VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

12 18. Vasara ne už kalnų

Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

 Ką reiškia septyneri mėnesiai! Jie netruks prabėgti. Rugpjūtyje vyks XIII-asis Tarptautinis pianistų, kamerinių, fortepijoninių, improvizatorių ansamblių, koncertų fortepijonui su kameriniu orkestru konkursas-festivalis. Koks ilgas pavadinimas! Tai reiškia, kad nuo pirmojo tokio renginio jo apimtis plėtėsi. Prie  dalyvavusių pianistų prisijungė ansambliai, o dabar ir aktyvus, Roberto Šerveniko iniciatyva organizuojamas orkestras.

Pasakoju apie tarptautinio Lietuvos muzikos draugijos „Muzika be sienų“ inicijuojamą renginį. Jis gimė ir iki šiol globojamas Druskininkų vadovų, čiurlioniškos auros, miesto inteligentijos. Konkurso-festivalio organizaciniame komitete puikūs specialistai-muzikos pedagogai: Eleonora Tkač iš Kijevo, Vera Nosina iš Maskvos, M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorė Onutė Akstinaitė-Subačienė ir daug metų mokyklai vadovavusi, nenuilstanti Antanina Laurenčikienė, panevėžietė mokytoja-ekspertė Gražina Beleckienė, Danijos miesto Arhus mokyklos „Gradus“ direktorius Martinas Jepsenas. Žiuri matome aktyvius vilniečius Aleksandrą Žvirblytę,  Olegą Molokojedovą, Julių Andrejevą, Ramutę Vaitkevičiūtę, Dalią Balsytę, Algirdą Budrį ir kitus pedagogus muzikus.

Ir tai dar nevisi pedagogai, aktyviai dalyvaujantys šį forumą ruošiant, organizuojant, vedant, nuolat palaikant ryšius su įvairių šalių muzikais, mokytojais, profesoriais aukštosiose mokyklose. Atlikėjų konkursas vyksta aprėpdamas paties įvairiausio amžiaus muzikus. Dalyvauja net ir sulaukę penkiasdešimties. Džiaugiasi: betarpiška konkurso aplinka leidžia nepamiršti scenos jaudulio, profesinio pasiryžimo, valios pastangų.

Į Druskininkus suvažiuoja pianistai ir kitų instrumentinių klasių pedagogai iš Kazachstano, Vokietijos, Gruzijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Danijos, kitų kraštų. Forumo metu vyksta ne tik konkursas, bet jaunieji atlikėjai dirba su žymiais pedagogais meistriškumo klasėse. Argi neįdomu, naudinga išgirsti komentarus iš paties M. K. Čiurlionio tyrinėtojo prof. Vytauto Landsbergio? Kiekvieną kartą jis nustebina puikiu pasiruošimu tokiems susitikimams. Verta ir koncertuojantiems pianistams išgirsti jo pateikiamas atskirų kūrinių analizes: gilias, motyvuotas.

Kokių į Druskininkus atvažiuoja talentingų vaikų ir jaunuolių! Čia jie bendrauja ir tarpusavyje. Ar tai ne geriausias multikultūrinis ugdymas? Pagarba vienas kitą palaikančiam, džiugesys įspūdžiais ir natomis besidalinančių būryje.

Ką ir bekalbėti apie reikšmingą vietą forumo programoje užimančių gamtos  nuskriaustųjų  dalyvavimą. Jie, nematantys, bet muzikuojantys „Gubojos“ nariai pasijunta esą reikalingi ir visaverčiai žmonės.

Renginys reikalingas ir Druskininkams: įvairiose miesto sanatorijose, poilsio namuose, aikštėse skamba festivalio-konkurso dalyvių, žiuri narių puikiai atliekama klasikinė muzika. Meno mokyklos salėje kviečiami diskutuoti apie muziką profesionalai ir šiaip miestelėnai, miesto svečiai. Muzikologas, pedagogas Viktoras Januškevičius pristato įdomius žymių pianistų įrašus. Vykstančioje konferencijoje skaitomi pranešimai apie menininkus, pateikiami pedagogų portretai, aptariami jų darbai. Tai praturtina visus susirinkusius: pedagogus, muzikos mėgėjus, smalsius inteligentus. Atvykę svečiai daugiau sužino apie mūsų kultūrą, išgirsta ne tik Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pavardę.

„Muzika be sienų“ dalyviai po susitikimo su prof. Vytautu Landsbergiu. Centre su žmona Gražina Ručyte, prof. Veronika Vitaite ir kitais konkurso-festivalio dalyviais profesoriais, mokytojais

Kodėl apie tai kalbu šiandien? Artėja Naujieji metai. Jau viena po kitos pažymimos įdomiomis kūrybinėmis iniciatyvomis  ženklintos dienos. Tvyro ir baimė: ar  valdžios vyrai pamatys dideles menininkų-pedagogų pastangas po Lietuvos dangumi suburti daugiatautę auditoriją ir KARTU sukurti didingą meno pasaulį? Ar padės atsiskleisti talentingiems mūsų vaikams? Švietimo ir mokslo ministerijoje, kurioje tiek daug kalbama apie finansuojamą neformalųjį ugdymą, išnyko ne viena finansiškai remta programa. Ar atsiras jų daugiau dabar? Skirtų pasikviesti kitataučius svečius, kurie paskleis kitose šalyse Lietuvos istoriją, dabarties kompozitorių kūrybą...

Susirinkę į būrį jaunieji muzikai ir jų pedagogai iš įvairių pasaulio kraštų vėl klausysis Adalberto Nedzinsko pasakojimų apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, svečius supažindins su jo gimtosiomis, meilingomis vietomis, iš kurių atsiveria Nemuno kilpų vaizdai, dainingos Dzūkijos miškingasis peizažas. Iš M. K. Čiurlionio namų liejasi muzika... Klausytojas atsidūsta, užmiršta kasdienybę ir įsiklauso į muziką ir paukščio čiulbesį.

Tokia nostalgija  prie telefono prigludusiame šio festivalio-konkurso sumanytojos, vadovės, puikios pedagogės, profesorės Veronikos Vitaitės veide. Kviečia, siunčia natas, ragina, tvarko vienokius, kitokius dokumentus, ieško finansavimo šaltinių ir galimybių per valstybės užkardas pasikviesti tolimesnių ir artimesnių valstybių muzikus į Lietuvą. Laikas. Juk pirmadienis veja pirmadienį...

Atgal