VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

03 03. Susitikimas su rašytoju Jonu Rudoku

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys

Vilniaus mokytojų namų svetainė niekada nebūna tuščia: čia susitinkama su rašytojais, politikais, meno žmonėmis. Šį kartą į susitikimą su knygos „Tas kelias į Vilnių“ autoriumi Jonu Rudoku pakvietė Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos narius, jau įpratusius prie telefono skambučių, kai ragelyje girdi Rytų Lietuvos švietimo problemas, jų norus žinančios buvusios Vilniaus rajono švietimo skyriaus vedėjos, Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojos, visada jaunos ir žvalios, enciklopedinių žinių apie šį regioną kupinos Danguolės Sabienės, balsas.

Kalba knygos „Tas kelias į Vilnių“ autorius Jonas Rudokas. Autoriaus nuotraukos

Kaip visada, ji, pasveikinusi mokytojus senjorus, džiaugiasi naujais jaunais veidais, papildančiais šį visuomeninį sambūrį.

Ir randa šiltą žodį svečiams. Šį kartą – rašytojui, istorikui socialinių mokslų daktarui tolimam tremtinių palikuoniui Jonui Rudokui, kurio vaikystė prabėgo Utenos rajono Vaikutėnų kaime, mokytojų šeimoje. Jie, mokykla ir gyvenimas įdiegė meilę skaitomai, o vėliau - rašomai knygai. Knygos „Tas kelias į Vilnių“ kelias iki skaitytojo beveik treji metai, nes reikėjo surinkti medžiagą jai, t.y. to laikotarpio medžiagą, kai lietuviškas žodis buvo posūnio vietoje. Jį galėjo spjaudyti, stumdyti, trypti tuometė nomenklatūra, už jo skaidrumą, taisyklingumą tekovojo vienetai, kai, norint įsteigti lietuvišką mokyklą, reikėjo kryžiaus kelius eiti... Knygos anonse skaitome: „Tas kelias į Vilnių…“ yra tikras Lietuvos kovų dėl mūsų sostinės Vilniaus metraštis. Knygoje išsamiai nagrinėjamos Pietryčių Lietuvos problemos ne tik Lenkijos ir Sovietų Sąjungos okupacijų laikotarpiais, bet ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir net šiandieniniais laikais“.

Knygos pristatymo dalyviai

Renginyje žodį tarė buvusi Bezdonių lietuviškos mokyklos direktorė Aušrelė Šatienė, pavadinusi knygos autorių darbštuoliu bitininku, drąsiu žmogumi, buvęs Vilniaus apskrities viršininko patarėjas Jonas Endriukaitis pasakojo apie lietuviškų mokyklų steigimą Vilnijos krašte ir, be kita ko, prasitarė, kad kai kuriose Pietryčių Lietuvos vietose netgi dabartinė Lietuvos politinė, kultūrinė situacija nelabai žinoma, nes daugelis, tarkim, Dieveniškių krašte, žiūri daugiausiai Baltarusijos televiziją, o apie Pietryčių Lietuvos problemas kitose Lietuvos vietose irgi mažai težinoma.

Knygos pristatymo dalyviai

Danguolė Sabienė sakė, kad čia susitiko tie, kurie buvo prie lietuviškų mokyklų steigimo (kartais ganėtinai nelengvo!) ištakų, kalbėjo apie mišrių mokyklų atsiskyrimą ir jų tapsmą vienkalbėmis bei su tuo susijusius sunkumus: patalpų, mokytojų stoką, jų paieškas. Prisiminė, kai 1996 metais Vilniaus ir Šalčininkų r. savivaldybės atsisakė steigti lietuviškas mokyklas. Ji atsimenanti, kaip ministro akad. prof. Zigmo Zinkevičiaus kabinete tuometiniai Šalčininkų ir Vilniaus rajonų merai Rybakas ir Janušauskienė teigę, jog mokyklų pakanka, o naujoms jie pinigų neturį. Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas kalbėjo apie naujų darželių steigimą.

Jono Rudoko knyga pasitiko skaitytojus

Šiuo metu, ypač, pasak jo, tai reikalinga Vilniaus rajone: į lietuviškas grupes jau dabar yra per 500 pareiškimų. Na, o apie knygą „Tas kelias į Vilnių“ tarė: “Knygos apie Vilniaus kraštą, jo istoriją tikrai būtinos. Šioje knygoje paminėta daug garbingų mokytojų, atskleisti jų darbai. Visos tokios knygos yra reikalingos ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai”. Tos pat ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Zungailienė dalijosi prisiminimais apie Rudaminos, vienos pirmųjų atsiskyrusiųjų ir tapusių lietuviška ugdymo įstaiga, atsiskyrimo kelius. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos Vidmantas Žilius direktorius prisiminė Poškonių pagrindinėje mokykloje praleistus darbo metus, mokytoja poetė Bronė Daunorienė kvietė jaunimą mylėti savo Tėvynę, ginti jos kalbą. Kiti kalbėjusieji sakė, kad tokia knyga kaip Jono Rudoko ,,Tas kelias į Vilnių” reikalinga, nes ją skaitydamas sužinai ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos, istoriją.

Apie knygą ir Rytų Lietuvos švietimo praeitį ir dabartį kalba renginio sumanytoja Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė Danguolė Sabienė

Padėkos žodžiai, pasakyti Jonui Rudokui, ne tik šios, bet ir kitų - „Mes - kilmingi žmonės“, „Apie Vytautą Andrių Graičiūną: Gimė Čikagoj, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire“, ,,Prarastieji Lietuvos talentai“- knygų, daugelio mokslinių straipsnių autoriui, manome, sušildė jo mintį ir paskatins dar ne vieną knygą parašyti. Norėtume graikų filosofo Aristotelio žodžiais pasakyti: ,,Gera knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia“. Būtent tokios yra rašytojo socialinių mokslų daktaro Jono Rudoko knygos.

Linksmas Rudaminos „Ryto“ gimnazijos mokinių šokis - renginio dalyviams

Vakarui besitęsiant, tylos minute buvo pagerbti Vilnijos krašto šviesuoliai, išėję amžino poilsio, gyviesiems – daugiau nei 40 - čiai - už nelengvą darbą kuriant lietuviškas mokyklas, jose dirbusiems ir dirbantiems Padėkos raštus įteikė Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė Danguolė Sabienė, kurios balso telefonu ar raštelio e. paštu, kviečiančio į kitą renginį, lauks besiskirstantieji iš šio proto, istorinės tiesos ir minties prisodrinto renginio.

Renginio metu dainavo ir šoko Rudaminos „Ryto“ gimnazijos moksleiviai.

Atgal