VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

03 17. Solidus baigiamasis „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ akordas

Vytautas Žeimantas

Greitai bėga laikas. Atrodo dar neseniai dienos šviesą išvydo pirmasis „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ (VLE) tomas. O nuo to laiko jau praėjo beveik penkiolika metų. Pernai pasirodė ir paskutinysis, XXV-asis VLE tomas. Šios enciklopedijos Vyriausioji redakcija, kuriai vadovauja Antanas Račis, atliko milžinišką darbą, su kuriuo neturiu ką palyginti dairydamasis po Lietuvos erdvę. Atrodytų, viskas pasakyta, viskas surašyta. Ir čia nelabai ką turėtum pridėti.

Bet laikas ne tik greitai bėga, jis beskubėdamas keičia aplinką, keičia mus. Politinės peripetijos, veržli mokslo plėtra, atradimai keičia mūsų pasaulį. Auga ir naujos talentingų žmonių kartos. Taip atsiranda naujos vertybės, kurias būtina atspindėti ir enciklopedijose, juolab, jei jos vadinamos visuotinėmis.

“Visuotinės lietuvių enciklopedijos” leidėjai, Mokslo ir enciklopedijų centro darbuotojai Giedraičiuose prie paminklo „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“ Vytauto Žeimanto nuotrauka

Tai gerai suprato ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, leidęs šią visuotinę enciklopediją. Todėl nutarimas išleisti papildymų (XXVI-ąjį) tomą buvo suprantamas, net būtinas. Tuo labiau, kad tai yra priimta ir pasaulinėje enciklopedijų leidimo praktikoje. Kai kurie stambiųjų enciklopedijų kūrėjai leidžia papildymų tomus net kasmet.

Lietuviai, atrodo, planuoja apsiriboti tik vienu papildymų tomu. O gaila. Praėjus 5-10 metų pasaulis jau bus gerokai pasikeitęs.

VLE papildymų tomas pasirodė neseniai, prieš Vilniaus knygų mugę. Ir buvo palankiai sutiktas. Jis prasideda straipsniu, skirtu Kaziui Abarui, Lietuvos karininkui, Nepriklausomybės karuose kovojusiam su lenkais ir bolševikais, buvusiam šarvuoto traukinio “Gediminas” vadui, sovietų nukankintam Taišete 1950 metais. Tomas baigiasi straipsniu apie Aleksandrą Žvirblytę, pianistę, profesorę, įvairių tarptautinių konkursų laureatę.

Iš šis tomas išsiskiria plačiu lituanistikos klodu. Mes, lietuviai, turime dar daug ką pasakyti apie save, savą istoriją, apie Lietuvą. Dvidešimt penki nepriklausomybės metai leido atskleisti daug anksčiau draudžiamų temų. Tačiau istoriniu požiūriu tai nedidelis laiko tarpas, per kurį neįmanoma moksliškai ištirti ir įvertinti visa tai, ką teko ištylėti įvairių okupacijų metais.

Šis tomas – tai dar vienas žingsnis lietuviškos savasties pažinimo link. Čia yra įdomių straipsnių apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, mūsų didikus, jų šeimas, LDK kariuomenę, karus ir kautynes. Juos parašė profesoriai Eduardas Gudavičius, Antanas Tyla, daktarai Algirdas Matulevičius, Algis Kasperavičius, kiti.

Enciklopedijos leidėjai sėkmingai užbaigė gerą tradiciją, pradėtą dar nuo pirmojo tomo – išsamiai atskleisti Lietuvos pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui. Džiugu, kad vis daugiau ir išsamiau mes sužinome apie pokario metais vykusi partizaninį karą. Apie partizaninius karinius junginius, jų vadus, partizaninę spaudą, garsias partizanų šeimas vertingų straipsnių pateikė Rūta Trimonienė, Aldona Vilutienė, Edita Jankauskienė, Aurelija Malinauskaitė, Marius Juodis, Geistautas Gečiauskas, kiti.

Jų dėka mes sužinome apie garsias partizanų šeimas. Plokščių valsčiuje Šilvėnų kaime gyvenusi Aleksų šeima į partizanus išleido tris brolius ir dukrą. Žemaitkiemio valsčiuje, Juknonyse gyvenusioje Ališauskų šeimoje irgi tris broliai buvo partizanai. Aktyviai su priešu kovėsi Bulavų šeima iš Kalpokiškio (Panemunėlio vlsč.), Čėplų šeima iš Elveriškių (Rudaminos valsč.), Dručkių šeima iš Vaičėnų (Obelių vlsč.), Kraujeliai iš Kaniukų (Alantos vlsč.), daug kitų šeimų.

Daug Lietuvai nusipelnė Maniuliškių kaime (Antazavės vlsč.) gyvenusi Antano ir Marcelės Streikų šeima.Tėvas Antanas buvo Nepriklausomybės karų savanoris, Vyties kryžiaus kavalierius. 1944 metais suorganizavo partizanų būrį, jam vadovavo. Per vienas kautynes buvo sužeistas, nenorėdamas pasiduoti priešui susisprogdino. Motina Marcelė 1944 metais buvo nuteista, kalinta Komijoje. Trys jų sūnus Juozas, Izidorius ir Petras išėjo partizanauti. Dvi dukterys Ona ir Valerija tapo partizanų ryšininkėmis.

Daug naujo galima sužinoti ir iš straipsnių apie partizanų vadus Povilą Antanavičių, Joną Jūrą, Apolinarą Juškį, Mečislovą Kestenį, Boleslovą Kriščiūną, kitus.

Vis labiau atsiskleidžia sovietmetyje gerokai nutylėtas arba iškraipytas bažnyčios gyvenimas, kunigų veikla. Knygoje yra straipsniai, kuriuose aprašomi vyskupas Kęstutis Kėvalas, kunigai Valdas Aušra, Pranciškus Gustaitis, Antanas Paškus, Vincas Zajančkauskas, kiti.

Antai Vincas Zajančkauskas buvo ne tik kunigas, bet ir pedagogas, literatūros istorikas, visuomenės ir spaudos veikėjas. Jis mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje ir Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge. 1907 metais buvo įšventintas į kunigus. Būdamas Vilniuje aktyviai rūpinosi lietuvybės reikalais. Vilniuje 1917-1918 metais padėjo A.Smetonai redaguoti “Lietuvos Aidą”. 1925-1928 metais redagavo Vilniuje ėjusį lietuvišką savaitraštį “Kelias”. 1944 metais pasitraukęs į Vakarus, lietuvių kalba išleido nemažai knygų.

Apskritai šiame tome yra nemažai žurnalistikai skirtų straipsnių. Aprašomi žurnalistai Antanas Andrijonas, Jonas Laurinavičius, Dainius Radzevičius, Jonas Vėlyvis, kiti. Pristatoma Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, žurnalas “Aviacijos pasaulis”, laikraščiai “Tėviškės gamta”, “Verslo žinios”, tęstinis almanachas “Žurnalistika”, Aukštaitijos partizanų nelegalus laikraštis “Aukštaičių kova”, ėjęs 1945-1952 metais.

Tradiciškai VLE leidėjai daug dėmesio skiria ir dar vienai seniau nutylimai temai - Mažajai Lietuvai. Čia savo brandumu išsiskiria daktaro Algirdo Matulevičiaus straipsniai. Jis jau nuo studijų metų tyria Mažąją Lietuvą, jos istoriją, kultūra, bažnyčią, gyventojų sudėtį. Yra sukūręs ir originalių Mažosios Lietuvos žemėlapių. Tome aprašoma nemažai žinomų mažlietuvių ir Mažosios Lietuvos tyrėjų. Yra pristatyti Grasilda Blažienė, Algirdas Gliožaitis, Vytautas Gocentas, Audronė Matijošienė, Vilius Algirdas Trupjonas, Irena Tumavičiūtė, Vanda Vasiliauskienė, kiti. Daug naujų faktų paskelbta apie Kristijono Donelaičio palikuonis – Donelaičių šeimą. Kiek nustebino straipsnis “Šveicarų kolonija Mažojoje Lietuvoje”. Pasirodo, kad siekiant kolonizuoti Mažąją Lietuvą buvo čia vežami ir šveicarai.

Į šį tomą pateko ir nemažai žmonių, kurie iškilo pastaraisiais metais. Tai politikai Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Irena Degutienė, Loreta Griaužinienė, verslininkas Michailas Chodorkovskis, čečenų karo vadas Aslanas Maschadovas, mūsų jaunosios olimpinės čempionės Laura Asadauskaitė ir Rūta Meilutytė, ir daug kitų jaunų ir jau pasižymėjusių žmonių.

Per visą enciklopediją buvo pristatytos visos nepriklausomos valstybės. Pastarąjį laikotarpį susikūrė tik viena nauja valstybė – Pietų Sudanas. Ji atsiskyrė nuo Sudano ir iškovojo nepriklausomybę 2011 metais. Kol kas su Lietuva glaudesnių santykių neužmezgė, tačiau ir jai teko keli tomo puslapiai.

Į mūsų gyvenimą aktyviai įsiveržė naujos technologijos: socialinis tinklas Facebook, teikianti internetines paslaugas “Google”, kitkas. Šios naujovės irgi buvo leidėjų aprašytos.

Paskutinio enciklopedijos tomo išleidimo proga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su „Visuotinės lietuvių enciklopedijos" mokslinės redakcinės tarybos nariais ir leidėjais. Ji jiems įteikė padėkos raštus už prasmingą darbą įgyvendinant ilgametį mokslinį informacinį Lietuvos projektą.

„Visuotinė lietuvių enciklopedija yra mūsų valstybingumo ir identiteto įtvirtinimas. Tai - epochos darbas, sutelkęs žymius šalies mokslo, meno ir kultūros žmones. Kokybiška ir kruopščiai parengta informacija apie Lietuvą yra svarbus ginklas informaciniame kare, todėl svarbu, kad enciklopedija būtų pasiekiama ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui", - sakė D.Grybauskaitė.

Man atrodo, kad mūsų valdžios atstovai labai lengvai atsipirko - tik padėkos raštais. Visuotinė enciklopedija - unikalus, milžiniškas darbas. Manau, kad jos leidėjai nusipelnė ordinų ir medalių.

Atgal