VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

09 02. Poeto Jono Endrijaičio „Vėpūtinis prie obels“ ir „Vėpūtinukai“

Vytautas Žeimantas

Dienos šviesą išvydo poeto ir žurnalisto Jono Endrijaičio aštuntoji ir devintoji poezijos knygos „Vėpūtinis prie obels“ ir „Vėpūtinukai“. Taigi net dvi knygos - vienoje. Dabar tokia mada ateina, kai autoriai sudeda savo du rinkinius į vieną knygą, tik iš priešingos pusės. Jei apimsi tokią knygą iš vienos pusės, skaitysi kolegos Jono lyriką suaugusiems „Vėpūtinis prie obels“, jei iš kitos pusės - matysi eilėraščius vaikams „Vėpūtinukai“, kuriuose, beje, atskleidžiamas glaudus vaiko ryšys su gamta, paukščiais ir gyvūnais. Autoriaus eilėraščiai sklidini ilgesio, skaidraus vaikystės džiaugsmo. Jie lyg ir pratęsia jau seniau autorius išleistas knygas vaikams: „Saulėlydžio ežiukai“ (1992), „Bituliukas“ (1996) ir „Vanagėlio žiedas“ (2006).

Jonas Endrijaitis

Šį kartą daugiau paanalizuosiu suaugusiems skirtą lyriką. Autorius ją padalino į penkis skyrius – „Mano mažas gyvenimas“, „Vėpūtinis“, „Prie obels“, „Jotvingių miesteliai“ ir „Nenuskendę Nemune laivai“.

Knygoje vyrauja meilės lyrika, ir tai džiugina. Ši tema amžina, ir niekada nenusibostanti. Nežinau nei vieno rimtesnio poeto, kuris nebūtų skyręs bent keleto eilučių meilės lyrikai.

Atleiski man už laužą, meilės kurtą,

Už tai, kad niekada nebuvau mankurtas.

(...)

Atleiski, kad retai apkabinu.

Kol myliu, dar šioj žemėj gyvenu.

Kolega Jonas nuoširdus, jis myli ir to neslepia. Vadinas, jis laimingas. Gal ir todėl taip šviesiai skaitosi tokios jo eilės.

Autorius noriai kalba ir apie kitas šiuolaikinio žmogaus vertybes. Jam rūpi genties šaknys, jis ieško santykių su praeitimi, įdėmiai stebi dabartį:

Laikausi meilės kaip grandinės

Ir Lietuvos, dar gintarinės.

Gentinę čia rūkau taboką,

Naktim girdžiu senolių juoką...

Jam rūpi ir mūsų lietuvių kalba, lietuviškas žodis:

Kai daug tikėtasi,

Bet mažai duota,

Tikiu žodžiu, šventu ir išnešiotu,

Kuris lyg Nemunas,

Tiek sykių terštas,

Išdavusiems sugrįžta tarsi kerštas.

Kai kuriuose eilėraščiuose jaučiama jausmų įtampa, atsiranda ir pesimistinės gaidelės:

Pavargau nuo gyvenimo tokio -

Dienos keičias kaip jūros peizažas,

Neatskirsi, kur gėris, kur blogis,

Tiktai mainos gyvenimas mažas.

Kolega Jonas gimė mažame ir jaukiame Smalininkų miestelyje, prie Nemuno.

„Upių tėvas Nemunas, didinga, prūsų genties skalvių istoriją menanti Karšuvos giria įstrigo atminty nuo pat kūdikystės ir nepaleidžia iki šiol“, - sako kolega Jonas ir šioje knygoje daug gražių eilučių skyręs Nemunui. Ypač daug dėmesio jis skiria ir Dzūkijai bei toms vietovėms, kuriose vėliau gyveno, mokėsi, dirbo.

„Lazdijų mokykloje gimė mano pirmieji eilėraščiai. Šeštoje klasėje, lankydamas literatų būrelį, kuriam vadovavo lituanistė Ona Mikelionienė, sukūriau poemėlę vaikams „Vilko batai“, kurią vėliau pataisiau, perrašiau ir 1992 metais išspausdinau pirmojoje knygoje vaikams „Saulėlydžio ežiukai“. Knyga išleista 30 000 tiražu buvo bematant išpirkta. Tai kelia nuostabą dabar, kai ruoši eilėraščių knygą persotintai knygomis rinkai ir planuoji 1000 egz. tiražą...“ - sako kolega Jonas.

Vėliau pasirodė poezijos knygos suaugusiems „Budinti gentis“ (1991), „Keltas“ (1995), „Vėjų rožė“ (2001), „Lietaus raitelis“ (2009), už pastarąją jis buvo apdovanotas literatūrine Jono Aisčio premija.

2013 metais jis išleidžia romaną „Nemunas kaltės nenuplauna“. Bet tai jau tema kitam rašiniui.

„Į savo eilėraščių knygas su metais pradedu žiūrėti itin reikliai, esu tikrąja žodžio prasme griežčiausias savo eilėraščių kritikas, tačiau kartas nuo karto, kai pasiilgstu tėviškės, saviškių, keliauju Dzūkiją, Lazdijus pamedituoti, pasėdėti su širdžiai brangiais žmonėmis, padėkoti jiems už tai, kas esu, pasivaikščioti naujai grįstu, vaikystę įamžinančiu taku palei Lazdijos upelį iki Baltajo ežero“,- sako kolega Jonas.

Naująją kolegos Jono knygą išleido leidykla „Akstis“. Knygą redagavo rašytojas Vladas Vaitkevičius. Ją puošia originalios Medos Narbutaitės iliustracijos.

Čia sudėti naujausi kolegos Jono eilėraščiai, kurie įprasmina jo, kaip menininko gyvenimo ir visos kūrybos brandą. Palinkėkime jam tolesnės kūrybinės sėkmės.

 

Atgal