VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

05 09. Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio” draugijos literatūrinė-muzikinė popietė „Balandį pražysta gražiausia svaja”

Birutė Silevičienė

Į „Spindulio“ draugijos viešnagę buvau pakviesta dar balandžio 18-ąją, kai Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose vyko garbios žurnalistės, pedagogės Irenos Šuminienės knygos „Žmonės prie tunelio“ pristatymas visuomenei.

Į šį renginį pasveikinti draugijos narės Irenos Šuminienės atvyko ir „Spindulio“ draugijos vadovė – garbi pedagogė, poetė, rašytoja Albina Tumaitė bei poetė Zita Čepulytė. Susipažinome su Albina, ir ji pakvietė mane atvykti į literatūrinę-muzikinę popietę Mokytojų namų mažojoje salėje balandžio 30-ąją.

Renginį vedė Albina Tumaitė. Patiko vadovės sumanymas paskaityti kiekvieno kūrėjo eilėraštį, o pats autorius turėjo toliau skaityti savo kūrybą. Į Mokytojų namų mažąją salę mielai rinkosi žmonės, visų nuotaika pakili, buvo skaitomos eiles, dalinamasi jų gimimo epizodais, liaudies dainas atliko seserys Giedrė ir Gintarė Baltakytės. Gražiai bendravome su kanklininke ir dainininke.

Skambėjo Juozo Elekšio, Irenos Vyšniauskaitės-Šuminienės, Morkūnienės, Zitos Čepulytės, Vyt. Kasperavičiaus gražios eilės, Alfredas Naktinis pristatė savo kurtą dainą, kuri gimė, vaikštant Bernardinų parke prie Vilnelės, padainavo ją kartu su J.Elekšiu. Dainos žodžiai skambūs, dainingi, greitai įsimenantys. Dainavo visi vakaronės dalyviai, vyravo puiki nuotaika, gražiai paminėta artėjanti Motinos diena. Kam pražįsta gražiausi balandžio žiedai? Motinoms! Jos kaip gėlės, dovanoja pasauliui gyvybės žiedus - vaikus!

Alfredas Naktinis dainą „Pavasaris Vilniuje“ skyrė „Spinduliui“. Žodžiai ir muzika – jo paties. Išmokite šią dainą visi:

Pavasaris Vilniuje

Iš ledo ištrūko Vilnelė vingri

Greita jos bangelė paskęsta Nery.

Nerimsta putoja ir sukas ratu,

Pavasarį neša džiaugsmingu srautu.

 

Balandį subręsta gražiausia svaja,

Pirmoji žibutė pražysta šile.

Jos liauną žiedelį dar kanda šalna,

Pavasariu džiaugias gėlelė melsva.

 

Priedainis:

O, Vilnele, Vilnele mana,

Tu gamtos nuostabiausia malonė.

Vilniaus miesto esi puošmena,

Čia mums gimsta gražiausios svajonės.

 

Sušyla orai ir atgimsta gamta,

Atgyja įmigusi žemė šalta.

Parskridę paukšteliai jau suka lizdus,

Jų skardžios giesmelės pripildo laukus.

 

Taip gera svajoti prie upės krantų

Ir savąją širdį pripildyt jausmų –

Mylėti pasaulį ir žmones sykiu,

Alsuoti pavasario oru gaiviu.

 

Priedainis:

O Vilnele, Vilnele mana,

Tu gamtos nuostabiausia malonė.

Vilniaus miesto esi puošmena,

Čia mums gimsta gražiausios svajonės.

Graži ir nuoširdi bendravimo viešnagė baigėsi. Sustojau kelioms minutėms Mokytojų namųkoridoriuje, kur ant sienų kabojo moksleivių piešiniai. Kokie jie mieli, šilti, kiek juose fantazijos... Iš jų sklido gėrio aura, vertė šypsotis ar susimąstyti.

Esu čia buvusi daug kartų, kai vykdavo knygų mugės, knygų pristatymai visuomenei, čia visuomet juntama pagarba žmogui: rodyklėlės į renginio salę, perspėjimai apie laiptelį, žengiant į pirmą aukštą, malonia šiluma užlieja širdį. Ir budinčios moters šypsnys palydi į gatvę.

Iki naujų susitikimų, mielieji talentingi grožio kūrėjai! Didžiausios sėkmės mielai vadovei Albinai Tumaitei!

Atgal