VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

"Lietuvos aido" šimtmečiui

09.05. ”Lietuvos aidui” – 100 metų. Savo šimtmetį pažymintis „Lietuvos aidas” suklestėjo Kaune

Vytautas Žeimantas

Vilniuje ėjo trumpai

„Lietuvos aidas“, vienas iš seniausių Lietuvos laikraščių, šiemet pažymi šimtametę sukaktį. Jis pradėjo eiti 1917 metais, dar nepasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Laikraštis gimė Vilniuje, Lietuvos sosto mieste.

„Lietuvos aidą” oficialiai, kaip redaktorius-leidėjas, pasirašinėjo A. Smetona, vėliau tapęs pirmuoju Lietuvos prezidentu. Faktiškai iš pradžių laikraštį redagavo P. Klimas, vėliau L. Noreika.

Bendradarbiavo M. Biržiška, P. Bugailiškis, J. Stankevičius, A. Stulginskis, J. Šaulys, A. Žmuidzinavičius, J. Tumas Vaižgantas, V. Zajančkauskas, kiti. Savaitinį priedą Mūsų ūkis” redagavo J. Tubelis ir P. Tamošaitis. Aplink „Lietuvos aidą” susispietė lietuvių tautinis žiedas, vėliau laikraščio bendradarbiai tapo Vasario 16-osios akto signatarais, Lietuvos prezidentais, premjerais, ministrais.

Kai bolševikai užėmė Vilnių ir Lietuvos Vyriausybė persikėlė į Kauną, „Lietuvos Aido" leidyba 1918 metų gruodžio 31 dieną nutrūko. Vilniuje išėjo 214 numerių.

 1928 m. vasario 1 dieną Kaune vėl pradėjo eiti “Lietuvos aidas”

„Lietuvos aido” reklama, Kaunas, 1928 metai

Laikraštis atkuriamas Kaune

Kaune „Lietuvos Aido" leidyba buvo atnaujinta 1928 metų vasario 1 dieną. Jis pradėtas leisti vietoje oficiozinio „Lietuva" ir tautininkų „Lietuvio". Tapo Lietuvos tautininkų sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės oficiozas.

Redakcijos adresas - Vasario 16-osios g. 2. Laikraštį spausdino Kauno „Spindulio”, „Švyturio” spaustuvės, vėliau Valstybės spaustuvė, veikusi Donelaičio ir Gedimino gatvių kampe. Formatas nesikeitė, apimtis plėtėsi – ėjo 8-10 puslapių. Metinė prenumerata buvo 36 litai, vieno numerio kaina – 20 centų.

Kaune 1939 metais dienraštis turėjo tris laidas per dieną:  „Rytinis Lietuvos aidas”, „Lietuvos aidas”, „Vakarinis Lietuvos aidas”

Dienraštis greitai populiarėjo, nuo 1935 m. turėjo net dvi laidas – rytinę (6 val.) ir vakarinę (13 val.), o nuo 1939 m. gegužės 9 d. - net tris laidas per dieną („Rytinis Lietuvos aidas”, „Lietuvos aidas”, „Vakarinis Lietuvos aidas”). Bendras dienos tiražas siekdavo iki 90 000.

„Lietuvos Aidas" tapo populiariausias dienraštis ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Tuomet jame bendradarbiavo daug garsių kauniečių žurnalistų: A. Gricius, A. Dėdelė, V. Kemežys, A. Nezabitauskas, F. Kirša, B. Raila, V. Rastenis, S. Povilavičius, M. Ilgūnas, S. Leskaitis, J. Kusa, L.Balvočius, P. Razma, S. Kalvaitis, J. Belickis, J. Kalakonis, J. Levickas. Nuo 1938 m. Kalbos skiltelę vedė daktaras A. Salys. Iš užsienio korespondentų aktyvumu išsiskyrė prancūzas H. de Chambon.

„Lietuvos aidą” redagavo tuomet garsūs kauniečiai žurnalistai: Valentinas Gustainis, Ignas Šeinius, Vytautas Alantas, Aleksandras Merkelis, Domas Cesevičius ir Bronius Tomas Dirmeikis. Visų jų likimas buvo nepavydėtinas. Vieniems teko politinių kalinių ir Sibiro tremtinių likimas, kitiems – išeivių dalia, gyvenimas toli nuo Tėvynės ir tik palaikų sugrįžimas į Kauną.  

Valentinas Gustainis

Valentinas Gustainis „Lietuvos Aidą“ redagavo 1928-1932 metais. Į žurnalistinį darbą jis įsitraukė gana anksti. Jau 1918 m. rašė į „Lietuvos aidą“, kuriame buvo išspausdinti pirmieji V. Gustainio politinio pobūdžio straipsniai.

Valentinas Gustainis

Gyvendamas Kaune, V. Gustainis neapsiribojo vien žurnalistine veikla, o kartu ėmėsi ir diplomatijos. Jis priiminėdavo įvairius iš užsienio atvykstančius žurnalistus, užmegzdavo pažintis su jais. Kaip šio laikraščio užsienio korespondentas dirbo Lenkijoje, Prancūzijoje, kitur. 1934 m. buvo deleguotas į Lenkiją kaip žurnalistas ir diplomatas. 1939–1940 m. buvo Eltos direktorius.1941 m. NKVD suimtas, kalintas, gyveno Altajaus krašte.. Iš Sibiro grįžo 1956 m., apsigyveno Griškabūdyje, ten mirė 1971 metais. Išleido politinės publicistikos ir prisiminimų knygų: ”Lenkai ir Lenkija” (1937), “Prancūzija” (1938), “Lietuva: Pirmasis dvidešimtmetis” (1939). Po mirties buvo išleistos jo knygos “Be kaltės: Sibiro tremtyje ir lageriuose” (1989), “Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus: atsiminimai apie Lietuvos spaudą, jos darbuotojus ir Lietuvos rašytojus (1991).

Ignas Šeinius

Ignas Šeinius (tikr. Ignas Jurkūnas, po 1943 m. švediškai Ignas Scheynius) „Lietuvos Aidą“ redagavo 1933-1934 metais. Nuo 1909 m. pradėjo bendradarbiauti lietuvių periodiniuose leidiniuose „Vienybė Lietuvninkų“, „Aušrinė“ ir „Viltis“.

Ignas Šeinius

Bendradarbiaudamas „Viltyje“ susipažino su Juozu Tumu-Vaižgantu, kuris rėmė talentingą jaunuolį. 1935–1939 m. dirbo Klaipėdos gubernatūros spaudos patarėju, įsteigė ir redagavo dienraštį „Vakarai“.  Dirbo diplomatu Helsinkyje, Stokholme, Kopenhagoje. 1940 m., Lietuvą okupavus SSRS, emigravo į Švediją, 1943 m. gavo Švedijos pilietybę, ten gyveno iki mirties. Išleido knygų lietuvių, švedų ir rusų kalbomis.  Mirė Stokholme 1959 metais.

Vytautas Alantas

Vytautas Alantas (tikr. Vytautas Benjaminas Jakševičius) . 1919 m. buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. „Lietuvos aidą“ redagavo 1934–1939 metais. Prieš tai dirbo Eltoje prancūzų skyriaus redaktoriumi. Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Vytautas Alantas

1940  m. pasitraukė į Vakarus. Įsikūrė Detroite, 1967–1971 m. buvo Lietuvių žurnalistų draugijos (išeivijoje) pirmininkas. Įsikūrė Detroite, kur ir mirė 1990 metais. Perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Parašė publicistikos ir grožinės literatūros knygų, kurias leido Kaune, Klyvlende, Londone, Čikagoje. Po mirties Vilniuje buvo išleisti jo ideologiniai mąstymai “Tauta istorijos vingiais” (1992).

Aleksandras Merkelis

Aleksandras Merkelis „Lietuvos aidą“ redagavo 1939 metais, pradėjo leisti laikraščio vakarinę laidą. Nuo 1931 m. vertėsi žurnalistika, 1936–1940 m. buvo žurnalo „Jaunalietuvių vadovas“ redaktorius, 1937 m. – Eltos Vidaus informacijos skyriaus redaktorius. 1943–1944 m. dienraščio „Ateitis“ kultūros skyriaus redaktorius. 

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, redagavo ir leido lietuvių pabėgėlių stovyklų leidinius: „Radijo žinias“, „Lietuvių žinios“, „Mūsų viltis“, „Lietuvių tremtinių žinios“. 1947- 1949 m. redagavo „Mūsų kalendorių“. A. Merkelio pastangomis 1946 m. gegužės 11-12 d. Hanau buvo sušauktas pirmasis tremties lietuvių žurnalistų suvažiavimas, kuris jį išrinko valdybos viršininku; nuo 1947 m. Šveinfurte antrojo žurnalistų suvažiavimo iki 1953 m. Lietuvių žurnalistų sąjungos valdybos pirmininkas. 1949 m. persikėlė į JAV, kurį laiką dirbo laikraščio „Vienybė“ redakcijoje. Parašė apybraižų knygų, pjesių, radijo vaidinimų. Mirė Niujorke 1994 metais. Perlaidotas Kaune.

Domas Cesevičius

Domas Cesevičius „Lietuvos aidą“ redagavo 1939 metais. Prieš tai buvo dienraščio ekonomikos skyriaus redaktorius. Ekonomikos mokslų daktaras nuo 1933 m. 1939 m. buvo žurnalo „Vairas“ redakcinės kolegijos pirmininkas. 1939-1940 Lietuvių tautininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas. Po karo buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. 1954 m. grįžo į Lietuvą. Išleido knygų ekonomikos tema. Mirė Vilniuje 1986 metais.

Bronius Tomas Dirmeikis

Bronius Tomas Dirmeikis „Lietuvos aidą“ redagavo 1939-1940 metais. Žurnalistika susidomėjo studijų metais, buvo laikraščio „Studentų balsas“ vyriausias redaktorius. Dirbo žurnalo „Akademikas“ redakcijoje. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1949 m. persikėlė į JAV. Buvo žurnalo „Margutis“ redaktorius, lietuviškų radijo laidų „Margučio radijas“ vadovas ir pranešėjas.  Mirė Čikagoje 1961 metais.

Kiti redaktoriai, leidėjai

Okupavus Lietuvą, trumpai, vieną mėnesį, „Lietuvos aidas" buvo vadinamosios Liaudies vyriausybės oficiozas. Redagavo Jonas Šimkus.1940 m. liepos 15 d. Kaune pasirodė paskutinis (5544-asis) „Lietuvos aido“ numeris. Vėliau vietoje „Lietuvos Aido" pradėta leisti „Darbo Lietuvą".

Atkūrus nepriklausomybę, „Lietuvos Aidas " vėl leidžiamas Vilniuje nuo 1990 metų gegužės 8 dienos. Iki 1994 m. pirmuoju atgimusio „Lietuvos aido“ redaktoriumi dirbo Saulius Stoma. 1997 m. jis buvo nuteistas už su teise prasilenkiančią finansinę veiką „Lietuvos aide“, kalėjo. 1994-1996 m. laikraštį redagavo Saulius Šaltenis, vėliau  Roma Grinbergienė (1997-1998), Jonas Vailionis (1998), Rimantas Varnauskas (1998-2000).

1999 metais, kai jau buvo paruošta ir UAB „Lietuvos aidas" bankroto byla, bendrovės kontrolinį akcijų paketą nupirko Algirdas Pilvelis. Iki savo mirties (2016 m. rugpjūčio 27 d.) dienraščiui vadovavo A. Pilvelis. Dabar laikraštį redaguoja ir leidžia jo dukra Rasa Pilvelytė-Čemeškienė.

 

Atgal