VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

12 05. Knyga apie operos dainininkę

Arida Riaubienė

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos bibliografė

Neseniai pasirodė knyga „Operos ir meilės glėbyje: Irenos Jasiūnaitės prisiminimai“. Tai leidinys apie operos primadona tituluojamą dainininkę Ireną Jasiūnaitę, kuri scenai atidavė 45 gyvenimo metus. Savo dienoraščius, rašytus nuo 1944 m., operos legenda patikėjo kraštiečiui Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjui P. Blaževičiui. Knygos autorius opera domisi nuo mokyklinių metų, beveik 40 metų jis sekė I. Jasiūnaitės karjeros vingius.

Pristatoma knyga skirta I. Jasiūnaitės 90-čio jubiliejui, kurį operos legenda šventė spalio pabaigoje. Pažymėtina, kad tai jau antrasis darbas apie garsiąją dainininkę. 2005 m. pasirodė muzikologės J. Vyliūtės parengtas leidinys „Carmen dienoraščiai: Irena Jasiūnaitė gyvenime ir scenoje“. Šioje knygoje I. Jasiūnaitė vadinama vienu ryškiausių pokarinės Lietuvos mecosopranų. Kaip pastebėjo pirmosios knygos autorė, „svarbiausias jos uždavinys buvo prabilti pačios dainininkės atsivėrimais ir pamatyti ją aplinkos žmonių akimis“.

Pristatomos knygos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Meilė buvo ir yra pagrindinis garsiosios dainininkės gyvenimo variklis. Savo dienoraščiuose I. Jasiūnaitė rašė: „Visuose savo gyvenimo tarpsniuose visuomet laukdavau meilės”. Opera buvo didžioji I. Jasiūnaitės gyvenimo meilė.

Knygos viršelis

Turėdama išskirtinį balsą, būdama artistiška ir išvaizdi, I. Jasiūnaitė sukūrė apie 50 vaidmenų. Knygoje pateikiami dar niekur neskelbti dainininkės dienoraščių puslapiai, archyvinė medžiaga iš Rokiškio krašto muziejaus ir J. Tumo-Vaižganto gimnazijos muziejaus archyvų, taip pat amžininkų prisiminimai apie garsiąją dainininkę. Rašydamas apie operos solistę, knygos autorius naudojosi ir publikuotais šaltiniais-straipsniais periodinėje spaudoje, kitais leidiniais.

Pristatomą knygą sudaro 14 skyrių, kuriuose medžiaga dėstoma chronologine seka. Leidinyje apibūdintas Rokiškio krašto muzikinio gyvenimo fonas. Skaitytojas supažindinamas su operos solistės gyvenimo laikotarpiu Rokiškyje, studijų metais Vilniuje. Knygoje nemažai vietos skiriama rašytojams, muzikams, režisieriams, kolegoms dainininkams, su kuriais artistei teko bendrauti. Rašydamas apie dainininkės gyvenime sutiktus žmones, autorius skiria vietos ir biografinei informacijai. Po to pateikiamos ištraukos I. Jasiūnaitės dienoraščių, taip pat J. Vyliūtės knygos „Carmen dienoraščiai: Irena Jasiūnaitė gyvenime ir scenoje“, susijusios su to žmogaus gyvenimu, remiamasi ir periodinėje spaudoje pasirodžiusiais straipsniais. Yra pasakojimų, kuriuos autorius pradeda tiesiog dainininkės dienoraščių ištraukomis, pavyzdžiui, p. 95 taip pradedamas skyrius „Favoritas ir parneris“, kuriame rašoma apie K. Petrauską. Tokia pati medžiagos dėstymo struktūra taikoma rašant apie dainininkės vaidmenis scenoje. Knygoje esama nemažai ir paties autoriaus pamąstymų, apibendrinimų.

 I. Jasiūnaitės tėvai kilę iš Rokiškio krašto. Dainininkės mama Stefanija Jasiūnienė buvo namų šeimininkė, aplinkinius žavėjusi moterišku grožiu, maloniu bendravimu. Tėtis – Juozas Jasiūnas, nepriklausomos Lietuvos laikais dirbo vyriausiuoju buhalteriu Rokiškio banke, buvo dvasingas žmogus, mėgo liaudies dainas. Matyt, iš jo I. Jasiūnaitė paveldėjo meilę muzikai. Žinomos dainininkės giminę iš mamos pusės garsino kunigas Augustinas Liepinis, daugeliui girdėtas kaip keliolikos knygų autorius, „Panevėžio balso“(1927–1940) redaktorius. Pasak P. Blaževičiaus, būtent sekdama A. Liepinio pavyzdžiu, 1944 m. I. Jasiūnaitė pradėjo rašyti dienoraščius. I. Jasiūnaitė buvo Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos XX laidos abiturientė. Mokydamasi gimnazijoje, ji giedojo Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje. Į muziką I. Jasiūnaitę „pastūmėjo“ tuometinis muzikos mokytojas Kazimieras Jovaiša.

Skyriuje „Vilnius“ nušviečiamas dainininkės gyvenimo laikotarpis Lietuvos sostinėje, kuris prasidėjo nuo odontologijos (anksčiau vadintos stomatologija) studijų Vilniaus universitete. Vėliau, tarpininkaujant šeimos draugei T. Vaičiūnienei, I. Jasiūnaitė įstojo į konservatoriją. 1952 buvo paskutinieji studijų Lietuvos konservatorijoje metai ir puikios karjeros pradžia. Skaitytoją sudomins nostalgija dvelkiantys I. Jasiūnaitės prisiminimai apie pirmąjį pasirodymą Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje. Tą kartą jai reikėjo atlikti Siebelio vaidmenį Ch. Gounod operoje „Faustas“. Jaunai dainininkei teko garbė dainuoti kartu su tuometiniais operos grandais. Tėvui atsidūrus tremtyje, I. Jasiūnaitė buvo paskirta dainuoti Kauno muzikiniame teatre, o 1953 m. rugpjūtį dainininkė buvo grąžinta į Vilnių.

Kitame knygos skyriuje, kuris pavadintas „Rašytojų mūza“, rašoma apie I. Jasiūnaitės sutuoktinį – V. Bložę. Čia autorius pasitelkia V. Bložės prisiminimus apie jo kelią į poeziją, kūrybinius ieškojimus. Šiame skyriuje remiamasi operos solistės prisiminimais apie A. Venclovą, P. Širvį, Just. Marcinkevičių, A. Baltakį, daugelį kitų rašytojų ir poetų.

Kiti knygos skyriai skirti gyvenimo kelyje sutiktiems muzikams, režisieriams, kolegoms dainininkams ir kitiems menininkams. Vienas iš pirmųjų I. Jasiūnaitės scenos partnerių buvo K. Petrauskas. Su šiuo dainininku I. Jasiūnaitei teko net kelis kartus dainuoti „Carmen“ spektaklyje. Maloniai I. Jasiūnaitė prisimena ir kitus operos kolegas – A. Sodeiką, A. Kučingį, P. Zaniauskaitę, E. Čiudakovą, V. Daunorą. Operos primadona dalinasi prisiminimais apie vėlesnės kartos dainininkus – V. Juozapaitį, V. Vyšniauską ir kt.

Nemažai vietos pristatomoje knygoje skiriama dainininkės vaidmenims, iš kurių svarbiausias ir brangiausias vaidmuo, kaip teigia pati solistė, buvo temperamentingoji Karmen. Šį vaidmenį I. Jasiūnaitė dainavo 100 kartų, nuolatos žavėjo žiūrovus artistiškumu ir balsu. Viename iš savo dienoraščių I. Jasiūnaitė rašė: „Būtent „Karmen“ man suteikė troškimą mylėti gyvenimą“.

Operos gerbėjai prisimena ir kitus solistės vaidmenis. Tai Mirta V. Klovos operoje „Pilėnai“, Marta E. d‘Alberto „Slėnyje“, Amneris G. Verdi „Aidoje“, Eboli to paties kompozitoriaus operoje „Don Karlas“ ir kt. Knygoje plačiau aprašomos dainininkės gastrolės užsienyje, pateikiama įdomių faktų apie apdovanojimus. Kaip teigia pati dainininkė, svarbiausias jai apdovanojimas - Lietuvos liaudies artistės vardas, suteiktas 1985 m. P. Blaževičius savo knygoje pateikia įdomių ir netikėtų įžvalgų, pavyzdžiui, skyriuje „Karmeniana“ ieško novelės „Karmen“ autoriaus P.Merimė ryšių su I.Jasiūnaitės gimtine – Rokiškiu. Skaitytojo dėmesį patrauks skyrius „Pašiekštė“, pasakojimas apie vietą Labanore, kur gamtos apsuptyje operos solistė leisdavo savo vasaras. Skyriuje „Kasdienybė ir pomėgiai“ pasakojama apie dainininkės aiškiaregystę, saldumynų pomėgį, aprangos stilių ir kitas gyvenimo subtilybes. I. Jasiūnaitės prisiminimai knygą daro įtaigią ir patrauklią. Leidinyje gausu fotografijų, kuriose užfiksuoti esminiai operos dainininkės gyvenimo momentai, spektaklių akimirkos, žmonės, su kuriais teko bendrauti. Čia dainininkės tėvų nuotraukos, tarpukario Rokiškio vaizdai, jaukioji Pašiekštė. P. 26 išspausdintas I. Jasiūnaitės piešinys, esantis 1944 m. Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos XX abiturientų laidos albume, p. 31. galima pamatyti telegramą, kurią Rokiškio gimnazijos vaikinai 1943 m. išsiuntė I. Jasiūnaitei vardo dienos proga. Intriguoja knygos viršelis. Viršeliui panaudota solistės nuotrauka iš 400-ojo „Carmen“ spektaklio, įvykusio 1974 m. gegužės 11 d. Kita viršelio pusė papuošta raudonu rožės žiedu ir ištrauka iš dienoraščių apie „Carmen“ vaidmenį.

Skaitytojo patogumui knygos gale pateikta asmenvardžių rodyklė, panaudotų šaltinių ir literatūros sąrašas. Knygą „Operos ir meilės glėbyje“ 600 egz. tiražu išleido leidykla „Atkula“.   Pastebėta keletas netikslumų. Pavyzdžiui, P. 193 minima Osvalda Papaurėlienė, turėtų būti Osvalda Burokienė. Lieka neaišku, kada tiksliai I. Jasiūnaitė pradėjo rašyti dienoraštį. P. 15 rašoma, kad mamos pusbrolio A. Liepinio pavyzdžiu dienoraštį ji pradėjo rašyti 1944 m., tuo tarpu panaudotų šaltinių sąraše nurodyta 1943 m gegužės 6 d. Knyga parašyta aiškia, suprantama kalba, ją lengva skaityti.

Autoriaus tekstą papildantys emocionaliai parašyti dainininkės dienoraščiai daro leidinį patrauklų ir intriguojantį. Operos primadonos dienoraščiuose atsispindi meilė menui, kūrybiška siela ir polėkis gyventi. Galima teigti, kad ši knyga bus įdomi ne tik operos gerbėjams, bet ir muzikologams bei literatūrologams.

Atgal