VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

11 07. „Gėris įsikūnija įsčiose“

Birutė Silevičienė

Tik ką pasirodė nauja, jau 16-oji, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nario Virginijaus Bielskio knyga „Gėris įsikūnija įsčiose“.

Virginijus – nuoširdus bičiulis, įdomus pašnekovas, taurus, sąžiningas žmogus. Rūpestingas savo mielai Mamai, mylintis Varnius, Panakačio kaimą, kuriame leidžia dienas ir rašo daug apysakų, dramų, bendrauja laiškais su artimaisiais ir bičiuliais, domisi kūrėjų knygomis, rašo straipsnelius į laikraščius. Jo mintys taktiškos, atviros ir nuoširdžios, todėl ir jo Šviesa žodžiuose ima viršų. Kur Gėris viešpatauja, ten negali būti smurto. Virginijus analizuoja supantį pasaulį ir jame gyvenančių žmonių kasdienybę. Jam gaila ligonių, senų žmonių, kurie negali pasirūpinti savimi. Virginijus juos lanko, atneša vandens, malkų, nueina į parduotuvę nupirkti maisto. Jis savas žmogus Varniuose, jį visi pažįsta, yra vaikų mylimas rašytojas. Gal kartais  vaikai labiau supranta rašytoją nei tėvai ar mokytojai. Ir Virginijus randa temas vaikų, moksleivių bendravime. Juos moko matyti gėrį, šviesą, moko patirti džiaugsmą.

Virginijus yra sakęs: „Noriu sukurti fantastinę nuotykių apysaką „Gėris įsikūnija įsčiose“. Jos herojus – šviesiaplaukis berniukas Aušrauskas. Tai gėrio kelrodis“.

Knygos „Gėris įsikūnija įsčiose“ viršelis

Pacituosiu kelias Aušrausko mintis: „Žmonija Žemėje bus laiminga tik tada, kai išnyks nuodėmės. Tuomet klestės gėris, taika ir ramybė. Kol taip įvyks, visiems teks patirti daug kančių, nes Šėtono užmačios – gundyti žmones, regzt intrigas, kurstyti karus...

Bet nenusiminkime! Nors dabar pasaulyje daug blogio, bet Žemėje Šėtono gėris nenugalėtas: dar žmonės klausosi baltakamienių beržų, žalialapių ąžuolų, skarotų eglių ošimo, paukščių giesmių, žiogų griežimo. Dora dar neapkurto,  neapako.

Svarbiausia – mokėkite jausti dėkingumą, girdėti amžinosios Dievo gėrio karalystės balsą savo dvasioje. Atminkite, kad laimės ir laisvės aušrotekis dar turi įsikūnyti motinos įsčiose, kad suspindėtų kūdikyje“.

Virginijus Bielskis – įdomus pasakotojas. Apysakos herojui sudaro sąlygas atsidurti sunkiausiose situacijose, kad galėtų suvokti, kiek reikia ryžto, jog gėris nebūtų nugalėtas.

Auga Virginijaus knygos herojai, keičiasi jų mąstymas, požiūris į supantį pasaulį ir labai atsargiai tiesia rankas į gėrį, saulę, aplinkinius draugus. Ir kaip sunku ištarti bendraamžiui žodį „atleisk, aš tave myliu“. Norisi tikėti, kad tai pirmieji Gėrio daigai, kurie ves į Šviesą, Supratingumą.

Sėkmės, Virginijau!

Atgal