Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu gegužės 16-17 dienomis Vilniuje viešės garsus amerikiečių istorikas, Rytų Europos ir holokausto istorijos specialistas profesorius Timotis Snaideris (Thymothy Snyder). Svečias pristatys lietuvių kalba išleistą savo knygą "Kruvinos žemės".

Holofrazė - vienu žodžiu išsakyta frazė. Drėgnas takelis simbolizmo kultūrai. Kalbančios vandens kaskados. Florencijos naktų rabis. Griūvantis statinys dvelkia migdančiu kvapu. Senas išdilęs lietus. Serganti žolė, liūdna mažytė gėlelė, šalyje, kur galima pasislėpti žydi mėlynės. Giliai širdyje kužda našlaitė.

Londono leidykla ketina publikuoti Talibano narių parašytų eilėraščių rinkinį. Iniciatyva sulaukė kritikos, esą šis poezijos rinkinys gali skatinti Jungtinės Karalystės priešo propagandą.

Unikalių leidinių prieglobstyje vietą surado dar viena nauja knyga. „Romuvos“gimnazijos bibliotekoje tęsiame tradiciją - gimnazistams, mokytojams pristatomos rokiškėnų poezijos, prisiminimų knygos. Istoriniai faktai dažnai išdyla, nublunka, bet lieka išgyvenimai, prisiminimai, lieka užfiksuota informacija.

Kam juos rodo tėvynė, klausimas tikrai liūdnas. Pantalonės galo nėra, spaliukai, rodos, nieko negali ir norėti. Lysvės raudonai rožei dar vis ginkluotos.

Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų, šveicarų kilmės JAV mokslininkas A. E. Sennas pristatė naują knygą. Joje Alfredas Erichas Sennas atskleidžia savo ir savo tėvo, garsaus šveicarų kalbininko, ryšį su lietuvių kalba. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras profesorius sako dar jaunystėje susidomėjęs mūsų krašto istorija ir savo tyrinėjimais nemažai prisidėjo skleisdamas ją svetur. Alfredas Erichas Sennas yra sakęs, kad tėvai jam suteikė tuos pagrindus, ant kurių subrendo jo domėjimasis Lietuvos istorija.

  Bene labiausia  panašus savo  tematika į Vyto Rašicko  novelių knygas yra Bitės Vilimaitės ,,Mergaitės romanas“. Apysakoje  vaizduojamas mergaitės, blaškomos po įvairius vaikų namus,  gyvenimas. Veikiama sudėtingų aplinkybių, ji eina keliu tarp blogio ir gėrio, ieškodama savo vietos gyvenime, patiria daugybę išmėginimų, formuojančių jos gyvenimą: Ko čia ieškai? – klausinėjo  laiptų aikštelėje rūkančios moterys, nėščios narkomanės ir šiaip pigų vyną gurkšnojančios seniokės. Silva! Silva! – galiausiai  per aukštus pasklido vardas.  Taip, čia yra tokia…Silva!

Šuo savo žalios ausies ir nepakelia. Visuomenė žudikė. Kas jai padeda auklėti eilėraščius? Iš visuomenės nieko gero nelauk. Jei tu pasidėtum tušinuką, būtinai rastum jį nulaužtą.

Amerikiečių filmo hegemonijos sąlygomis prancūzų kino rinka komercializavosi ir tapo priklausoma ne tik nuo vokiečių, bet ir nuo programavimo, skaitmeninio vartojimo, audiovizualizacijos.

Vilniaus universiteto (VU) biblioteka po metų pertraukos penktadienį vėl eksponavo brangiausiąjį lietuvišką leidinį - Martyno Mažvydo "Katekizmą".

Kai kurios perekšlės pragyvenimą užsitikrino. Šuo gali matyti, kad du plius trys lygu penki. Devyni padalyti iš trijų - trys. Tikros sceninės iliuzijos. Tai Ermakovo šunų akademijos puošmenos. Magijos iliuzijos didžiausiuose Prancūzijos kabaretuose.

Pasaulio literatūros istorijoje rusų rašytas Fiodoras Dostojevskis užima išskirtinę vietą. Jo populiarumas vis auga, o jo romanų tiražai didėja neregėtais mastais. Nedaug pasaulyje būta rašytojų, kurių kūrybos meninis įtaigumas, filosofinis gaivalingumas, žmogaus psichikos pažinimas yra toks universalus ir estetiškai pagavus. Lietuvos skaitytojai jau gali susipažinti su visa F. Dostojevskio proza.

-Kaip man gaila to balto senelio, Kurs užstojęs ant amžino kelio. Jau nebkelsis ant balso varpą Ir, ant kelių ainius pasodinęs, Nebepasakos bočius atminęs, Nepritars iš šaltųjų kapų.

Rokiškio krašto muziejaus ekspozicija netikėtai praturtėjo istorinių knygų rinkiniu, kuris kadaise priklausė Rokiškio dvarininkams Pšezdzeckiams. Neįkainojamos istorinės bei kultūrinės vertės dovaną rokiškėnams perdavė šiame krašte jauname amžiuje dirbęs, o dabar Kaune gyvenantis pensininkas, buvęs pedagogas Algirdas Jočys.

Mitterano sala kažkur pasaulyje yra. Vištelaičio, Mariaus Ivaškevičiaus. Madagaskaras su Paryžiaus elito misticizmu ir katedra putpelei ant pačio galo. Prof. Vytautas Kubilius turbūt buvo trenktas iš širdies, kai regėjo laisvės rupūžes nuo lenkų ir epitetų kalbą iš senos grožinės spaudos. Pati Lenkijos širdis bus paslėpta, o toliau rupūžės ieškos trūkažolės.

Pasityčioti iš pinigų nepataria netgi tylos tarėjai. Tegul komunistai su religinėmis dainelėmis jūsų toliau nebedurnina. Kokie pasaulio stulpai sutiks laikyti jų stalus? Tegul prašo ne karo, bet taikos magijos. Gal kaip „pagibaila“ jau jiems ką nors padariau?

Pernai viešėjusi tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje Italijoje garbės viešnios teisėmis, Lietuva netrukus vėl grįžta į šią vaikų knygų iliustruotojų ir autorių Meką.

Net policijai nieko kito nesuras, kaip žmones, kurie vieni kitiems skirti. Grafikos darbų kuprelės. Semiotikos darbas su Dievo Tėvo aistromis. Kokių trapių šventovių pasitaikė. Sicilijos rojuje. Tėvai veteranai, šeimyniniai konkursai, Foucault švytuoklė.

Akrostichas – iš eiliuoto kūrinio pirmųjų raidžių sudarytas prasminis žodis ar žodžių junginys. Reikalauja išlavintos poeto rankos, kadangi privalu sekti tiek bendrą poetinį audinį, tiek norimą išgauti vizualinį efektą. Šio tipo eilės rašomos tam tikromis progomis, norint užfiksuoti literatūroje asmens vardą, miesto ar upės pavadinimą. Visoje lietuvių poezijoje akrostichų nėra tiek daug. Juos bandė rašyti V.Kudirka, Maironis, B.Brazdžionis, H.Radauskas.

Nebūčiau rašęs apie Rutos Sepetys romaną „Tarp pilkų debesų“, jei ne jauno Ramūno Gerbutavičiaus kritikos straipsnis. Nedaug parašyta, tačiau niekinančiai. Na, nereikia šitaip. Girdėjau ir gerbiamo mūsų rašytojo Kazio Sajos pagrįstus virkavimus. Nėra čia Lietuvos, yra tiktai lietuviški vardai. Ir už tiek ačiū. Lietuva tapo žinoma pasaulyje, o pati autorė nusipelnė pačių gražiausių žodžių ir vardų. Tai labai gerai.