VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

2011-03-25
Iš kur gema tas palaimingasis poezijos žodis, užburiantis pasaulio sielą, plečiantis emocinę žmogaus skalę, vienijantis žmones, išlaisvinantis sąžinę. Galbūt gema iš kosminių erdvių gilumos ar prigimties genų, gal iš kūrybinės aistros ar nepasitenkinimo buitine tikrove. Kaip bebūtų iš tikrųjų, aišku viena, kad poezija spausdinama ir skaitoma, verčiama ir vertinama. Nors Nobelio literatūros premija žymiai dažniau skiriama prozininkams negu poetams, nors ir leidyklų planuose dėmesys prozai yra didėlesnis negu poezijai, bet nusigręžti nuo šio literatūros žanro būtų begėdiškai įžūlu. Plačiau
2011-03-25
Nuo vaikystės laikų esu aktyvus skaitytojas, lig šiol įdėmiai sekiau skelbiamus rašytojų knygų konkursus, domėjausi naujomis knygomis. Tačiau, kuo toliau, tuo vis labiau nusiviliu galybe skelbiamų, ypač premijų laimėtojų, kūriniais. Galutinai įsitikinau, kad premijuojamos, įvairiausių TOPų dešimtukų knygos - tai tik šou šlamšto reklama ir apgaulė. Netikite? Pagrįsiu pavyzdžiais. Plačiau
2011-03-18
Lietuvos vaikų knygų iliustracijų ir pasaulinio lygio lietuvių knygų dailininkų viešnagę Bolonijos knygų mugėje Italijoje, tikimasi, vainikuos pergalinga sėkmė. Tokią viltį likus savaitei iki mugės pradžios išsakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Plačiau
2011-03-15
Žmogaus ir religijos ženklus, bendravimą, religinio pasaulėvaizdžio konstravimą, transcendencijos pojūtį Bernardo Brazdžionio pokarinėje ir vėlesnėje poezijoje savo tyrinėjimuose apmąstę Silvija Rakutienė monografijoje ,,Bernardo Brazdžionio kūryba 1924 – 1944 metai“, Juozas Keliuotis str. ,,Brazdžionio kelias per pasaulį“, J.Griniaus ,,Brazdžionio kritiški matmens“. Plačiau
2011-03-10
Lenkų atgimimas įtraukė į romantinį arealą tokais būtybes kaip skomorochai, epikūriečiai, Sadko, Jūrų karalių, Ilją Muromietį, Sviatogorą, Gyvatę ir Dobrynią, Gulbę žmoną. Bylinų ir liaudies artistų menas siejosi su Cezario laikų hedonistiniais malonumais. Lenkijoje epikūrizmas galų gale buvo kaip Romoje. Č. Milošas kaip magistre voluptatis galėjo perteikti daugybę „sielos ligų“. Stoicizmas taip pat buvo vienas epikūrizmo paplitimo ženklų. Roma-amor Milošui buvo kažkas panašaus į graikų filosofijos invaziją. Plačiau
2011-03-10
Kiekviena tauta atlieka savo misiją ir seka dvasinais vadovais. Dėl Egipto aišku viena, kad savo orientacija jam apsisekė arba beveik. Kiekviena raidė atlieka savo misiją ir turi savo emisiją. Algis uždavinys rašė apie Platono „Fedore“ ir „Filebe“ paminėtą ‚“Hermį Trismegistą“. Be hermetinių misterijų atsirado ir spausdintas vardas. Zoroastro soliarinės misterijos buvo paslaptis į kurią Algis Uždavinys buvo pašvęstas. Toks Heliopolio pašventimo mokymas buvo perimtas ir prieinamas mūsų tarptautinio lygio orientalistui Algiui Uždaviniui. Kam dar reikalinga viena katedra vėjuotą dieną su vėžio ausimis? Plačiau
2011-03-08
„Duc in altum“ – irtis į gilumą kviečia dvasininkų kūrybos almanachas, pasirodęs pačioje 2010 metų pabaigoje. Jo redaktorius - Robertas Keturakis, sudarytojas - Kauno kunigų seminarijos klierikas Nerijus Pipiras. Knygos autoriai – devyni jauni žmonės, išgyvenantys Dievo pašaukimą – ieškantys, tikintys, mąstantys, siekiantys įprasminti savąjį pašaukimą čia, mūsų kasdienybėje. Ši knyga – tai „bandymas praskleisti širdies šydą“, „šilumos, nuoširdaus pasitikėjimo kitais pradžia“. Plačiau
2011-03-08
Kartą per mėnesį išeinu į gatvę be savo tikrojo veido. Esu ta, kurios pati nepažįstu. Einu nuleidusi galvą, pašaukta vardu neatsisuku, neatsakau į žvilgsnį žvilgsniu, nesišypsau tam, kas šypsos man. Plaukiu. Kažkur, net žingsniai nebe mano, nebe mano juokas, nebe mano žvilgsnis. Ten, koridoriuje paliktas mano apsiaustas, ant stalelio padėtas mano veidas. Einu einu. Tada grįžtu ir taip beprotiškai džiaugiuosi, kad mano veidas nepavogtas – galiu jį vėl užsidėti, džiaugiuos, kad nereikia vogti svetimo gyvenimo, nes turiu savo – nuostabų, gražų, jame aš galiu svajoti. O svajonės kartais pildosi. Net tada, kai kartą į mėnesį numeti viską į šalį, kad suprastum – to, ką turi, nenori prarasti. Plačiau
2011-03-04
Knygos parašymas padeda geriau suvokti, kas vyksta politikoje ir kitiems padeda tai suprasti. Atsidūręs Seime, pamačiau, kad Lietuvoje neturime, o ir užsienyje yra nelabai daug literatūros apie asmenybes – yra daugiau bendresnio pobūdžio psichologinių aprašymų. Taip pat tyrimuose apie politikos mokslus daugiausia atliekami kiekybiniai tyrimai – be formulių, didelių skaičiavimų, o kokybiniai tyrimai gana reti. Taigi ši knyga - psichologinis kokybinis politikų gidas. Plačiau
2011-03-01
Hermeneutika – tai mokslo kryptis, kilusi iš religinių tekstų aiškinimo. Jos pavadinimas susijęs su graikų mitologinės būtybės Hermio vardu. Ši būtybė paprastai siejama su paslaptimi, uždarumu (plg. hermetiškas). Taip pat Hermis buvo ryšininkas tarp dievų ir žmonių pasaulio. Vėliau hermeneutika pradėta vadinti tekstų (dažniausiai paslaptingų) aiškinimo mokslu. Šiuolaikinė hermeneutika nutolo nuo savo ištakų. Ji tyrinėja ne tik tekstų aiškinimą, bet apskritai supratimo interpretacijos reiškinius. Todėl ji vadinama interpretacijos suvokimo teorija. Plačiausiu požiūriu hermeneutika yra filosofijos kryptis, nagrinėjanti pasaulio tikrovės interpretacijos būdus. Tai viena iš vyraujančių šiuolaikinės filosofijos krypčių. Plačiau
2011-02-25
2010 m. pasirodė žurnalisto, fotomenininko Jono Junevičiaus fotografijų albumas „Kvarcinio smėlio raštai“ (albume tekstai išversti į rusų ir anglų kalbas, redaktorė Ugnė Laima Rakauskaitė, viršelio dailininkas Simonas Gutauskas, maketavo Violeta Bekionienė). Skaitytojams priminsime, kad 2004 m. išleistas dar vienas jo albumas – „Anykščių idilės“. Menininko darbų rasime ir 2007 m. pasirodžiusiame albume „Puokštė Anykščiams“. Plačiau
2011-02-25
Ar tie raktai ne saulės? Aklų Judėjos ir Lenkijos ponų raštai. Su migla akyse galima klausti, ar jie sumušė Puškino šunį? Politinis smūtkas per Gintauto Mažeikio renesansinį kabalizmą su Platono pseudoidėjomis kaip ir Leibnizas patinka ne visiems. Politiniai ponai mūsuose kartais suintelektualėja. Pasirodo su grafikos liežuvėliais ir arkebūzomis. Milošų šeimos visuomet laukė politiniai pakvietimai kaip ir jo kairiųjų įpėdinių-Klimų. Plačiau
2011-02-22
Plačiau
2011-02-11
Visai netikėtai gavau staigmeną – Aldonos Petruškevičiūtės - Dziskienės keturias knygeles: ,,Gėrio šviesoje“ (odžių vainikas, 2010 m.), ,,Sonetai“ (100 sonetų rinktinė, 2003 m.), ,,Manoji Lietuva“( sonetų poema, 2009) ir „Vivere Bonuem Faciendo“ (2002). Aldona Petruškevičiūtė – Dziskienė - mokytoja. Sulaukusi garbaus amžiaus, yra kūrybinga, filosofinio mąstymo, dar prisimenanti prieškarinę Nepriklausomą Lietuvą. Todėl ir savo kūryboje nedviprasmiškai aukština Tėvynę, Ištikimybę Lietuvai, gėrisi Kūrėjo darbais ir dovanomis, kuriomis Jis apdovanoja žmogų ir Gamtą. Giliai jaučianti ir žinanti, kas yra Laisvė, Pareiga, Meilė. Ji dėkoja Kūrėjui už duotą galimybę poezijos posmais aukštinti Kūrėją, giedoti Meilės himną Lietuvai ir kalbėti Ezopo kalba su žmonėmis. Plačiau
2011-02-08
Šiomis dienomis, kai Švietimo ministerija susirūpino lietuvių kalbos likimu, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos „Karvedžių“ auditorijoje sausio 20 dieną įvyko Algirdo Ažubalio, Dianos Builienės ir Rolandos Kazlauskaitės - Markelienės parašytos monografijos „Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918-1940 m.)“ sutiktuvės. Plačiau
2011-02-08
Talentingų aktorių vaikas Tomas Šinkariukas (gim. 1971 m.) netapo scenos artistu, bet originaliu rašytoju, dramaturgu. Išsamiausia jo novelių ir pjesių knyga - „Šokis”. Čia įdėtas profesionalus ir geranoriškas poetų Gintaro Patacko bei Dariaus Pocevičiaus T.Šinkariuko kūrybą aptariantis straipsnis. Plačiau
2011-02-01
Muziejininkė Rasa Bražėnaitė visada man padovanoja Anykščiuose išleistų knygų. Šį sykį iš jos rankų gavau tokią šiltą, šviežumu ir vaikyste kvepiančią B. Buivydaitės eilėraščių ir pjesių knygelę „Stebuklingoji radasta“ (sudarymas ir įvadinis straipsnis Almos Ambraškaitės). Knygelės atvartus puošia R. Bražėnaitės nuotraukos, kuriose rašytojos kūrinių personažų skulptūrėlės, jaukiai įsikūrusios sodelyje Šaltinio gatvėje prie Šaltupio upelio (skulptoriai Rūta Indrašiūtė ir Osvaldas Neniškis). Leidinėlį savo piešiniais praturtino Anykščių dailės ir kūrybos mokyklos mokinė Julija Musteikytė. Ach, kaip norisi vėl sugrįžti vaikystėn, sugrįžti prie tikrumo ir paprasto kasdieniško džiaugsmo, pavasario ir savo kiemo, prie B. Buivydaitės kūrybos. Plačiau