta. Šiandien niekas negali pasakyti, kur yra Bukauciškių I dvaro saulės laikrodis, kurį iš dvaro maždaug 1935 metais, anot Karolio Kamandulio žmonos, išsivežė profesorius Zigmas Žemaitis. Šiandien taip ir lieka neaišku, ką branginsime ir šlovinsime rytoj: senosios Lietuvos ar sovietinius simbolius ir paveldą.
Atgal
.jpg)
