VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

03 30. Prof. Liubomiro Kulvieco darbų knygos pristatymas – tai dar vienas mokslo istorijos puslapis

Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

2015 m. kovo 17 d. Lietuvos technikos bibliotekos Konferencijų salėje įvyko Lietuvos edukologijos (buv. Vilniaus pedagoginio) universiteto prof. Liubomiro Kulvieco knygos „Svorio sąvokos raida Klasikinėje mechanikoje XVII-XX a.“ pristatymas. Renginio tikslas buvo sukviesti žmones, vienaip ar kitaip susijusius su Liubomiro Kulvieco darbų įamžinimu, nes profesorius išėjo Anapilin prieš 20 metų. Į knygos pristatymą susirinko mokslo, kultūros sričių atstovai, rėmėjai, be kurių pagalbos šis leidinys nebūtų išvydęs dienos šviesą. Knygos leidimą parėmė UAB „Elgerta group“ bei Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas. Nefinansinį patronažą leidiniui suteikė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
S. Karoso labdaros ir paramos teikėjai savo svetainėje įrašė žodžius „Norint paremti kultūrą, nereikia būti milijonieriumi. Labiausiai reikia supratimo ir noro...../ S. Karosas/ . Iš tiesų taip ir yra, nes šis paramos fondas parėmė jau bene ketvirtą leidinį, skirtą prof. L. Kulvieco darbų įamžinimui.. Be vidinės motyvacijos, tam tikro požiūrio į mokslą, kultūrą nevyktų daug prasmingų dalykų. Todėl išleistos knygos pristatymas – tai ir dar viena galimybė padėkoti visiems knygos rėmėjams, už jų paramą ir geranoriškumą. Profesoriaus dukra Donata Kulviecaitė, kartu su kitais bendraautoriais, jau ketvirtąja knyga įamžina savo tėvo mokslinį palikimą.

Kalba Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Libertas Klimka. Rimo Vilavičiaus nuotrauka

Knygos pristatyme dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto prof. Antanas Kiveris, studijų metu klausęs prof. L. Kulvieco paskaitų, prof. Libertas Klimka, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto prof. Rimas Norvaiša, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doc. dr. Jokūbas Sūdžius, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Bieliauskienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovai, S. Karoso labdaros ir paramos fondo sekretorė Birutė Leišienė, Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojai, aukštųjų mokyklų studentai.
Knygos pristatyme nebuvo pamirštas ir Galileo Galilėjus, kurio gimimo 450-osios gimimo metinės buvo atšvęstos pernai. Apie tai (ir ne tik) kalbėjo astronomas doc. dr. Jokūbas Sūdžius. Prof. Libertas Klimka, savo pasisakyme pabrėžė L.Kulvieco darbų fundamentalumą, jo indėlį į klasikinės mechanikos istoriją. Priminė muzikines Galilėo sąsajas su Lietuva. Prof. Rimas Norvaiša apžvelgė L.Kulvieco disertacijų problematiką ir atkreipė dėmesį į tai, kad L. Kulvieco darbai, kaip vieni iš fundamentaliausių svorio ir judėjimo problematiką nagrinėjančių darbų, turi neįkainojamą vertę, tiek savo idėjų unikalumu, tiek ir apibendrinamuoju požiūriu. Tik gaila, kad jo darbai neturėjo tęstinumo ir nebuvo laiku tinkamai įvertinti.

Knygos pristatymą pradėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pučiamųjų instrumentų specialybės studentės saksofonistės Audra Radeckytė ir Gustė Ivaškaitė. Jos atliko 3 klasikos kūrinius saksofonu: Jean - Marie Leclair ( 1697-1764) Sonata C-Dur (Jean – Marie Londeix adaptacija dviem saksofonams) ir Fernande Decruck Saxophonesques I-IV d.). Knygos pristatymo pabaigoje, akompanuojant prof. dr. Ritai Bieliauskienei, prof. Antanas Kiveris atliko Algimanto Raudonikio dainą „Kur balti keliai“ ir ukrainiečių liaudies dainą „Paimčiau aš bandūrą“.

Lietuvos technikos bibliotekos erdvėse vyksta nemažai knygų pristatymų, nes knygos gimimas – tai ypatingas įvykis, vertas visų mūsų dėmesio. Džiaugiamės, kad šis knygos pristatymas, sukvietęs garbius akademinės bendruomenės narius po senoviniais bibliotekos skliautais atvertė dar vieną mokslo istorijos puslapį.

***

Vokalinės monodijos su tęstiniu bosu klasikiniu pavyzdžiu tapo Vinčenco Galilėjaus kūriniai. Tai scena iš Dantės “Pragaro” bei Jeremijo rauda. Sis kompozitorius buvo ir žymus muzikos teoretikas, savo darbuose pagrindęs naująjį stilių. “Pokalbyje apie senovinę ir šiuolaikinę muziką” (“Dialogo della musica antica e moderną”), išleistame 1581 m. Florencijoje, jis nurodė, kad monodija, naudojama dramos veikaluose, turi būti kuriama pagal senovės graikų tragedijos pavyzdį ir turi tarnauti kaip išraiškos priemonė. Vienas iš šio garsaus muziko sūnų Galilėjo Galilėjus tapo garsiuoju matematiku ir astronomu. O kitas sūnus -Mikelandželas Galilėjus kurį laiką dirbo Vilniuje kaip liutnininkas ir kapelos vadovas Kristupo Radvilos arba Jonušo Tiškevičiaus rūmuose. Tad Lietuva, nors būdama toli nuo didžiųjų Vakarų Europos kultūros centrų, nors ir netiesiogiai, bet tam tikra prasme buvo susijusi ir su ten vykusiais ženkliais stilistiniais muzikinės kūrybos pokyčiais (pagal J. Trilupaitienė. Jėzuitų muzikinė veikla Lietuvoje. Vilnius 1995)

Atgal