VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

09 23. Šiauliai – vardo poezija ir Čiurlionio varpo aidas

Vytautas Baškys

Šiauliai ir Didžioji pergalė Saulės mūšyje – kraštovaizdyje tarsi susisieja dangiškoji ir žemiškoji saulė. Saulės miesto įvaizdis – romantiška, o istorija žymi kronikoje užrašytą pirmąjį Šiaulių krašto pavadinimą – soule. Žinoma, Saulės miesto išmonė būtų prėska, bet yra žodis menas, kuris poetinėmis metaforomis viską užglaisto. Prieš porą dešimtmečių šiaulietis prof. Skirmantas Valenta išleido knygelę „Šiauliai: Vardas poezijoje ir vardo poezija“. Skambu, vietoj pabaigos žodžio poetiškai apibendrinta: „apakinti buvo šviesos, kada rankomis lietė / lietuvišką saulę pagoniškam dar danguje“.

Ši „lietuviškos saulės“ poetinė vizija paliečia meninės kūrybos giluminius klodus. Meninių įvaizdžių gretoje reikšminga M. K. Čiurlionio 1907 m. sukurtas paveikslų ciklas „Saulės sonata“. Keturių dalių ciklo pirmosios dalys kupinos šviesos, gi ketvirtoji – Finale, spalviniu ir turinio požiūriu ryškiai skiriasi nuo pirmųjų. Menotyra – nuščiūva. Muzikiniu požiūriu saulė čia lyg nutilusi, nuo varpo nusidriekęs kosminis voratinklis užgulęs ant miegančių karalių. Bet ne viskas čia taip. Žinoma, vaizdo turinio požiūriu paveikslas yra gana sudėtingos kompozicijos.

Paveiksle ant iškiliosios galingo varpo dalies – saulės apšviesti miesto bokštai. Centre – milžiniška saulė lyg dangiškas erdvėlaivis atsirėmęs į žemę. Kairėje pusėje spindi kita – idėjų saulė, nuo kurios sakalas neša šviesos žinią. Dešinėje paveikslo pusėje mėnulio siluetas – regėjime persimaino į įtemptą šaulio lanką, kuris nukreiptas į prieblandoje dunksančią grėsmę. Žemiau jo – vingiuojanti tamsi srovė susieja varpą su apatine paveikslo dalimi.

Ką skelbia šis Čiurlionio varpas, jo gausmas? Voratinklio apraizgytoje balzganos šviesos prieblandoje regisi Slibino žvaigždynas, primenantis tautinės priespaudos šimtmečius. Apatinėje dalyje – trijų karalių siluetai. Karališkoji dinastija nuo Didžiuoju karaliumi vadinto Ringaudo, iki išaukštino karaliaus Mindaugo ir sosto paveldėtojo titulą įgijusio karalaičio Ruklio. Sėdi jie ant aukštų pakopų žemai nulenkę galvas dėl Lietuvos likimo, nuoskauda dėl tautos likimo niūriais istorinių negandų metais. Tačiau varpo gausmas gaivina, nuo paveikslo viduryje sėdinčio karaliaus įžvelgiama pakilusi jo dvasia. Įvaizdis pažymėtas Šiaurine kelrode žvaigžde, jis ryžtingai žengia link Grįžulo Ratų žvaigždyno. Pagal senuosius indų raštus – tai septyni riši (išminčiai, pranašai).

Saulės sonata. Finale. Čiurlionis. 1907 m.

Ypatinga minčių ir vaizdo santalka praskaidrina laisvės dvasios pakilumą, visos Čiurlioniosielos galios ir kūrybinio talento polėkis sugaudžia ypatingu varpo garsu. Jo įsijautimą į tautos pakilumą nepriklausomybei apibūdina istorijos projekcijos tapyboje. „Saulės sonatos“ Finale įvaizdžiai prabyla XX a. pradžios idėjų ir tautos lūkesčių šviesoje Saulė, laisvė, politika ir menas Čiurlionio kūryboje, jo tapybos darbuose. Viskas simboliška, jo pasišventimą lydi kilnūs žodžiai ir darbai:„visus savo darbus skirsiu Lietuvai“.

Šitaip tapyboje įtvirtinta istoriosofinė dvasia tampa gyvybiška krašto pakilumo laisvei veiksmų projekcija. Tai anuomet veikusios Varpo draugijos žurnalo „Varpas“ tautinio pakilumo laisvei atspindys. Praėjus daugiau nei šimtui metų„Saulės sonatos“ Forte perteiktas vaizdas ir jo turinio atgarsiai tebeskamba aktualia dangiškos ir žemiškos saulės (laisvės) vizija. Nebūtina visa tai tiesiogiai sieti su Saulės miestu, bet varpo gausmas primena tautos vadavimąsi iš negandų voratinklio. 1902 m. Šiaulių krašte Dabikinėje įvykusiame Varpininkų organizacijos suvažiavimepirmą kartą viešai prabilta apie Laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, nužymėtas tiesioginis kelias į Vasario 16 d. aktą. Čiurlionio paveikslo turinyje – šviesos ir laisvės siekio tikslas artimas rašytojo Jono Biliūno 1905 m. sukurtai pasakai „Laimės Žiburys“, kurioje aprašyta laisvės džiaugsmo apeiga.

Iš šių matytų ar nematytų, girdėtų ar pajaustų atgarsių Šiauliai – soule – Saulės miestas suskamba kaip saulės spindulio paliestas vardo ir varpo gausmo aidas. Saulė – Didysis lietuvių karo kelias nuo Šiaulių iki Pamūšio visiems amžiams aukso raidėmis įrašyta į Baltijos krašto istoriją. Šio gausmo pavymui poetinė kūryba Saulei netyla. Aidingame poetės Birutės Lengvenienės eilėraštyje „Ir visi kas prie Saulės“ epiniai įvykiai susieti su mūsų likimu: „Vėl rugsėjis nudažė šermukšnį… / Mūšoje duburiai sunerimo! / Jie neleidžia užmiršt / Įsirėžusio brūkšnio / Nuo „KADAISE", / nuo SAULĖS / Ligi mūsų dienų, / Ligi tavo ir mano likimų!“

*

Šiauliai – vienas iš tų Lietuvos miestų, kuris M.K. Čiurlionio vardą yra įtvirtinęs vienos iš miesto gatvių pavadinime. Ir ne tik tai – didžio menininko vardas daugeliu gijų susietas su Saulės miestu. Šiaulietis Jonas Nistelis (1922-1986) architektas, poetas 1974-aisiais metais rašė „M. K. Čiurlionio paveikslai žėri genijaus didybe", 1961 m. išleido Čiurlionio minčių vertimą „Žodžiai prieš saulėlydį". Meninių sąsajų atgarsiu Čiurlionio gatvė Šiauliuose yra žinoma kaip Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, Šiaulių aukštesniosios medicinos mokyklos bei Neformalaus ugdymo centro vietos. Jų veiklos kryptys neatsiejamos nuo kraštovaizdžio, kultūros ugdymo. Varpo gausmo pagavojeSaulė nušvinta kultūros paveldo šaltiniu, gaivina harmoningą praeities regėjimą dabartyje.Šauliai, nuo 1236 metų rugsėjo Saulės mūšio pavadinimo, oriai dabinasi egzotišku Saulės miesto įvaizdžiu ir gina istorinį krašto prestižą nuo kaimyninių Telšių bei Panevėžio rajonų užmačių į regioninę Šiaulių krašto žemę.

Ir dar – aktualija. Paskelbta, jog Šiauliams pradėtas gaminti meninis akcentas „Iš kur varpų balsai pareina“. Tai keturių metrų aukščio akmeninė tautiniais motyvais dekoruota kolona su varpu širdies formos viršūnėje. Būtų prasminga šį varpo simbolį suderinti su Saule ir Čiurlioniško varpo gausmo aidu, kuris suskamba himnu saulei, laisvei ir šviesai.

Atgal