VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

"Lietuvos aido" šimtmečiui

01 14. „Lietuvos aido” 100 metų sukakčiai. Ona Voverienė – mokslininkė, nešanti šviesos spindulį

Vytautas Žeimantas, Žurnalistas, rašytojas

Galima tik pasidžiaugti, kad “Lietuvos aidas”, šiemet rudenį pasitinkantis savo 100 metų jubiliejų, nutarė šią sukaktį įprasminti serija straipsnių, skirtų ilgai, įdomiai ir turiningai laikraščio istorijai. Laikraštis – tai visų pirma žmonės, kurie jame dirbo, su juo bendradarbiavo, jį skaitė. Todėl šį kartą norėtųsi pakalbėti apie vieną aktyviausių laikraščio bendradarbių - apie profesorę Oną Voverienę.

Su ja susipažinau “Lietuvos aido” redakcijoje. Atėjo simpatiška, gražiai nuaugusi moteris, prisistatė, pasakė, kad atnešė laikraščiui straipsnį. Vėliau jau dažniau pabendraudavome, ir redakcijoje, prie naujo straipsnio teksto, ir įvairiuose renginiuose.

Profesorė Ona Voverienė

Mane į tuos renginius dažniausiai vedė žurnalistiniai poreikiai, reikėdavo dalyvauti, fotografuoti, vėliau apie tai paskelbti laikraštyje. Dažnai juose sutikdavau ir profesorę. Iš pradžių tie dažnoki susitikimai mane stebino. Vėliau, arčiau susipažinus, supratau, kad visuomeninis aktyvumas - tai Onos Voverienės gyvenimo būdas. Ją nuoširdžiai domino kultūrinis, visuomeninis, politinis mūsų gyvenimas. Ir ne tik domino, ji aktyviai jame dalyvavo ir kaip organizatorė, ir kaip kūrėja.

Kaip kūrėja ji visų pirma atsiskleidė, tapo Lietuvoje populiari per savo publikacijas. Ji rašė lengva ranka, įdomiai, prasmingai, aktualiai. Profesorės straipsnių ruošti spaudai mažai tereikėjo. Čia ir atsiskleidė jos neeilinis išsilavinimas, platus apsiskaitymas, vidinė kultūra, kalbos kultūra. Todėl su malonumu skelbėme profesorės straipsnius „Lietuvos aide”, todėl ir su baltu pavydu skaitydavome juos kituose leidiniuose.

Nors per tuos bendravimo metus paskelbėme per 900 profesorės straipsnių, supratome, kad jos kūrybinių poreikių ir polėkių vienas “Lietuvos aidas” niekaip nesutalpins. Vien tik 2008 metais pasirodžiusioje bibliografijos rodyklėje „Ona Voverienė“ yra net 2 668 bibliografiniai įrašai – 1788 pačios profesorės darbai ir 880 literatūros pozicijų apie ją. Skyriuose „Straipsniai“ – 1613, „Knygos“ – 42 įrašai. O ši rodyklė apima kūrybinės veiklos tik 1971 - 2008 metų laikotarpį. O juk kurta ir vėliau.

Beje, Onos Voverienės bibliografinę rodyklę iš kitų šio tipo leidinių išskiria jos bibliometrinis savitumas. Prie kiekvieno jos kūrinio, sulaukusio skaitytojų dėmesio ir cituoto pasaulio literatūroje, pateiktas to kūrinio citavimo indeksas, kuris parodo kūrinio įtaką tolesnei mokslinės krypties, mokslotyros plėtrai.

Platų ne tik mokslinį, bet ir visuomeninį skambesį suteikia ir svarbiausias profesorės Onos Voverienės veiklos baras – mokslinė, pedagoginė veikla. Jos tyrimų barai platūs. Tai mokslinė informacija, mokslotyra, mokslometrija, informetrija, bibliometrija, informacinės veiklos valdymas ir organizavimas, kiti mokslai. Šių tyrimų įtaka daugiaplanė, nes ji stiprina mokslo ir visuomenės sąveiką, tiesia tiltus, jungiančius mokslą, kultūrą, žmones. Todėl galiu pagrįstai sakyti, kad Ona Voverienė – mokslininkė, nešanti mums šviesos spindulį.

Ši mokslinė, pedagoginė veikla gražiai atsispindi jos išleistose knygose, moksliniuose straipsniuose. Jų daug, paminėsiu tik kelis. Tarp profesorės darbų, išleistų atskirais leidiniais, pati mokslininkė ir pedagogė labiausiai vertina mokomąją priemonę „Informatikos teorija ir metodologija“ (1985); „Informatikos metodologija“ (1991); „Mokslinės techninės informacijos sistemos“ (1989); „Užsienio mokslinės techninės informacijos sistemos“ (1991), „Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje 1957–1990 metais“ (1996), ir mokslotyrinę trilogiją – monografijas „Bibliometrija“ (1999), „Lietuvos mokslinės mokyklos“ (su bendraautorėmis B. Railiene, D. Sasnauskaite ir V. Vanagaite, 2002) ir „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ (2009), kitose.

Įdomus, daug ką pasakantis faktas - visi Onos Voverienės straipsniai anksčiau publikuoti Maskvoje leidžiamame žurnale „Naučno-techničeskaja informacija“ buvo verčiami į anglų kalbą ir išleisti Niujorke leidžiamame žurnale „Scientific and technical information processing“.

Pelnytai JAV Biografijų Institutas apdovanojo Lietuvą aukso medaliu už profesorės Onos Voverienės atliktus Lietuvos mokslo bibliometrinius tyrimus ir jos mokslotyrines publikacijas. Ne tik Amerikos mokslininkai pastebėjo profesorės darbų reikalingumą pasaulio mokslui ir, aišku, Lietuvai. Ji pirmoji Lietuvoje savo tyrimuose panaudojo unikalią pasaulio mokslininkų citavimo rodyklę „Science Citation Index“. Pagal ją nustatė Lietuvos mokslininkų darbų paplitimo pasaulyje geografiją, Lietuvos mokslo įtaką pasaulinio mokslo raidai, pirmaujančias pagal citavimą ir jų perspektyvumą pasaulinio mokslo kryptis. Be to, profesorė jas palygino su Lietuvos gamtos ir tiksliųjų mokslų pagrindinėmis kryptimis, siūlė citavimo indeksus aktyviau naudoti nustatant mokslininkų darbo efektyvumą.

Tokie pasiekimai iš karto neatsiranda. Tai rezultatas jos pačios nuolatinio noro tobulėti, siekti mokslo, nors gyvenimas buvo nelengvas. Vidurinę mokyklą teko baigti eksternu, paragavo ir darbininkiškos duonos, tačiau nepalūžo, siekė aukštojo mokslo. 1968 m. Vilniaus universitete įsigijo anglų kalbos mokytojos specialybę. 1971-1974 m. studijavo Sąjunginio mokslinės techninės informacijos instituto aspirantūroje. 1979 m. Leningrado kultūros institute apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją. 1980 m. pradėjo dirbti VU Istorijos fakulteto Mokslinės informacijos katedroje vyresniąja dėstytoja, nuo 1985 m. – docentė. 1992 m. - apgina pedagogikos mokslų daktaro disertaciją "Informatikos teorija - bibliotekininkų ir bibliografų ruošimo metodologinis pagrindas". Nuo 1995 m. ji jau Komunikacijos fakulteto Informacijos sistemų katedros profesorė. Ir šimtai į gyvenimą išleistų studentų, daug disertantų.

Vilniaus universitete profesorė dirbo iki pensijos, į kurią išėjo 2000 metais. Dar gerokai prieš tai profesorė aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą. 1992 m. ji tapo Lietuvos moterų lygos nare, nuo 1993 m. šios organizacijos „Mokslo, švietimo ir kultūros“ sekcijos pirmininkė. 1994 m. įvyko Lietuvos moterų lygos konferencija, kurioje lygos pirmininke buvo išrinkta Ona Voverienė. Jai aktyviai dalyvaujant, buvo patvirtinti nauji įstatai, kuriuose buvo išlaikyta pagrindinės veiklos kryptys: "tautinės savimonės, tautiškumo, pilietiškumo ir demokratinės sąmonės ugdymas, moterų siekis lygių teisių ir galimybių visose gyvenimo srityse. Naujoje LML programoje buvo numatytos kelios veiklos kryptys: skatinti moterų visuomeninį aktyvumą, ugdyti pilietiškumą ir demokratinę sąmonę; atstovauti moterų teisėms ir interesams visuomenėje ir valdymo institucijose, padėti įtvirtinti Lietuvos moterų lygiateisiškumą visose visuomeninės veiklos srityse, taip pat politikoje ir valdyme; ginti moters, šeimos ir vaiko teises visose valstybinėse valdžios institucijose; gaivinti ir propaguoti tautos dvasines, dorovines, kultūros ir istorijos vertybes, ugdyti Lietuvos žmonių, ypač jaunimo, tautinę savimonę; propaguoti žmogiškąjį ir krikščioniškąjį požiūrį į šeimą. Dirbant visuomeniniais pagrindais buvo vykdomi 3 pagrindiniai projektai: moterų lygios teisės ir lygios galimybės; moterys – pokario rezistencijoje ir tautinės savimonės gaivinimas. Pastarasis projektas, išsiplėtojo į tautotyros teorijos ir praktikos mokslinę kryptį.

Ir ši profesorės veikla buvo pastebėta užsienyje. 2001 m. Europos moterų asociacija suteikė Onai Voverienei Humanitarės nominaciją ir Europos moters vardą.

Moterų klausimais profesorė viena ir su kolegėmis paskelbė daug straipsnių, knygų. Tarp jų „Lietuvos moterys-mokslininkės (1992), „Lietuvos moterys: mintys, svajonės, problemos“ (1995, antras leidimas 2000). „Lietuvos moterys – LR Aukščiausios Tarybos deputatės ir Seimo narės (1995), Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“ (2000), „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys: Partizanės, ryšininkės, tremtinės, kovotojos“ (2005), „Lietuva juodojo voro (NKVD, MVD, MGB, KGB) gniaužtuose“ (2005), „Kad Lietuva klestėtų ir Tautos dvasia tobulėtų. Lietuvos moterų lygai – 15 metų“ (2007); „Lietuvos laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas“ (2007); „Prie tautotyros versmių“ (2008), „Antikomunizmas“ (2010).

Viename iš interviu profesorė pasakė: “būti patriotu tapo nebemadinga”. Ji konstatavo tiesą, sunkią, mums nepalanką. Konstatavo, bet jai niekada nepritarė, visą savo gyvenimą skirdama patriotizmo ugdymui, meilės Tėvynei skiepijimui. Šiam kilniam tikslui, manau, pasitarnaus ir naujausias Onos Voverienės projektas – knyga, skirta “Lietuvos aido” šimtmečiui paminėti, kurią leidžia rašytojas ir žurnalistas Jeronimas Laucius, vadovaujantis “Trijų žvaigždučių” leidyklai.

Kartą profesorė pasakė: “Gyvenimas man kaip jūros spalvota banga…”. Palinkėkime gerbiamai Onai Voverienei, kad šie žodžiai išsipildytų su kaupu.

 

Atgal